Nors mamos atkakliai mokomis kuo ilgiau maitinti savo pienu, ne paslaptis, kad daugybei kūdikių tenka paragauti ir mišinėlio. Perduodami Jūsų atsiųstus klausimus docentui Algimantui Vingrui, vedėme ilgas derybas. Docentas sakė, kad pagal dabartinį reklamos įstatymą net minėti žodžio „mišinys“ negalima. O jei po šio straipsnio teks bylinėtis? Tačiau įkalbėjome docentą, nes negalime visiškai ignoruoti tų mamų, kurių vaikučius tenka primaitinti…
Ar pieno mišiniai pakeičia motinos pieną?
Motinos pienas kūdikiui ir mažam vaikui yra nepakeičiamas. Jame yra per 400 biologiškai aktyvių medžiagų. Pagal jo etaloną kuriami pieno mišiniai. Pieno mišiniai nuolat tobulinami – pagal atsirandančias naujas gamybos technologijas į juos įvedamos maisto medžiagos, kurios yra motinos piene ir jas pavyko sukurti. Sukurti mišiniai motinos pieno nepakeičia, o ar ateis toks laikas, kad jie galės bent priartėti prie motinos pieno, šiandien pasakyti neįmanoma. Pieno mišiniai padeda išgyventi mažajam žmogui, tačiau jam neduoda tiek, kiek duoda jo motinos pienas.
Ne, mišiniai motinos pieno tikrai nepakeičia. Rinkoje yra pačių įvairiausių pieno mišinių, visi jie skirti tik tam išimtiniam atvejui, kai iš tiesų trūksta motinos pieno. Ne paslaptis, kad vis dar atsiranda mamyčių, kurios teigia, kad trūksta pieno ir klausia informacijos apie mišinį. Kai tik paklausiu, ką darėte, kad netruktų pieno, iš atsakymų paaiškėja, kad jos tiesiog nemoka žindyti ir nerodo jokio noro išmokti žindyti. Skundžiasi, kad yra informacijos apie žindymą stygius, nors yra pilna knygų skirtų šeimai, su šeima pagal SAM įsakymą dirba slaugytojas ir gydytojas. Taigi informacija nėra paslėpta. Čia iškyla kita – pagrindinė problema – ar mama nori gauti tos informacijos…
Mišinių parduotuvių lentynose daug, ar visiems kūdikiams visi tinka?
Rinkoje yra pačių įvairiausių pieno mišinių. Vieni skirti nuo gimimo iki vienerių metų, kiti tik tam tikram laikotarpiui (pvz., nuo gimimo iki 4 ar 6 mėn., nuo 4 mėn. iki 1 metų, virš metų). Kiti, tirštesni už įprastinius, skirti gausiai atpylinėjantiems. Yra mišinių su didesniu geležies kiekiu, ar skirtų neišnešiotiems ir gimusiems mažo svorio mažyliams. Yra mišinių alergijos profilaktikai, dar kiti skirti alergijai karvės pieno baltymams gydyti. Yra mišinių, padedančių esant vidurių užkietėjimui arba viduriavimui. Vieni mišiniai praturtinti vienokia medžiaga, kiti – kitokia. Visi šalyje registruoti pieno mišiniai pagaminti pagal Europos Sąjungos reikalavimus kūdikių maisto produktams – jie pardavinėjami maisto produktų parduotuvių specialiuose skyriuose ir vaistinėse, priklausomai nuo jų paskirties. Turguose pieno mišinių pirkti nepatariama, nors čia rasite pigių mišinių. Kodėl „turginiai“ mišiniai pigesni? Jie pagaminti svečių šalių gamyklose, kurių technologijos ir išgalės žaliavoms yra raiškiai atsilikusios nuo reikalavimų pieno mišiniams Europos Sąjungoje. Taigi jaunosios šeimos ir jų rėmėjai – močiutės ir seneliai – turi gerai pagalvoti mažojo žmogaus naudai.
