Kiekviena vasara ant kūno palieka savo pėdsakų – rusvą įdegį, o kartais ir atsiradusių naujų apgamų.
Ar apgamai vaiko sveikatai yra pavojingi? Kaip saugotis, kad jų neatsirastų?
Įgimti apgamai
Vaikas gali gimti, jau turėdamas apgamų. Tie apgamai, kurie išryškėja iki dvejų metų, irgi laikomi įgimtais. Įgimtų apgamų pavojingumas priklauso nuo jų dydžio. Jei apgamas yra iki 3 centimetrų skersmens, jo supiktybėjimo procentas labai mažas, nesiekia net 1 procento. Nuo 3 iki 5 centimetrų dydžio apgamai jau kelia didesnę riziką – maždaug 5 procentai jų gali virsti piktybiniais. Jei apgamas didelis, 5 centimetrų ar daugiau, vėžio rizika padidėja iki 10 procentų. Tokius įgimtus apgamus reikia sekti, o jeigu patogi vieta pašalinti, galbūt ir pašalinti. Tam vaiko amžius reikšmės neturi, šalinti galima ir kūdikiui.
Įgyti apgamai
Dažniausiai žmonės turi įgytų apgamų. Pastebėtas genetinis polinkis į apgamus, jeigu tėvai turi daug apgamų, tikėtina, kad ir vaikai jų turės. Be paveldimumo, apgamų atsiradimą lemia ir saulė.
Įgytų apgamų bijoti nereikia, bet reikia juos stebėti. Labai svarbūs trys parametrai: dydis, spalva ir forma.
Dydis. Vaikui augant, apgamas proporcingai auga taip pat, nes tempiasi oda. Tai normalu. Tačiau jei apgamas auga „akyse“, greičiau negu pats vaikas, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
Forma. Reikia stebėti ir apgamų formą – jei kraštai darosi nelygūs, tai jau pavojaus signalas.
Spalva. Reikia bijoti apgamų spalvos keitimosi, atkreipti dėmesį, ar oda apie apgamą nėra paraudusi.
Visi šie išvardinti požymiai – tai pirminiai pokyčiai, kurie artina prie onkologinės ligos, apgamo supiktybėjimo.
Iki 9 metų vaikams apgamai retai supiktybėja. Statistika rodo, kad tai 0,7 atvejai milijonui vaikų – procentas be galo mažas.
Supiktybėjimas labai padidėja nuo 9 metų. Rodiklis – 15 atvejų milijonui. Pavojingas laikotarpis – paauglystė, nes organizme vyksta hormoninių permainų, greitas augimas, ir tai gali išprovokuoti apgamo piktybėjimą.
Kaip stebėti apgamus?
Tėvams plika akimi apgamus įvertinti sunku. Jei kas nors kelia įtarimų, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. O paauglystėje kiekvieną vaiką bent kartą reikėtų parodyti odos ligų gydytojui arba vaikų chirurgui, kad jis apžiūrėtų visą kūną ir įvertintų apgamų būklę.
Specialistas turi apžiūrėti visą kūną. Dažniausiai tėvams nerimą kelia visai ne tie apgamai, kurie kelia nerimą specialistams.
Pasitaiko, kad atveda parodyti vieną, o gydytojai prisikabina prie kito apgamo.
Paprasčiausias apgamo ištyrimo būdas yra dermatoskopija. Vaikui tai visiškai neskausminga ir nekenksminga.
Dar pažangesnis ir tikslesnis tyrimas yra siaskopija, kurio metu nuskenuojamas apgamas ir galima matyti kraujotaką apgamo viduje, kolageną ir pigmento išsidėstymą odoje. Be to, galima įsirašyti vaizdą ir po metų ar dvejų palyginti, kaip apgamas keičiasi.
Taip pat pasikonsultuoti su gydytojais reikėtų, jei šeima mėgsta poilsiauti šiltuosiuose kraštuose. Mūsų oda nėra pripratusi prie tokios intensyvios saulės, kokia yra Turkijoje ar Egipte, todėl tikėtina, kad ta aktyvi saulė po kurio laiko paliks pasekmes, išprovokuos naujų apgamų atsiradimą.
Ar reikia skaičiuoti apgamus?
Iš tiesų apgamų skaičius nėra labai svarbus. Kaip ir jų spalva. Vienareikšmiškai teigti, kad kuo tamsesnis apgamas, tuo jis gali būti pavojingesnis, tikrai negalima. Kur kas pavojingiau, jei vienas apgamas yra kelių spalvų arba keičia spalvą – buvo šviesus, pradėjo tamsėti.
Ar svarbus apgamo pakilimas nuo odos paviršiaus?
Dažniausiai iškilę apgamai nėra labai pavojingi. Tačiau didesnis pavojus juos sužaloti mechaniškai. Iškilę apgamai „mėgsta“ atsirasti kaklo, juosmens srityje, kur trina apykaklė, grandinėlė ar diržas. Sužalojus ar nuplėšus tokį apgamą, jis vėl pradeda atauginėti. Jei apgamas žalojamas nuolatos, kyla pavojus, kad jis gali supiktybėti.
Kartais mamos nerimauja, ar neišsivystys odos vėžys, jei vaikas nusibrozdino kelį, alkūnę, o kartu ir ten buvusį apgamą.
Nereikėtų jaudintis, kad pajudintas apgamas supiktybės. Dažniausiai oda užgyja, o apgamas vėl atauga. Tik nuolatinis traumavimas gali išprovokuoti supiktybėjimą.
Ar reikia apsauginių kremų?
Apgamų atsirastų mažiau, jei žmonės protingai elgtųsi su saule ir naudotų apsauginius kremus nuo UV spindulių. Ypač tai svarbu mažiems vaikams, kurie turi nedidelį melanino kiekį ir oda pati dar negali tinkamai saugotis nuo saulės spindulių.
Kokio nors žalingo apsauginių kremų poveikio gydytojai nepastebi.
Apgamų šalinimo būdai
Apgamus galima pašalinti chirurginiu būdu arba lazeriu.
Lazeriniu būdu dažniausiai šalinami kosmetiniai apgamai, kurie tiesiog atrodo neestetiškai arba trukdo. Dažniausiai jie nėra pakitę. Jei įtariame, kad apgamas gali būti pakitęs ar turi potencijos supiktybėti, tada lazerinis šalinimas netaikomas. Dalis apgamų šalinami tiktai chirurgiškai.
Vaiko amžius apgamams šalinti nėra lemiamas. Įgimtus apgamus galima šalinti ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, jei jie dideli, negražiai atrodo. Vaikui iki metų net lengviau šalinti dėl tam tikrų odos savybių.
Kartais apgamus rekomenduojama šalinti vien dėl psichologinių priežasčių, jei apgamas yra ant veido ar matomoje vietoje, ir vaikas augdamas dėl to jausis nesmagiai. Po apgamo šalinimo lieka randelių, bet paprastai jie mažiau kreipia dėmesį negu apgamas.
Dažnai šalinti apgamus dėl estetinių sumetimų prašo paaugliai. Jeigu apgamas nėra piktybinis, pačiam paaugliui leidžiama nuspręsti, ar jis tikrai trukdo gyventi. Merginos kartais per daug jautriai reaguoja ir į kelių milimetrų apgamus, tad tenka paaiškinti, kad apgamas atrodo kur kas estetiškiau, negu po jo šalinimo atrodys likęs randelis.
Konsultavo vaikų chirurgas Arūnas Strumila
„Mamos žurnalas“
