Nors istorija byloja, kad karalienės niekada nežindydavo savo vaikų, iškart atiduodavo žindyvėms, norime pasakyti – šių dienų karalienės kitokios.
Jos mylinčios ir kilnios, jos žindo ne tik savo, bet ir svetimus vaikelius, kuriems labai reikia motinos pieno. Viena tokia karalienė kaip tik ir pozuoja Annos Jankunec projekto „Žindymas – gamtos dovana“ nuotraukose. „Kartais iš tiesų jaučiuosi kaip karalienė tarp trijų savo šeimos vyrų“, – sako Simona Šatkuvienė, mažąjį Vakarį žindanti jau dvejus metus ir žindysianti tol, kol norės pats vaikas. Vyresnėlį Ąžuolą, kuriam dabar penkeri, ji žindė pusantrų metų.
Negana to, Simona buvo Pieno banko donorė.
Visi sunkumai įveikti su pirmuoju vaikeliu
Simona sako, jog laukdamasi pirmojo vaikelio domėjosi natūraliu maitinimu – įsiregistravo „Facebooko“ grupėje „Žindome kartu“. „Mūsų grupėje yra ir medikių, ir sertifikuotų žindymo specialisčių, dalinamės informacija, kaupiame žinias. Domimės ir Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Aš, kaip ir dauguma tos grupės narių, perskaičiau Žindymo biblija vadinamą Kazimiero Vitkausko knygą „Natūralus kaip motinos meilė“. Buvau nusiteikusi natūraliam gimdymui ir natūraliam maitinimui. Šiek tiek žemę iš po kojų išmušė žinia, kad vaikutis „sėdi“, – esant tokiai kūdikio padėčiai, atliekamas cezario pjūvis. O tada ėmė lįsti į galvą visokie mitai, kad po cezario nebūna pieno, vaikutis neturi jėgų žįsti ir panašiai. Laimė, visus tuos mitus paneigiau nuo pirmų dienų – pieno buvo, sėkmingai žindžiau.
Dėl nežinojimo ir nepatyrimo su pirmuoju teko spręsti keletą problemų: pavyzdžiui, po mėnesio sūnelis paskelbė streiką ir kurį laiką nenorėjo žįsti. Perskaičiau literatūroje, kad taip būna, bet tai laikina. Paskui toliau sėkmingai žindžiau iki pusantrų metų, kol Ąžuolas pats atsisakė pienuko. Paskutiniais mėnesiais buvo likę tik naktiniai maitinimai, bet paskui vaikas tiesiog naktimis nebeprabusdavo“, – pasakoja Simona.
Antras vaikutis ir dveji metai su pienuku
Antrasis sūnelis irgi gimė po cezario operacijos, bet dabar Simona jau nebebijojo, kad žindyti nesiseks. Patirtis parodė, kad nereikia panikuoti, ir viskas bus gerai.
1 metų ir 9 mėnesių Vakaris išėjo į darželį. Įdomiausia tai, kad tame pačiame darželyje į auklėtojos darbą sugrįžo ir mama, tik kitoje grupėje. „Dirbdama auklėtoja matau, kad adaptacija vaikams būna labai nelengvas metas, tad nenustojau maitinti krūtimi. Tai darydavome vakarais ir naktimis, jei Vakaris pabusdavo. Darželyje žindyti neprireikė, nors direktorė leido kartais aplankyti sūnelį, esantį kitoje grupėje. Jam irgi buvo lengviau apsiprasti, kai žinojo, jog mama kažkur čia pat, už sienos. Vyresnysis, pradėjęs lankyti darželį, nemažai sirgo. O Vakaris serga rečiau ir pasveiksta greitai. Sergančiam vaikui pati pasiūlau krūtį, nes tikiu, kad su pienu vaikas gauna ir antikūnų, kurie stiprina imunitetą. Pati pastebėjau, kaip vaikui sergant pasikeičia pieno spalva ir konsistencija, – jis tampa tamsesnis, net oranžinio atspalvio. Matyt, pagal poreikį vaikas pats prišaukia tokio pienelio, kokio tuo metu jam reikia.
Nemanau, kad motinos pienas yra panacėja nuo visų ligų, bet kad sergančiam vaikui padeda, jį nuramina ir sustiprina – tai tikrai. Šiuo metu Vakariui dar dygsta krūminiai dantukai, pienukas padeda apraminti perštinčias dantenas. Nežinau, kiek dar žindysiu. Šie dveji metai manęs visai nenuvargino, nes esu įsitikinusi, kad tai natūralu, tai geriausia mano vaikui.
Kai norės, pats atsisakys pienelio. Aplinkiniai kartais pajuokauja, kad žindysiu iki mokyklos, bet žinau, kad iki mokyklos tikrai niekas nežindo. Tik vieni vaikai atsisako krūties anksčiau, kiti vėliau“.
Pieno donorė
Kai Vakariui buvo du mėnesiai, Vilniuje, Santaros ligoninėje, įsikūrė Pieno bankas. Simona Šatkuvienė sako, kad jų giminėje būta neišnešiotukų, tad ji puikiai žino, kaip tuo metu vaikeliui reikia motinos pieno, bet ne visos mamos jo turi.
Ji turėjo pieno daugiau, negu Vakaris sugebėdavo suvalgyti. Vakario svoris augo labai gerai, kartais jis įmigdavo taip giliai, kad pramiegodavo net valgymą. Pilnas krūtis tekdavo nusitraukti. Nejau pilsi pieną lauk? Su Pieno banku Simona susitarė, kad kartą per mėnesį atveš šaldyto pieno atsargų. (Beje, norint tapti pieno donore, reikia atlikti kraujo tyrimus, ar mama sveika. Paskui tokie tyrimai kartojami kas 3 mėnesius. Kas mėnesį tiriami ir pieno mėginiai.) Simona sako, jog kartais šaldytą pieną į Pieno banką nuveždavo jos vyras, dirbantis netoli Santaros. Tas jausmas, kad gali padėti neišnešiotukams, – nuostabus. „Galbūt ir darželio auklėtojos profesiją rinkausi todėl, kad man rūpi ne tik mano pačios, bet ir visi Lietuvos vaikai“, – sako Simona.
Žindymo ribų negali būti
Simona sako, kad racionaliai nuspręsti, kiek žindys, jai nepriimtina. Žindymas yra pirmoji prigimtinė vaiko teisė, kurią jis gauna gimdamas. Atimti iš jo tai, kas duota gamtos, būtų neteisinga.
Ginta Liaugminienė
Fotografė Anna Jankunec
Fotostudija Studio Smile
Drabužiai „Šypsenų fotostudijos“
Fotografuota „Šypsenų fotostudijoje“
Makiažas Lilios Buinovskos
„Mamos žurnalas“
