Žodis „dieta“ jau ne vienerius metus savyje talpina ne tik sveikesnio gyvenimo perspektyvą, bet ir daugybę nusivylimo, šarlatanizmo ar net kenkimo sveikatai. Pasak gydytojo Vytauto Dockaus, taip yra todėl, kad net ir geriausia dieta gali pakenkti, jei yra taikoma netinkamai.
„Daugelį dalykų gyvenime esame įpratę pasitikrinti: į automobilio baką pilame griežtai tik jam tinkamą kurą, net skalbimo miltelius ar vandens temperatūrą parenkame pagal ženklus drabužio etiketėje.
Tačiau sveikatinimosi sprendimams šios taisyklės kažkodėl negalioja: dietas, fizines veiklas dažnas vis dar renkasi pagal patrauklų skambesį ar kitų rekomendacijas, neatsižvelgdamas į savo organizmo būklę bei poreikius“, – sako virtualios sveikatos priežiūros platformos „VOW Health“ medicinos vadovas V. Dockus.
Pasak jo, netaisyklingas dietų taikymas yra ne tik neefektyvus, bet gali būti ir pavojingas.
„Rezultatų visada norime greitai, tad greitas svorio netekimas paprastai yra tiesiog skysčių praradimas, kurį dažnu atveju lydi dehidratacijos simptomai: silpnumas, galvos skausmas. Taip pat, staiga ėmę badauti, reikšmingai sumažiname gliukozės kiekį organizme. Tai lemia tokius nepageidaujamus potyrius, kaip drebulys, jėgų trūkumas.
Laikantis radikalių dietų, įprastas yra ir „jo-jo“ efektas, dėl kurio organizmas staiga ima gauti neįprastai didelius kiekius gliukozės bei išauga II-o tipo diabeto rizika. Rinkdamiesi dietas neteisingai, vietoje riebalų naikiname savo raumenų masę, priverčiame organizmą kaupti riebalus, sutrikdome hormonų pusiausvyrą ar net kenkiame smegenų veiklai“, – teigia V. Dockus.
Svarbiausia – duomenys
Mediko teigimu, tvarus darbas su savo kūnu prasideda nuo duomenų. Duomenys šiuolaikinėje medicinoje taip pat yra vienas iš efektyviausių raktų į ilgalaikę sveikatą: pavyzdžiui, ne tik svorio sumažinimą, bet ir jo stabilumo palaikymą.
„Paprasčiausias būdas išsiaiškinti, ko trūksta ar reikia mūsų organizmui, yra kraujo tyrimai. Jų rezultatas yra savotiškas kūno būklės žemėlapis. Kraujas savyje neša informaciją apie mūsų kepenų, inkstų, plaučių, skydliaukės būseną, informuoja apie hemoglobino, gliukozės, cholesterolių, skysčių, mineralų, baltymų kiekį.
Ši informacija leidžia įvertinti iš esmės visus žmogaus sveikatos aspektus, tiksliai ir konkrečiai nustatyti probleminius taškus bei parinkti tinkamiausias situacijos taisymo priemones“, – teigia medikas.
Tai, pasak jo, galioja ne tik rimtų ligų prevencijai, bet taip pat – svorio metimui, emocinės būklės, fizinio pasirengimo gerinimui ar net plaukų, nagų stiprinimui.
Duomenų dieta pasaulyje – ne naujiena
„VOW Health“ sukurtas duomenimis grįstos sveikatos priežiūros modelis, vadinamoji „duomenų dieta“ pasaulyje toli gražu nėra naujiena.
„Apie duomenų svarbą sveikatai kalbama nuolat. Būtent iš jos suvokimo kilo tokie tikrai pasiteisinę sveiko gyvenimo skatinimo sprendimai, kaip „10 tūkstančių žingsnių iššūkis“, „Fitbit“, „Strava“ ir kitos duomenimis grįstos programėlės. Informacijos fiksavimas bei sekimas mus motyvuoja ir leidžia tobulėti“, – sako V. Dockus.
Pernai JAV atliktas tyrimas dar kartą įrodė šią tiesą. Mokslininkų grupė metus stebėjo 87 sveikatinimo bei svorio metimo programos dalyvius. Pusė jų nuolat teikė duomenis apie savo progresą specialistams bei sulaukdavo jų patarimų, rekomendacijų. Kita pusė dalyvių, programos pradžioje gavusi tą pačią informaciją, ilgainiui savo progresu rūpinosi pati. Natūralu, kad pirmoji grupė parodė ženkliai geresnius rezultatus išlaikant stabilų pageidaujamą svorį ilguoju laikotarpiu.
Viena iš garsesnių duomenų dietos istorijų yra save duomenų fanatiku vadinančio buvusio „Google“ darbuotojo Ashutosh Garg istorija.
„Pradėjęs darbo su savimi procesą, visų pirma jis kraujo tyrimų dėka sužinojo, kad blogojo cholesterolio kiekis organizme leistinas normas viršijo taip reikšmingai, jog medikai jau patarė vartoti vaistus. Visgi pasiryžęs radikaliai pakeisti gyvenimo būdą ir apsieiti be vaistų, jis pasitelkė duomenis.
Vyras kiekvieną rytą svėrėsi ir taikė itin paprastą tobulėjimo metodą: matydamas gerėjantį rezultatą, kartodavo ankstesnės dienos mitybos bei sporto rutiną, o rezultatams nustojus gerėti ar net pablogėjus, didindavo savo fizinį aktyvumą arba mažindavo kalorijų kiekį“, – teigia gydytojas.
Atsikratęs beveik 20 kilogramų, „duomenų dietos“ šalininkas normalizavo ir cholesterolių kiekį organizme.
Dažniausios problemos: cholesterolis, kepenų sutrikimai, Vitamino D trūkumas
Pasak V. Dockaus, kraujo tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai, net ir jauno amžiaus žmonės, dažniausiai susiduria su kepenų, skydliaukės, padidėjusio blogojo cholesterolio kiekio problemomis.
„Dėl netinkamos mitybos suriebėjusios kepenys – itin dažna problema, pasireiškianti jau ir labai jauname amžiuje. Taip pat jauniems žmonėms būdingi uždegiminiai skydliaukės sutrikimai. Tačiau prasčiausia situacija – kalbant apie cholesterolių kiekį organizme. Tarp jaunų žmonių atrandame vieną iš dvidešimties, kurio rodikliai nebūtų nukrypę nuo normos“, – sako medikas.
Tai, pasak jo, turėtų būti tikras pavojaus signalas visiems, kurie šiuo metu vis dar ignoruoja duomenis bei siekia sveikatą koreguoti atsitiktinėmis dietomis.
