Kai vaikas skundžiasi pilvuko skausmu, sunkiu tuštinimusi, kaltas gali būti koks nors maisto produktas, kurio vaikas netoleruoja.
Mamos laiškas:
Berniukui 2,5 metų. Vaikas turi problemą – nesuvirškina jokių ankštinių daržovių, neluptų vaisių ir daržovių. Naktį verkia, skauda pilvuką. Kol nepasituština, labai blogai jaučiasi. Lankomės pas alergologą. Šeimos gydytoja pataria palaukti, gal išaugs. Vaikas lanko darželį, maistas ten dažnai sukelia nemalonių reakcijų.
Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Nuo žirnių pučia pilvuką
Maži vaikai gali nemėgti ankštinių daržovių dėl jų specifinio kvapo ir dėl to, kad jų suvalgius gali pūsti pilvą. Pilvo pūtimas atsiranda dėl to, kad šiose daržovėse yra daug ląstelienos, sudėtingų angliavandenių (polisacharidų), kurių neskaido virškinimo trakte esantys virškinimo fermentai. Tai nereiškia, kad būtina visiškai atsisakyti ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų). Jei žirnius, pupeles pamirkysite per naktį ir virsite tik kitą dieną apie valandą, neturėtų kankinti pilvo pūtimas, bloga savijauta. Kūdikiams nerekomenduojama duoti ankštinių daržovių košių, kai mažylis pradedamas maitinti papildomai.
Skaidulinės medžiagos yra būtinos normaliai žarnyno veiklai. Jos teigiamai veikia riebalų apykaitą, padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas jam medžiagas. Pagrindinis skaidulinių medžiagų šaltinis yra įvairios daržovės (taip pat ir ankštinės), vaisiai, uogos, rupi viso grūdo duona.
Jei vaiką kamuoja virškinimo problemos, pirmiausia apgalvokite, ką jis valgo, išimkite iš valgiaraščio tuos produktus, nuo kurių galėtų pilvuką pūsti. Duokite vaikui gerųjų bakterijų. Jos gerina virškinimą, išskiria fermentus, būtinus suvirškinti pieno produktus.
Maisto dienoraštis
Įtarus, kad vaikas netoleruoja kokio nors maisto produkto, reikia kantriai stebėti vaikutį ir užsirašyti (nes kitaip užmiršite), po kokio suvalgyto vaisiaus ar daržovės prasidėjo pilvuko skausmai ir kiti varginantys simptomai, kiek laiko po suvalgymo atsirado ir kokie konkrečiai atsirado negalavimai, kada išnyko, jei davėte vaistų, tai kokių. Maisto dienoraštį tenka rašyti ilgai, kol aptinkamas produktas ar produktai, kurie sukelia negalavimus. Užrašus parodykite vaiko gydytojui ir konsultuojantiems specialistams.
Nemalonius jutimus gali sukelti vienas ar keli skirtingi maisto produktai, todėl darželio maistas gali sukelti nemalonių reakcijų. Pagaminti darželyje individualų maistą, kai nėra žinoma, koks produktas konkrečiam vaikui sukelia nemalonių reakcijų, neįmanoma.
Kodėl žmonės netoleruoja maisto
Penktadalis populiacijos pasaulyje skundžiasi negalavimais, atsiradusiais suvalgius tam tikro maisto. Nepageidaujamos reakcijos į maistą pasižymi simptomų bei jų trukmės, intensyvumo įvairove ir sudėtingomis, daugialypėmis priežastimis.
Pagal Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos ir Pasaulio alergijos organizacijos rekomendacijas padidėjusiu jautrumu maistui vadinamos visos fiziologiškai neįprastos reakcijos, kurios atsiranda suvalgius tam tikro maisto produkto ar maisto priedo.
Skiriamos dvi pagrindinės didelės nepageidaujamų reakcijų grupės: imuninės/alerginės kilmės ir neimuninės/nealerginės kilmės.
Be šių dviejų grupių, dar yra išskiriama atskira toksinių reakcijų grupė (reakcijos kyla dėl didelio histamino kiekio blogos kokybės skumbrinių šeimos žuvyse, solanino šviežiose bulvėse ir neprinokusiuose pomidoruose, maisto priedų).
Alergija – visiems viskas aišku
Imuninės kilmės reakcijoms priskiriama alergija maistui bei celiakija.
Alergija maistui – tai reakcija į maistą, atsirandanti dėl su imunoglobulinu, vadinamu IgE, susijusių ir nesusijusių imuninių mechanizmų.
Imuninės/alerginės kilmės reakcijai būdinga greita, dažniausiai ne vėliau kaip po 2 val., alergija, suvalgius alergizuojančio maisto. Būdingi simptomai: odos niežėjimas, bėrimai, tinimas, alerginė sloga (skaidrios išskyros iš nosies, nosies užgulimas), pasunkėjęs kvėpavimas, gali atsirasti gyvybei pavojinga būklė – anafilaksinis šokas.
Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maži vaikai dažniau alergiški karvės pieno, kiaušinio, sojos baltymams, kviečiams, o vyresni – žuvies baltymams, riešutams (ypač žemės), vaisiams, daržovėms.
Maisto netoleravimas – niekam niekas neaišku
Neimuninės kilmės reakcijoms priskiriamas padidėjęs jautrumas maistui, atsirandantis dėl fermentų trūkumo ir dėl šiandien neaiškios kilmės. Neimuninės kilmės reakcija į maistą skundžiamasi daug dažniau nei alergija maistui.
Neimuninės kilmės reakciją į maistą gali sukelti biologiškai aktyvios medžiagos, tokios kaip kofeinas (yra kakavoje, arbatoje, kavoje), histaminas, tiraminas bei kiti vazoaktyvūs aminai (visų pastarųjų yra sūriuose). Daugiau histamino yra žemuogėse, braškėse (kai iš karto jų suvalgoma daug), bananuose, baklažanuose, špinatuose, pomidoruose, raugintuose kopūstuose, silkėje, tune, skumbrėje, lašišose, saliamio dešrose. Šiuos produktus galima valgyti, tačiau saikingai.
Kai kuriais atvejais neimuninės kilmės reakcija į maistą gali atsirasti dėl laktozės (pieno cukraus) ar fruktozės (vaisių cukraus) netoleravimo. Be to, maisto priedai, tokie kaip glutamatai bei sulfitai, irgi gali sukelti panašias reakcijas. Tai viena iš priežasčių, kodėl vaikams, ypač mažiems, nerekomenduotini jokie produktai ir gėrimai (tarp jų ir sultys), pagaminti su neaugalinės kilmės maisto priedais.
Neimuninės kilmės reakciją vienu metu gali sukelti keli maisto produktai iš skirtingų maisto grupių. Tiriant kraujyje nustatoma padidėjusi imunoglobulinų IgG koncentracija.
Simptomų atsiranda praėjus tik kelioms valandoms po maisto suvartojimo, jie gali tęstis kelias valandas ar dienas.
Specialistai nerekomenduoja maisto netoleravimo, t.y. IgG koncentracijos tirti jaunesniems nei 2–3 metų vaikams, nes šiuo periodu imuninė sistema dar tik formuojasi.
Nustatyti simptomus sukėlusį maisto produktą yra nemenkas iššūkis, dėl to sunegalavęs asmuo siunčiamas įvairių specialistų konsultacijoms (pvz., alergologo, gastroenterologo), ieškoma alergijos maistui ir virškinamojo trakto ligų.
Neimuninės kilmės reakcija į maistą gali pasireikšti įvairiausiais simptomais – diskomfortu viršutinėje pilvo dalyje (pykinimu, maudimu, sunkumo/pilnumo jausmu), virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, nuovargiu be priežasties, galvos skausmais, odos bėrimu ir niežėjimu, kaulų ir raumenų nežymiu skausmu. Trumpai tariant, tai galima pavadinti bendru organizmo diskomfortu suvalgius vieną ar kitą produktą, kuris neigiamai veikia kasdieninę savijautą ir blogina gyvenimo kokybę.
Esant neimuninės kilmės reakcijai į maistą, kartais žmonės, suvalgę nedidelį kiekį produkto, kuris sukelia nepageidaujamą reakciją, nejaučia jokių nemalonių požymių.
Neimuninės kilmės reakcija į maistą dažniausiai atsiranda palaipsniui, sukelia mažiau pavojingas būkles ir dažniausiai apsiriboja tik virškinimo sutrikimais.
Dažniausiai simptomų palengvinimui tam tikrą laiką skiriama eliminacinė dieta – iš mitybos pašalinami tie produktai, prieš kuriuos buvo nustatytos didelės IgG antikūnų koncentracijos. Žarnyno floros sudėčiai pagerinti gydytojai labai dažnai skiria gerųjų žarnyno bakterijų. Jos sudėties pagerinimas gali sumažinti nepageidaujamų reakcijų į maistą dažnį bei išreikštumą.
Jei vaikui nustatė šią problemą
Nustačius alergiją ar netoleravimą maistui – nenusiminkite. Suvienijus šeimos ir gydytojo pastangas, galima aptikti produktus, kurie vaikui sukelia nemalonius jutimus, rasti kuo pakeisti vienus produktus kitais be žalos augančiam organizmui. Pašalinant iš vaiko maisto raciono vieną ar kitą produktą ir stebint jo būklę, aptinkamas „kaltasis“ produktas ar produktai. Kad aptiktas „kaltasis“ produktas, rodo pagerėjusi vaiko savijauta (būklė pagerėja per 2 savaites nuo produkto eliminavimo).
Jeigu vargina tokie simptomai kaip virškinimo sutrikimai, pilvo skausmai, pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, skrandžio pilnumo jausmas, reikėtų pasitarti su gydytoju jį išsamiai informuojant apie vaiko būklę. Gydytojas nuspręs, kokius reikia atlikti tyrimus, ir jei reikės, nukreips atitinkamų specialistų konsultacijai.
„Mamos žurnalas“
