Kai vaikas pradeda kalbėti duslesniu, gergždžiančiu balsu, mama pirmiausia įtaria „anginą“ (ryklės uždegimą). Tačiau yra įvairių kimaus balso priežasčių. Apie jas – medicinos daktaras gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas.
Vaikai užkimsta, kai suserga viršutinių kvėpavimo takų kataru, gerklų uždegimu – laringitu. Gripą, paragripą, adenovirusinę infekciją taip pat dažnai lydi kimus balsas. Stiprus kosulys dėl bronchito ar tracheito traumuoja balso klostes, jos paburksta, parausta, sutrinka jų virpėjimas, o balsas pasikeičia.
Kartais užkimstama visai ne dėl ligų, o dėl to, kad balso netausojame, traumuojame. Balsas traumuojamas, kai šaltame ore pavalgę šaltų ledų ar išgėrę šaltokų gėrimų vaikai rėkauja. Suaugusieji pakimsta, kai po šalto alaus ar stipresnių gėrimų padainuoja, o ryte kalba kimiu, gergždžiančiu balsu.
Taigi ne taip mažai priklauso nuo mūsų pačių. Dėl to ir verta pakalbėti apie balso bei kalbos mechanizmą ir apie tai, kaip tą gamtos dovaną kuo ilgiau apsaugoti nuo nusilpimo ir ligų.
Kaip iš burnos sklinda garsas
Kalba – tai žmonių privilegija, išskirianti mus iš kitų gamtos gyvų tvarinių. Kalbos sistema atrodo paprasta, bet kartu subtili ir sudėtinga. Balso ir kalbos organų grupei priklauso gerklos, ryklė ir nosis. Viskas tartum elementaru – balsas gimsta gerklose, virpinant balso klostes ir išeina iš burnos į išorę. Gerklos – pagrindinis garsų formavimo organas, o balso klostės – svarbiausias balso paleidimo elementas. Jei jos sveikos, gimsta tik pirminis garsas. Jis, sklisdamas per ryklę ir nosį, įgauna kiekvienam žmogui būdingą balso aukštį, atspalvį – tembrą ir stiprumą.
Bet kalbai šito būtų per maža. Kalbos formavimesi labai reikalinga pakankamo lygio klausa. Kurti nuo gimimo vaikai neišmoksta kalbėti. Prikurtęs žmogus negali gerai reguliuoti savo kalbos – arba rėkia, kad pats girdėtų savo tariamus garsus, arba jo kalba pasidaro monotoniška, ne tokia emocionali, panaši į robotų kalbą.
Dar vienas kalbos organas yra… smegenys. Jos valdo sudėtingą kalbos mechanizmą. Kai žmogui išsilieja kraujas į galvos smegenis, ištinka insultas, jis gali netekti kalbos, negali ištarti žodžių ar dar blogiau – nesupranta jam sakomų.
Iš to aiškėja, jog tam, kad turėtume sveiką balsą, reikia, kad visos organizmo dalys – gerklos, ryklė, plaučiai, ausys ir galvos smegenys – būtų sveikos ir normaliai veiktų.
Per parą žmogus kalba vieną valandą
Balsas labai dažnai sutrinka, jei jis netausojamas. Vidutiniškai per parą mes kalbame ne taip ilgai: chronometriniai tyrimai patikino, kad kalbėjimo laikas lygus tik 60 minučių.
Suprantama, kad ne kiekvienos dienos balso krūvis yra toks vienodas.
Galite ir namie atlikti įdomius tyrimus. Pasiūlykite vaikams skaičiuoti, kiek laiko jie kalbėjo per dieną, paskaičiuokite ir patys.
Ne paslaptis, kad esti užkietėjusių plepučių, ypač mergaičių, kurias sunku nutildyti. Tie, kurie kalba be paliovos, savo balsą turėtų ypač saugoti.
Kaip saugoti balsą
Sausos kojos, jokių skersvėjų. Pavasarį ir rudenį reikia pasisaugoti skersvėjų, peršalimo.
Dar svarbiau išvengti vaikščiojimo sudrėkusiomis kojomis. Drėgnos, šlapios kojos vėjuotą, šaltą dieną – tai didžiulė rizika susirgti sloga ar viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, o nuo to gali sutrikti ausų funkcija – klausa. Bronchitai gimdo atkaklų kosulį, kuris sprogdina normalią balso klosčių veiklą. Dažnai pasitaiko ir pačių gerklų uždegimas – laringitas. Tada ir balso klostės parausta, patinsta, pasidengia gleivėmis, sutrinka jų virpėjimas – žmogus laikinai prikimsta arba kažkuriam laikui visai netenka balso.
Nekalbėkite šaltame ore. Kuo trumpiau kalbėkite (o juo labiau dainuokite) šaltą vėjuotą dieną lauke. Dar blogiau, jei tokią dieną lauke rėkiate ir komanduojate. Vaikai šūkauja lauke žaisdami judriuosius žaidimus, slidinėdami, mėtydamiesi sniegu. Patarkite saugoti balsą ir nešūkauti ,,atlapa” gerkle. Visose patalpose, o tuo labiau salėse, kur vaikai linksminasi, dainuoja, oras turėtų būti kiek galima švaresnis, patalpos dažnai vėdinamos.
Dainuokite savo balsu. Kiekvieno žmogaus balso aukštis turi savo ribas ir yra pastovus. Todėl ir kalbėti, dainuoti reikia savo balso diapazone. Jei, tarkim, imame kalbėti aukštesniu balsu, ne savo balso diapazone (pvz., spiegti), balso aparatas greit išsiderina, balsas ima dingti, kalbantysis pradeda kosėti, jaudintis, siekia stiklinės vandens, o nuo to niekas negerėja.
