Gimus kūdikiui, užsiprogramuojame, kad jam skaudės pilvuką. Vieni kūdikių pilvo skausmus vadina pūtimu, kiti diegliais, treti kolikomis. Iš tikrųjų pilvo skausmo priežasčių yra kelios.
1 PRIEŽASTIS. DIEGLIAI (KOLIKOS)
Tai dažniausia pilvuko skausmo priežastis, daugiausiai aprašyta ir išnagrinėta. Seniau gydytojai vadindavo šį reiškinį kolikomis, dabar laikomasi termino „pilvo diegliai“.
Formulė 3x3x3. Pilvo diegliai – tai staiga užeinantys, periodiškai intensyvūs pilvo skausmai, kurie sukelia nenumaldomą naujagimių ir kūdikių verksmą, šiaip jiems esant visiškai sveikiems. Priepuolio metu mažylis ima garsiai klykti, verkti, riečiasi, mosikuoja rankomis, delnus suspaudęs į kumščius, spardosi, parausta. Dažnai verkimo metu kūdikis trumpam sulaiko kvėpavimą. Verkimas sutrikdo maitinimąsi: kūdikis griebia spenelį ar žinduką, čiulpteli kelis kartus, po to meta ir vėl energingai pravirksta. Visos žinomos „pilvo raminimo“ priemonės beveik negelbsti arba padeda tik trumpam.
Dieglius gydytojas diagnozuoja, kai kūdikis būna neramus, stipriai verkia bent 3 valandas per dieną 3 dienas per savaitę ir 3 savaites per mėnesį.
Kaip atskirti nuo kitų ligų. Esminis skirtumas nuo kitų ligų yra tas, kad kai praeina tas 3 valandų dieglių periodas, mažylis būna linksmas, neatsisako valgyti, gerai auga svoris, jo raida būna normali, nėra liguistos išvaizdos.
Išnešiotiems naujagimiams diegliai dažniausiai atsiranda pirmojo gyvenimo mėnesio pabaigoje arba antrojo mėnesio pirmą savaitę ir užtrunka apie 100 dienų. Neišnešiotiems naujagimiams jie gali prasidėti antrojo mėnesio pabaigoje arba trečiojo pradžioje.
Diegliai kankina apie 20 procentų kūdikių, nepriklausomai nuo jų išnešiotumo, gimimo svorio, maitinimo būdo, lyties, rasės. Dažniausia diegliai atsiranda vėlyvą popietę ar vakare.
Tikslių priežasčių nėra. Tikslių priežasčių, kodėl atsiranda diegliai, mokslas nenustatė. Įtariama, kad dieglių atsiradimui turi įtakos:
Stiprūs sparčiai augančios virškinimo sistemos raumenų susitraukinėjimai.
Mažylio nerimas, nuovargis dienos pabaigoje.
Mamos nerimas, nervingumas, sudirgimas, pavargimas dienos pabaigoje.
Pardėtas reagavimas į aplinkos dirgiklius (šviesą, garsus) ir kitus veiksnius dėl nebrandžios nervų sistemos.
Kaip padėti. Priemonių, kaip padėti kūdikiui išbūti dieglių etapą, daugybė. Reikia rasti tas, kurios tiks būtent jūsų mažyliui. Jeigu nepadeda viena priemonė, – pabandykite kitą, bet ramiai, nes skubus, karštligiškas raminimo priemonių keitimas gali mažylį dar labiau sudirginti. Diegliai laikomi fiziologiniu reiškiniu, todėl mamos mityba čia didelės įtakos neturės.
Patariama artėjant dieglių laikui sukurti kūdikiui kuo ramesnę aplinką. Mažylio aktyviai nežaidinti po pietų ir vakarui prasidėjus. Dieglių priepuolio metu patariama pritemdyti šviesas, kalbėti ramiai (arba iš viso nekalbėti), paniūniuoti ar duoti pasiklausyti raminančios muzikos, išjungti mobiliojo telefono garsą.
Galima sukurti baltąjį triukšmą arba nestipriu režimu įjungti dulkių siurblį, plaukų džiovintuvą – monotoniškas ūžimas kai kuriuos mažylius ramina.
Pakeiskite buvimo su kūdikiu aplinką – išeikite pasivaikščioti ten, kur netriukšminga. Pavežiokite kūdikį automobiliu. Kai kuriuos mažylius teigiamai veikia automobilio vibracija ir variklio burzgimas.
Kai kuriuos mažylius ramina šiltas vanduo.
Paguldykite kniūbsčią ant delno ir lengvai supdami panešiokite. Švelniai pamasažuokite šiltomis rankomis.
Panešiokite vaikutį vertikalioje padėtyje, mažylio pilvuką priglaudę prie krūtinės. Tokia nešiojimo padėtis padeda atsirūgti ir išeiti dujoms.
Pabandykite duoti čiulptuką – kai kuriuos mažylius ramina intensyvus čiulpimas. Panaikinkite iš aplinkos bet kokius dirbtinius kvapus: kūdikiai jautresni dirgikliams ir kvapams nei suaugusieji, todėl gali erzinti smilkalai ir oro gaivikliai.
Duokite vaistų nuo pilvuko pūtimo ir dieglių – prie jų kūdikis tikrai „nepripras“.
Nesijaudinkite pastebėję, kad vakar padėjęs mažylio raminimo būdas šiandien trapo neveiksmingas. Ieškokite naujos raminimo priemonės. Nepamirškite – diegliai yra laikina vystymosi problema ir mažylio sveikatai jokios grėsmės nekelia.
