„Pirmą kartą laringitu mūsų sūnelis susirgo labai netikėtai, kai jam buvo vos 5 mėnesiai.
Pirmieji laringito požymiai pasireiškė prieš keletą dienų, bet mes nebuvome su tuo susidūrę ir nesupratome, kad taip prasideda liga. Dvi ar tris dienas vaikas šiek tiek sukosėdavo, tokiu sausu kosuliu, lyg būtų užspringęs seilėmis. Tada iš vakaro pasikeitė vaiko balsas, tapo storas, vyriškas. Tąkart dar pasijuokėme, kad jau mutuoja balsas. Vaikas buvo linksmas, guvus, todėl tą vakarą jokių įtarimų nekilo.
Sūnus pavalgė ir užmigo, bet naktį miegojo neramiai, todėl pasiguldžiau šalia savęs į lovą.
Buvo pusė keturių nakties, kai mažylis pradėjo sunkiai kvėpuoti, dusti, buvo labai išsigandęs, verkė be balso, nenorėjo nei valgyti, nei gerti ir kosėjo kaip „šuniukas“. Iškvietėme pagalbą ir išvažiavome į ligoninę, ten pakilo temperatūra – iki 37,2°C.
Sergant laringitu baisiausias yra dusulys, nes plaučiai negauna pakankamai deguonies.
Svarbu gerti daug skysčių, karštos arbatos, mums rekomendavo čiobrelių arbatėlę. Ligoninėje sūnui darė inhaliacijos procedūras adrenalinu. Grįžęs namo įsigijome savo inhaliatorių ir tik pamatę, kad sūnus pradėjo kosėti, atliekame inhaliacijas brontex tirpalu, užbėgdami ligai už akių.
Gydytojai patarė vėdinti kambarį, ant radiatorių padžiauti drėgną medžiagos skiautę, kad oras būtų drėgnesnis, nes šildymo sezonu kambariuose oras labai sausas ir sunku kvėpuoti. Laringitą gydyti padėjo ir nosytės plovimai jūros vandeniu bei šiltos arbatėlės.“
Konsultuoja medicinos mokslų daktaras, gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas
Kuri mama nėra prisiklausiusi bauginančių dalykų apie laringitą. Liga, kurią dažniausiai lydi sausas, į lojimą panašus kosulys, labai vargina, kartais sukelia dusulio priepuolius. Ne vienai mamai naktį su kūdikiu teko praleisti vonioje, atsukus karšto vandens čiaupą. Taigi – apie laringitą.
Kokie ligos požymiai?
Laringitas – tai ūminis gerklų gleivinės uždegimas. O kadangi gerklose yra balso klostės (vadinamos balso stygomis), tai susirgus labiausia ir nukenčia balso funkcija. Balsas būna šiurkštus ir prikimęs arba visiškai kimus. Kartais vaikas negali ištarti nė žodžio.
Paprastai laringitą lydi ir kiti simptomai – deginimas, kutenimas gerklėje, kartais – skausmas ir labai dažnai – kosulys. Pats pavojingiausias iš laringito simptomų yra dusulys. Užkimimas, kosulys ir skausmas praneša apie ligą, o dusinimas, sunkus kvėpavimas skelbia aliarmą, kad kuo greičiau reikia imtis priemonių.
Laringitą sukelia virusai, bakterijos ir specifiniai (infekcinių ligų) mikrobai.
Kokio amžiaus vaikų liga yra laringitas?
Laringitu, ypač ūminiu, serga įvairaus amžiaus vaikai, tačiau laringitu su dusulio požymiais dažniausiai serga 3–6 metų vaikai. Laringito pavojus realus nuo pat gimimo, nuo pirmojo įkvėpimo.
Paprastai pirmais gyvenimo mėnesiais nuo visokių uždegimų (taigi – ir nuo laringito) kūdikius gina įgimtas, motinos perduotas, imunitetas. Po pusmečio ima formuotis ir vaiko organizmo atsparumas. Kol jis susidaro, kūdikiai dažnai serga kvėpavimo ligomis, būtent išplitusiu kataru, nes dar nesugeba sukaupti uždegimo vien tik nosyje ar ryklėje, gerklose. Todėl respiracines ligas lydi ir laringitas.
Kodėl kai kurie vaikai dažnai serga laringitu, o kai kurie niekada juo nesuserga?
