Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Atrodo, tonzilės ir adenoidai turėtų saugoti organizmą nuo galimų infekcijų, bet neretai patys „suserga“. Dažnai besikartojančios ūminės ligos tampa lėtinėmis, tonzilėse išsivysto infekcijos židinys, jos gali smarkiai padidėti. Tokiu atveju, kai lėtinis infekcijos židinys alina vaiką, tikslinga atlikti tonzilių šalinimo operaciją.
O kartais operacija skiriama dėl labai didelių tonzilių matmenų, jei tai trukdo vaikui kvėpuoti ar girdėti.
Konsultuoja gydytojas otorinolaringologas dr. Virgilijus Sakalinskas.
Ar tonzilės svarbios imunitetui?
Sveikų tonzilių paviršiuje vyksta aktyvus imuninis procesas, jame gausu specialių imuniteto ląstelių ir biocheminių medžiagų, kurios naikina mikrobus ir virusus. Vaiko organizmas maždaug iki metų naudojasi mamos perduotu imunitetu (atsparumu ligoms), o vėliau ima kurtis jo paties pasipriešinimo ligoms sistema, mediciniškai tariant, sintezuojami biocheminiai skysčiai ir kovingos ląstelės. Taigi, nors tonzilės ir nėra pagrindinis imunogenezės organas, bet kvėpavimo takams gana rimta paspirtis, formuojanti atsparą infekcijai.
Todėl sprendimas dėl tonzilių šalinimo operacijos visada turi būti apgalvotas – operuojama, kai „išsemtos“ visos kitos gydymo galimybės, ir stabilaus teigiamo efekto nepavyksta pasiekti.
Gomurinėse tonzilėse aktyvus imunogenezės procesas užsibaigia maždaug iki 7 metų – po to tonzilės beveik nedaro jokios įtakos imunitetui. Štai čia ir glūdi atsakymas, kada geriausia šalinti tonziles – kai baigiasi jų aktyvi funkcija. Deja, visiško standarto realiame gyvenime nebūna. Tenka skirti chirurginį gydymą ir anksčiau, tarkim, 4–5 metų vaikams, jei vaikas ypač dažnai serga ar nustatoma pūlinių anginų sukeltų širdies, inkstų pažeidimo požymių.
Supūliavusios, sergančios tonzilės ne tik praranda gynybinę funkciją, bet tampa net pavojingos vaiko organizmui. Todėl pašalinus sergančias tonziles vaikas tikrai neims dažniau sirgti bronchitu ar plaučių uždegimu. Atvirkščiai, pūlinio židinio pašalinimas turi tik teigiamą poveikį. Šiuo atveju neteisinga teigti, jeigu vaikas susirgo po operacijos, kad tai įvyko dėl operacijos.
Ar reikia operuoti, jei tonzilės didelės?
Tik dydis neturėtų lemti sprendimo, jog būtina tonziles operuoti. Tonzilės padidėja natūraliai, stiprėjant jų funkcinei apkrovai, o jai silpstant – susitraukia. Jeigu smarkiai padidėjusios tonzilės trikdo svarbias organizmo funkcijas, pavyzdžiui, kvėpavimo (vaikas gali miegoti tik sėdėdamas, nes kitaip dūsta, gulint didelės tonzilės „užkrenta“, užblokuoja kvėpavimo takus), tada, aišku, greitai skiriama tonzilių mažinimo operacija. O lėtinis infekcijos židinys gali išsivystyti ir mažose, ir didelėse tonzilėse. Šiuo atveju, sprendimą operuoti lemia infekcijos židinio keliamas pavojus vaiko organizmui, gręsiantis ar prasidėjęs infekcijos plitimas ir t.t.
Kas gali spręsti, ar reikia tokios operacijos?
Žinoma, kad gali tai daryti ir šeimos gydytojas, tačiau tikslingu būtų, kad vaiką apžiūrėtų ir otorinolaringologas, tada netektų abejoti dėl sprendimo operuoti. Operacija – tai ne pasivaikščiojimas, o visais atvejais rimta intervencija, neišvengiama ir pavojų. Todėl ji turi būti rimtai pagrįsta, kaip ir sakoma liaudies išminties: „Septynis kartus pamatuok, o tada tik daryk“. Kai nustatoma, kad vaikas serga lėtiniu tonzilitu, kuris dažnai paūmėja, jau randama komplikacijų požymių, gydymas turi būti radikalus – šalinamas pūlinis židinys iš organizmo, o toliau stiprinamas vaiko imuninis atsparumas. Beje, dažnai, tik pašalinus infekcijos židinį, pavyksta „suvaldyti“ ir kitas vaiko organizmą apėmusias lėtines ligas.