Kaip sakiau, visi pramoniniu būdu gaminami mišiniai yra gaminami pagal ES tarptautinį jiems taikomą standartą. Jame leidžiami į mišinius įeinančių medžiagų nežymūs svyravimai. Tačiau ir to užtenka, kad kiekvieno iš jų skonis, nors ir šiek tiek, tačiau skiriasi. Nėra vienintelio ar bent trijų požymių, kuriuos atradus būtų galima pasakyti „šis mišinys netinka“.
Požymiai, kad pieno mišinys netiko, gali būti šie:
Vaikutis atsisako jam siūlomo mišinio, neima į burną, suka galvą į šoną, o paėmęs į burną jį išspjauna (vaikutis gali mišinio atsisakyti ir tuomet, jei jis pagamintas nepaisant mišinio gamintojo instrukcijos, paduotas per šiltas ar per šaltas, paduotas per tokį žinduką, iš kurio pienas gausiai teka).
Pavalgęs mišinio gausiau nei įprasta atsipila ir tai kartojasi visada, kai yra duodama mišinio.
Pavalgęs mišinį išvemia – jį išmeta su jėga per 20-40 cm nuo burnos. Vėmimas pasikartoja, kai duodama to paties mišinio.
Po maitinimo kūdikis tampa neramus: verkia, raivosi, jam pučia pilvą.
Padažnėja tuštinimasis, pakinta išmatų kvapas, jis tampa „pūvantis“, išmatose daugiau atsiranda nei buvo žalsvų gleivių arba – priešingai – vaikutis sunkiai tuštinasi, sukietėja išmatos.
Pakinta mažylio elgesys – jis tampa dirglus arba, priešingai, užslopintas, vangus, mažiau besidomintis aplinka, o ant rankų tiesiog „murkso“.
Matyti, kad kūdikis nepilnėja.
Dažniau nei įprasta prašo valgyti, tačiau valgymas jo nepatenkina, nenuramina.
Per kiek laiko pasireiškia šie požymiai?
Jei pirmą kartą pamaitinus pieno mišiniu atsirado išvardintų problemų, tai dar nereiškia, kad būtina galvotrūkčiais šturmuoti parduotuvę ir pirkti jau kitą mišinį. Prie naujo skonio kūdikis pripranta per 10-20 pasiūlymų. Prieš perkant mišinį dera pasikonsultuoti su gydytoju – jis patars, koks mišinys geriausiai tinka priklausomai nuo kūdikio turimų problemų. Žinokite – kas tiko vienam tos pačios šeimos, draugės ar giminaitės kūdikiui, nebūtinai tiks kitam.
Yra mamų, kurios mišinius kaitalioja tol, kol kūdikis išragauja visus, esančius rinkoje. Ar toks mišinių kaitaliojimas nepakenks kūdikiui?
Visur dera išlaikyti kantrybę. Neužmirškite, kad greitas darbas yra kreivas, o pagal vieną požymį neįmanoma spręsti, kad mišinys netinka. Visų pirma būtina viską padaryti, kad visai nereikėtų duoti mišinio. Pieno mišiniai yra gelbėjimosi šiaudas, kai neįmanoma žindyti. Tačiau vos sutrikus kūdikio apetitui, svorio augimui, užuot pasikonsultavusios su gydytoju ir koregavusios žindymo techniką, mamos duoda pieno mišinių. Nuolatinis mišinių kaitaliojimas niekuo nepateisinamas. Mišinį reikia keisti tik tuomet, kai atsiranda keli ankščiau išvardinti požymiai. Problemoms atsiradus dera pasitarti su gydytoju ir tik po to keisti vieną mišinį kitu.
Dažnas mišinių kaitaliojimas kūdikiui yra nenaudingas.
Kiek laiko skirti kūdikio adaptacijai prie mišinio, kitaip tariant, kiek laiko laukti ir tik tada mišinį keisti?
Kiekvienu konkrečiu atveju būtina pasitarti su mažylio gydytoju. Jis padeda parinkti mišinį, priklausomai nuo kūdikio problemų, svorio augimo.
