Apie neįprastą fotosesiją pasakoja fotografė Ana:
„Šiuolaikiniame pasaulyje moterų krūtinė tapo priemone reklamuoti automobilius“, – sakydavo mano vadybos dėstytojas. Ir iš tikrųjų – kur tik pasižiūri, visur gražios moterys su vos pridengta krūtine žiūri iš reklaminių stendų. Tuo tarpu žindyti vaiką viešoje vietoje yra ne tik nepopuliaru, bet net gėda.
Bet ar tai normalu? Todėl būdama fotografė ir 3 vaikų mama nusprendžiau savo darbais populiarinti žindymą. Suprantu, kad esu paprasta moteris, nesu žinoma ir pakeisti pasaulio man nepavyks, bet bandyti galima. Būdama paauglė kartą populiariame užsienio žurnale aptikau labai gražių žindančių moterų nuotraukų, moterys buvo žinomos: dainininkės, politikės… Pagalvojau sau – kokios drąsios, nesigėdija tokių nuotraukų publikuoti. Šie vaizdai liko mano atmintyje iki šiol. Tada negalėjau įsivaizduoti, kad pati darysiu panašių nuotraukų ciklą, o jos bus publikuojamos žurnale.
Tikiuosi, kad ir mano nuotraukos liks kai kurių mergaičių sąmonėje ir paskatins jas ateityje žindyti savo vaikus. Nors vertinu natūralią, nesurežisuotą fotografiją, bet šiame projekte noriu moteris vaizduoti nebuitiškai, nekasdieniškai. Įdomu būtų parodyti net skirtingas istorines epochas, tarkime, žindanti Kleopatra, karalienė Elžbieta ir kitos, pradedant nuo senovinių laikų iki mūsų dienų.
Kodėl būtent dabar nusprendžiau rengti tokį projektą? Todėl, kad prieš kelis mėnesius trečią kartą tapau mama ir pagaliau pirmą kartą sėkmingai žindau savo vaiką. Vyresnių vaikų žindyti nepavyko, kaip sakoma, „nebuvo pieno“, bet, tiesą sakant, nebuvo žinių. Pastojusi trečią kartą, labiausiai bijojau žindymo ir su tuo susijusių problemų, buvau labai pavargusi traukti pieną pientraukiu, keltis naktimis gaminti mišinuko, bet buvau tikra, kad šį kartą bus viskas taip, kaip ir anksčiau, nes tokia jau mano fiziologija.
Dėkoju Dievui, kad mano kelyje pasitaikė moterų, kurios man labai padėjo. Puiki ir V. Vitkausko knyga apie žindymą.
Prisijungiau ir prie feisbuko grupės „Žindykime kartu“. O Malgožata – tos grupės administratorė – padrąsino mane, atsiuntė reikalingos informacijos ir negailėjo savo laiko atsakyti į visus klausimus. Labiausiai vis dėlto noriu padėkoti savo vyrui, kuris palaikė mane, rūpinosi vyresniais vaikais, kad aš galėčiau atsiriboti nuo visų rūpesčių ir ramiai mėgautis žindymo momentais.
Pastebėjau, kad žindančios moterys susiduria su daugybe nepatogumų: trūksta žindymo vietų viešose vietose, perveria aplinkinių kreivi žvilgsniai, o maitinanti vaiką ilgiau negu vienerius metus mama neretai yra vadinama tiesiog neprotinga moterimi. Manau, jog žindymas – tai didžiausia dovana, kurią gali motina padovanoti savo vaikui.
Tikiuosi, visas šias gražias emocijas perteikti savo nuotraukose.
Pirmoji herojė – žinadnti nuotaka Božena
Kai sūnelis Hubertas buvo aštuonių mėnesių, Boženos Urbonovič šeima pirmą kartą pabėgo nuo lietuviškų šalčių į Tenerifę.
Tąkart tris savaites sausio mėnesį jie pragyveno šiltame ir švelniame klimate.
Pabėgo ne tik nuo žiemos šalčių, bet ir nuo ligų – pirmaisiais metais Hubertas buvo susirgęs tik vieną kartą, prieš kelionę, bet trijų dienų karštinė lengvai praėjo.
Kitais metais, nusprendus pakartoti žiemos nuotykį, prie jų prisijungė ir draugų šeima – fotografė Ana su vyru Kšyštofu.
Mėgaujantis 20 laipsnių šiluma kilo mintis padaryti įdomią fotosesiją, kurią galima būtų pavadinti „Žindanti nuotaka“.
Kadangi Božena ir Andžejus dar nesusituokę, sugalvojo surengti savotišką vestuvių repeticiją. Božena sako, kad tą rytą jautėsi kaip tikra nuotaka – pabudo anksti, apimta džiugaus nerimo, tada atėjo meistrė padaryti makiažo, o šventinę nėriniuotą suknelę pailgino… užuolaidos tiuliu. Sako, dienos iškilmėms trūko tik šukuosenų meistrės prisilietimo. Božena pati dirba kirpėja ir žino, kad gražinti nuotaką yra labai jaudinantis momentas.
Tenerifėje ji šukuoseną pasidarė pati. Nuotakos puokštė irgi buvo improvizuota – ryte fotografė Ana vaikštinėjo pakrante ir suskynė puikių vietinių gėlių kompoziciją. Fotosesijai tiko ir Andžėjaus lininė eilutė – marškiniai ir kelnės.
Rezultatu šeima liko labai patenkinta – net kilo minčių kada nors surengti Tenerifėje ir tikras savo vestuves. Nuostabi gamta, švelnus vėjelis, ne per kaitri saulė…
Vestuvių fotosesijoje dalyvavo ir dar vienas šeimos narys – Hubertas. Prie mamos-nuotakos krūtinės jis jautėsi geriausiai. Božena sako, kad žindyti kūdikį jai atrodo natūralus ir gražus dalykas, kurio ji nesigėdi keliaudama ar net skrisdama lėktuvu.
Ji mielai sutiko pabūti ir žindančia nuotaka.
Beje, šioje fotosesijoje Hubertui buvo jau 1 metai ir 9 mėnesiai. Sugrįžus į Lietuvą, po antrojo gimtadienio, jis atsisveikino su mamos pienuku. Božena sako, kad laukdamasi vaikelio ji net meldėsi bažnyčioje, kad tik turėtų pieno ir galėtų maitinti natūraliai. Jos maldos buvo išklausytos – nors ir kilo šiokių tokių problemų pirmais mėnesiais, bet vėliau viskas susireguliavo, žindyti buvo lengva, paprasta ir malonu visus dvejus metus.
Nuotraukos „Studio Smile“
Makiažas „Anna Smile“
Suknelė iš salono „Ilona“
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