Laringitas išsivysto greičiau, jeigu yra nosies kvėpavimo sutrikimų, jeigu vaikas turi adenoidus, dažnai „pagauna“ anginą, jei kvėpuoja nešvariu oru. Ne visi vaikai serga laringitu. Dažniau sunegaluoja tie, kurių imunitetas susilpnėjęs ar nesusiformavęs. Alergiški vaikai irgi dažniau suserga gerklų uždegimu.
Ar tai – šaltojo metų laiko liga, kai visi aplinkui kosėja ir snargliuoja?
Laringitų padažnėja šaltuoju metų laiku. Ypač tada, kai oras staiga keičiasi, susidaro rimtas pavojus sirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis, ryklės ir gerklų gleivinės uždegimu. Kai aplinkui visi serga, snargliuoja, kosėja – lengva laringitu susirgti ir kitiems.
Yra šeimų, kuriose laringitas – šeimos liga. Serga mama, serga vaikai. Ar polinkis sirgti paveldimas?
Jokiu būdu negalima teigti, kad ši liga paveldima. Maža to, kad serga mama, serga vaikai. Reikia ieškoti išorinių priežasčių. Jeigu mama neišsigydė anginos, ji įgavo lėtinę formą (lėtinis tonzilitas), tai dėsninga, kad ir vaikai dažniau sirgs. Lėtinė angina – tai pūlinių bakterijų židinys organizme, galįs sukelti ir laringitą. Laringito paveldėti negalima. Bet polinkis šiai ligai kai kuriose šeimose gali būti padidėjęs.
Kodėl liga linkusi kartotis?
Visiškai išsigydžius laringitą, prisilaikant gydytojų patarimų, apribojus rėkavimą šaltame ore ar dulkėtoje aplinkoje, manau, ši liga neturėtų kartotis. Jeigu organizme lieka pūlinių židinių (adenoiditas, lėtinis tonzilitas) ar vaikas serga alergine sloga, sinusų uždegimu, jeigu vaiko imunitetas prastas, galimybė pakartotinai susirgti laringitu yra reali, dar blogiau, jis gali tapti lėtiniu.
Kodėl laringitas laikomas labai klastinga, pavojinga liga?
Pavojai, sergant ūminiu laringitu, yra gana rimti ir realūs. Pirmiausia labai atviras kelias į plaučius – plaučių uždegimą. Antra, gerklų gleivinės uždegimas sukelia jos paburkimą, edemą ir patinimą, kartu susiaurina ir kvėpavimo plyšį (tarp balso klosčių), gali pradėti dusinti. Tada ir atsiranda pavojus gyvybei. Jeigu pats katarinis laringitas nėra toks pavojingas gyvybei, tai pūlinė jo forma arba edeminė-alerginė – jau gana sunki liga.
Ar laringito kosulys kuo nors ypatingas, skiriasi, pavyzdžiui, nuo bronchito kosulio?
Kosulys būna įvairus: sausas ir drėgnas, „lojantis“ ir grubus. Sausas ir aukštesnių tonų kosulys byloja apie tai, kad pagrindinis ligos židinys yra aukščiau balso klosčių. Drėgnas kosulys (kai iškosima skreplių) ir lydimas žemesnių tonų garsų „rodo“, kad labiausiai pažeistas kvėpavimo vamzdelis yra žemiau balso klosčių (tai gali būti trachėja, bronchai ir plaučiai). O jeigu kosulys labai stiprus, girdėti „sprogstamieji“ garsai – reikia pagalvoti, ar į vaiko kvėpavimo takus nepateko svetimkūnis. Pūliniai skrepliai byloja apie bronchų uždegimą.
Ar dažnai sergančiam laringitu vaikui reikia ypatingos priežiūros (pavyzdžiui, vedžioti į garo pirtis, įsigyti namuose oro drėkintuvą)?
Susirgus paprastu ūminiu laringitu, veiksminga patylėti ir vartoti vaistus, kuriuos skyrė gydytojas. Drėgna pirtis (ne sauna!) naudinga kvėpavimo takams gydyti ir jų ligų profilaktikai. Išdžiūvusi kvėpavimo takų gleivinė lengviau pažeidžiama. Drėgna, neišdžiūvusi gleivinė yra atsparesnė. Pačiose gleivėse yra medžiagų, kurios naikina mikrobus ir kartu saugo kiek sugeba nuo uždegimų. Jeigu butas pernelyg šildomas, naudingas ir oro drėkintuvas. Bet svarbiausia ligos profilaktika – geras imuninis vaiko atsparumas, švarus, neužterštas oras, organizmo grūdinimas.
„Mamos žurnalas“