Ar vakcina gali pakeisti operaciją?
Kartais tėvai klausia, ar vaiką paskiepijus vakcina pneumo 23 ar panašiomis vakcinomis galima išvengti operacijos? Tokios vakcinos tikrai sumažina sirgimą kvėpavimo takų ligomis, bet superradikalių pokyčių medicina kol kas nepastebi. Aišku, mamos norėtų, kad viena vienintelė „tabletė“ nugalėtų ligą, bet tai kol kas tik siekiamybė.
Ar yra kokių naujovių atliekant tokias operacijas?
Naujovių yra. Pirma, mažiems vaikams dabar neskubama šalinti visos tonzilės, ji tik sumažinama, ir vaikas stebimas. Antra, atsiranda ir naujų pačios operacijos metodikų: tonzilių šalinimas ultragarso skalpeliu, argono plazma, abliacija, kt. Šie metodai turi ir pliusų, ir minusų, todėl „naujesni“ neišstumia „senesnių“, o jie vienas kitą papildo, t. y. konkrečiu atveju nusprendžiame, kokį metodą taikyti.
Šiuo metu vaikams tonzilių operacijos atliekamos, pritaikius bendrąją nejautrą. VU Vaikų ligoninėje dirba patyrę vaikų anesteziologai, taikomos visame Vakarų pasaulyje priimtos metodikos, nėra vaistų trūkumo, todėl anestezijos procedūra vaikui saugi, trumpa ir individualiai parenkama – anesteziologas apžiūri vaiką, likus dienai iki operacijos, atsako į visus tėvų klausimus, papasakoja procedūros eigą ir t.t.
Vaikas „išvaduojamas“ nuo psichologinio streso, kai operaciją atlikdavome, pritaikę tik vietinę nejautrę. Visi operuoti „senesniais“ laikais iki senyvo amžiaus prisimena „šią procedūrą“, o dabartiniai ligoniai neturi ką ir prisiminti, nebent, kad ligoninėje gavo suvalgyti ledų.
Beje, su vaikų anestezija susijęs ir vienas mitas, kad negalima operuoti vaiko, sveriančio mažiau nei 20 kg. Tiesiog kai kuriose ligoninėse dirba tik suaugusių žmonių anesteziologai, ir jie vengia „migdyti“ mažus vaikus.
Ar anginą galima tiesiog išaugti?
Anginomis dažniausiai serga vaikai, todėl, matyt, ir klausiama, ar anginą galima išaugti? Visi serga skirtingai, nes anginų formų priskaičiuojama iki dešimt, o ir kiekvienas organizmas skiriasi. Vaikui augant, stiprėjant, tvirtėja jo imunitetas, angina nustoja vaiką varginti, ir todėl galima teigti, kad sėkminga pabaiga – tai ir yra ligos nugalėjimas. Bet ne kiekvienu atveju rekomenduojama laukti, kad anginą vaikas „išaugtų“; reikia, kad LOR gydytojas įsitikintų, kad lėtinio tonzilito forma yra tik lokali, pūlių nematyti, kad negresia komplikacijos.
Kas dažniau šalinama – tonzilės ar adenoidai?
Vaikams dažniau šalinami adenoidai. Pavyzdžiui, VU Vaikų ligoninėje per metus atliekama apie 1500 adenoidų ir 400 tonzilių šalinimo operacijų.
Adenoidus kur kas dažniau apima infekcija, kuri vaikams gali greitai išplisti į ausis ar prienosinius ančius – gali kilti ir kartotis pūlinis ausies uždegimas ar sinusitas. Vien tik padidėję adenoidai apsunkina kvėpavimą per nosį, sutrinka ausies funkcijos – vaikas prikursta.
Adenoidus „drąsiau“ šalinama ir todėl, kad jų funkciją perima gomurinės tonzilės, o tonzilių šalinimo atveju jų funkcijų niekas neperima.
Kartais mamos klausia, koks metų laikas geriau tinka operacijai. Tonzilių šalinimo operaciją galima atlikti ir vasarą, ir žiemą. Beje, jos tik iš dalies priklauso planinėms operacijoms. Kai gresia pūlinės komplikacijos, prikurtimas – ilgai laukti negalima. Žinoma, žiemą rekomenduojamas ilgesnis periodas po operacijos, kad vaikai ilgiau pabūtų namuose, reikėtų vengti gausių žmonių susibūrimų, kur lengviau „pasigauti“ virusinę ligą.
„Mamos žurnalas“
sveiki,norejau paklausti ar tas tonzilas reik butinai operuot jei jos istikruju yra labai dideles ir vaikas kriokia naktimis sunkei kvepuoja?