Neleiskite vaikui dainuoti aukštu tonu, jei jo balsas yra žemesnis.
Aukšti balsai labiau nuvargina klausą nei žemesni. Todėl, pavyzdžiui, klausydamiesi soprano tesitūroje kalbančiųjų, ypač cypiančių, žmonių, klausytojai greitai pasidaro apatiški, nes aukšti garsai atbukina jų klausą. Todėl vaikams ypač svarbus mokytojos balso aukštis, tembras.
Nerėkaukite „iš nervų“. Jeigu balsas dažnai forsuojamas (perspaudžiamas) ant balso klosčių atsiranda traumų ženklai, vadinamieji rėksnių ar dainininkų mazgeliais, balsas užkimsta. Jeigu susinervinus rėkaujama, galimi gerklų spazmai, balsas tai pat sutrinka. Žinoma, kai žmonės girdi emocionalią kalbą, ji juos užkrečia daug stipriau, negu bejausmis moralizavimas.
Kalba įtaigesnė, jei balsas keičiamas, moduliuojamas nuo normalaus stiprumo iki šnabždesio. Tačiau cypauti ir spygauti tikrai nėra ko.
Mažiau alkoholio (tėveliams). Alkoholis itin greit ir stipriai paveikia balso organus. Mat svaigalai iš pradžių patenka į skrandį, žarnyną, o po kiek laiko alkoholis išsiskiria ne tik per inkstus, bet ir per kvėpavimo takus, erzindamas jų gleivinę, taigi – ir balso klostes. Balso klostės parausta, apsivelia gleivėmis, ir žinoma, užkimstama. Nuo nuolatinio dirginimo išsivysto ir uždegimas.
Neleiskite vaikams būti šalia rūkančiojo. Panašiai kaip alkoholis, balso organus veikia ir rūkymas, tik jis sukelia gilesnius pakitimus. Deja, net vaikai bando patraukti dūmą. Kenkia ne tik tiesioginis rūkymas, bet ir buvimas prirūkytoje patalpoje – pasyvūs rūkymas. Todėl vaikams jokiu būdu negalima būti dūmuose paskendusioje aplinkoje. Nuolatinis rūkančiųjų palydovas yra kosulys – lėtinio viso kvėpavimo trakto gleivinės uždegimo išraiška. Rūkančiojo balso klostės – rausvos, sudirgintos. Kosulys mechaniškai slopina balso raumenų funkciją. Balsas ilgainiui tampa šiurkštesnis, o kartais grubus ir žemesnis, negu paprastai. Beje, prisiekę rūkoriai labai rizikuoja susirgti gerklų vėžiu.
Kiaušiniai, medus ir šalikas
Apie balso saugojimą sklinda visokių keistų patarimų. Manoma, kad balsas gerėja geriant žalius kiaušinius, valgant daug medaus.
Valgant žalius kiaušinius, balsas negerėja, bet ir neblogsta. Kiaušiniai negali nei suvilgyti nei apsaugoti balso klosčių, nebent numalšinti alkį. Kad kiaušinius geria vokalistai, įsitikinę jų teigiamu poveikiu, nieko blogo, o psichoterapiniu požiūriu netgi naudinga (saviįtaiga gerina bendrąją organizmo būklę ir tada balsas normaliai skamba).
Medus taip pat tiesiogiai paveikti balso klosčių negali. Bet jame yra vitaminų, tonizuojančio ir raminančio poveikio dalių. Todėl jo nauda reiškiasi per bendrą organizmo savijautą ir tonusą.
Vaikščiodami nuolat užrišta gerkle nuo peršalimo ligų neapsisaugosime. Ligos sukėlėjai – bakterijos ir virusai – į vaiko organizmą patenka iš išorės. Ne per kaklą, o per nosį ir burną. Vaikus reikia grūdinti, kad jų organizmas nereaguotų į šaltą orą, skersvėjus, normaliai rengti, o ne muturiuoti.
Pirmoji pagalba užkimus – tyla
Užkimus pati pirmoji pagalba – suteikti balso organams poilsį. Reikėtų kiek patylėti. Balsas pats gali normalizuotis, o jeigu ne – reikalinga medikų pagalba. Užkimusiems naudingesnis yra drėgnas oras, nei sausas. Todėl vaikų miegamajame reikėtų išlaikyti drėgnesnį mikroklimatą (ypač šildymo sezono metu), neleisti džiūti gleivinei. Beje, tam tinka ir dieta. Po 18 val. nepatariama vaikams duoti valgyti sūrių, aštrių patiekalų (ir taip trokštamų „čipsų“), permaitinti vaikus – nuo to labai sausėja visa kvėpavimo takų gleivinė ir nukenčia balsas. Kvėpavimo takų, bronchų gydymui naudingesnė garinė pirtis nei sauna.
Vanojimasis, karštos kojų vonios, balso ramybė teigiamai veikia balso organus.
Ypatingų receptų balso organams apsaugoti nėra. Tik penkios pagrindinės taisyklės balsui stiprinti ir tausoti:
daugiau vaikščiokite, kuo mažiau gulinėkite;
nerūkykite ir nebūkite prirūkytoje aplinkoje;
racionaliai maitinkitės, venkite antsvorio – paskui jį atsėlina įvairios ligos;
būkite optimistai ir geraširdžiai (jei pykstate – tai trumpai);
sportuokite.
„Mamos žurnalas“