Todėl šį sunkesnį periodą reikia tiesiog išlaukti ir stengtis padėti mažyliui sušvelninti skausmą.
2 PRIEŽASTIS. PILVUKO PŪTIMAS
Tiek diegliai, tiek pilvuko pūtimas yra panašios kilmės – skauda dėl oro arba dujų susikaupimo žarnyne. Tik pilvo pūtimas yra kur kas platesnė sąvoka – diegliai būna iki 3 mėnesių, o pilvuką gali pūsti ir vyresniam kūdikiui ar mažam vaikui. Pilvo pūtimas nesusijęs su ritmiškumu, formule 3x3x3 ar pirmuoju 100 dienų. Pučia dažniausiai po valgio. Vieną dieną gali pilvuką pūsti, kitą dieną – ne.
Dažniausios pilvo pūtimo priežastys:
Valgydamas kūdikis prisiryja oro.
Kūdikis netoleruoja laktozės (pieno cukraus), todėl žarnyne kyla rūgimo procesai, dėl to kaupiasi dujos.
Per trumpai maitinant kūdikį ar per greitai pakeitus krūtį, jis gali neužtektinai gauti sočiojo galinio pieno arba per daug pirminio nesotaus pieno, kuriame yra santykinai daugiau pieno cukraus – laktozės. Ji sukelia žarnyne rūgimo procesus.
Pilvuko pūtimą gali sukelti kai kurie produktai maitinančios motinos dietoje: riešutai, svogūnai, česnakai, griežčiai, rabarbarai, kopūstai, pupos, žirniai, gražgarstės, ridikėliai, vynuogės, slyvos, obuoliai.
Jei mama vartoja daug karvės pieno ar jo produktų arba kūdikis maitinamas adaptuotais karvės pieno pagrindu pagamintais mišiniais, pilvo diegliai gali pasireikšti dėl į jo organizmą patenkančio alergiško baltymo β laktoglobulino. Be karvės pieno produktų, kai kurie kūdikiai gali netoleruoti ir kitų maisto produktų esančių žindančios motinos mityboje: šokolado, kavos, kitų kofeino turinčių produktų, riešutų, kviečių. Pilvo pūtimas, tuštinimasis skystomis išmatomis gali pasireikšti ir motinai užvalgius baltyminių produktų, kurių ji nevartoja reguliariai (t.y. – bent 1 kartą per savaitę).
Kaip padėti. Duokite krūtį kūdikiui taisyklingai, kad gerai apžiotų ir žįsdamas neprisirytų oro. Maitinkite iš vienos krūties ilgai, kad kūdikis gautų užtektinai galinio sotaus riebesnio pieno, tuomet pieno slinkimas žarnynu sulėtėja, spėjama pasisavinti daugiau laktozės, mažiau jos patenka į galinę storąją žarną, mažiau skatinamas vidurių pūtimas. Pamaitinusi panešiokite kūdikį, kad atsirūgtų, tuomet iš skrandžio išeina nurytas oras. Buteliuką maitindami laikykite taip, kad oras susikauptų jo aukščiau esančiame gale ir nepatektų į burną. Naudokite buteliukus su vožtuvais orui išeiti.
Padės visos pagalbos priemonės, kurios skirtos dieglių priepuoliui malšinti. Panešiokite kūdikį „kabančio tigro“ poza (paguldytą pilvu ant rankos, kita ranka prilaikydami galvą). Atsekite pilvelį veržiančias sauskelnes ir švelniai masažuokite ratu pagal laikrodžio rodyklę, prispauskite suriestas kojytes prie pilvo. Ant pilvelio uždėkite šiltą vystyklą – šiltas kompresas palengvina spazminio pobūdžio skausmus. Duokite pilvo pūtimą mažinančių lašų prieš kiekvieną maitinimą.
3 PRIEŽASTIS. LIGOS
Jeigu puikiai augančiam mažyliui vieną dieną staiga atsirado dieglių požymių, pasikonsultuokite su gydytoju, nes panašiais simptomais gali pasireikšti ir įvairios ligos: įstrigusi išvarža, apendicitas, centrinės nervų sistemos ir virškinimo sistemos uždegiminės ligos, šlapimo takų infekcija ir net ausyčių uždegimas. Gydytojui pasakykite, kokių požymių (be dieglių) pastebėjote, – gal kūdikis atsisako valgyti, atsirado atpylimas, vėmimas, tuštinimosi sutrikimų, trūkčiojimų, drebėjimų.
Reikia pasitarti su mažylio gydytoju, jei pastebėjote, kad dieglių priepuolių kankinamas mažylis pablyško, pradėjo atrodyti nesveikai, įtariate, kad jam nustojo augti svoris.
Vyresniems kūdikiams ir vaikams pilvą gali skaudėti ir dėl virškinimo sutrikimų, kūdikio maitinimo klaidų (permaitinant, per anksti įvedinėjant į racioną papildomo maitinimo produktus), dėl gastroezofaginio refliukso, žarnyno infekcinių ligų, „ūmaus chirurginio pilvo“ (pvz., žarnų invaginacijos) ir kitų rimtesnių būklių. Todėl jei vaikas ne tik nenumaldomai rėkia, bet ir vemia, viduriuoja, karščiuoja, nedelsdami kreipkitės į gydytojus.
Kaip padėti. Sužinokite skausmo priežastį, nes nuo to priklausys ir pagalba.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