Paprastai dera išlaukti kelias paras, nes tik per 10-20 pasiūlymų mažasis pripranta prie naujo skonio. Dažniausiai daroma klaida – norima, kad kūdikis mišinio suvalgytų daug. Jam reikia leisti valgyti tiek, kiek jis nori. Kūdikis pats žino, kada ir kiek jam valgyti. Jokiais būdais negalima keisti mišinio skonio, pavyzdžiui, jį saldinti, kai kūdikis atsisako jo valgyti. Visuomet, nepriklausomai nuo to, ar kūdikis noriai ar nenoriai valgo mišinį, jį būtina gaminti tik pagal gamintojo instrukciją. Bet koks mišinio gaminimo instrukcijos keitimas kenkia kūdikiui.Būtina suvokti, kad mišinys yra sunkiau virškinamas ir pasisavinamas už motinos pieną, todėl mišinio vaikutis gali suvalgyti mažiau, gali pakisti nusistovėjęs valgymo tvarkaraštis.
Jei mišinys baigėsi, o tuo metu neįmanoma nupirkti tokio paties, ar svarbu, kokiu mišiniu pakeisti?
Jeigu taip atsitiko, dera nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, jis padės parinkti labiausiai panašų mišinį, tačiau jo skonis gali keistis. Kiekviena nuovoki mama to mišinio, kurį mažylis valgo, nusiperka kelias skardines. Vieno mišinio laikinas pakeitimas kitu yra ne pasaulio pabaiga, bet geriau, kad taip nebūtų, nes kūdikio skonis yra neprognozuojamas ir „bėgiojimas“ nuo vieno mišinio prie kito jam nenaudingas.
Ar tuomet, jei teko pakeisti (priverstinai) mišinį, jau ir girdyti tuo naujuoju, ar vėl grįžti prie senojo?
Įvardinkime tiesiai – ne po priverstinio nuotykio, o po suaugusiųjų neapdairumo ir aplaidumo, būtina grįžti prie senojo mišinio, jei jis užtikrino gerą kūdikio fizinį augimą. Geras fizinis augimas nereiškia, kad mažylis turi būti storas.
Ar mišiniai apskritai labai kuo skiriasi vienas nuo kito?
Kiekvienas iš mišinių turi savo paskirtį ir kainą – tuo jie ir skiriasi. Suprantama, įsigydami mišinį turite žiūrėti jo galiojimo laiką, pakuotės sandarumą. Pagrindinius mišinių gamybos reikalavimus nustato ES kūdikių maisto gamybos standartai, kurie yra labai griežti. Todėl sveikiems kūdikiams maitinti skirti mišiniai negali labai skirtis.
Dažniausios mišinių gaminimo klaidos:
Mišinys gaminamas nepaisant gamintojo instrukcijos – pilama per daug ar per mažai vandens, vanduo netinkamos temperatūros. Visa tai kenkia kūdikiui. Su mišinio gamyba, jo temperatūros matavimu turi būti supažindintas ir tėtis, ir kiti suaugę šeimos nariai ir paaugliai.
Prieš mišinio gaminimą nenusiplaunama rankų, nepaisoma virtuvės higienos taisyklių, pavyzdžiui, mišinio milteliai semiami tuo pačiu šaukštu, kuriuo maišoma sriuba.
Mišiniui gaminti vartojamas netinkamas vanduo.
Mišinys gaminamas visai parai. Tai didžiulė klaida. Mišinys turi būti gaminamas tik prieš kiekvieną maitinimą. Vykstant į kelionę mišinys gali būti pasigamintas keliems kartams, tačiau laikomas krepšyje-šaldytuve, o prieš maitinimą viena porcija pašildoma specialiame šildytuve.
Praimta mišinio dėžutė laikoma nesandariai uždaryta ir šilumoje. Dėžutė turi būti laikoma tokioje temperatūroje, kurią nurodė gamintojas. Pamaitinę mišiniu, pagamintu iš sugedusių miltelių, greitai prisišauksite ligų.
Bandoma keisti mišinio skonį – jis saldinamas ar sūdomas.
Mišinys šildomas mikrobangų krosnelėje.
Mišinį leidžiama gaminti vaikams iki 16 m. ir garbaus amžiaus močiutėms.
Pagaminus mišinį nepamatuojama jo temperatūra.
Temperatūra matuojama paragavus – patraukus pro žinduką ir apkrėtus jį savo burnos bakterijomis.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
