Dar 1982 m. mokslininkai Barry‘s J. Marshall‘as ir Robin‘as Warren‘as atrado bakteriją, kuri ir šiais laikais ne vienam žmogui kelia virškinimo bei kitų sveikatos problemų – Helicobacter pylori. Anuomet jos atradėjai mokslo bendruomenės buvo išjuokti, nes vyravo požiūris, jog rūgščioje skrandžio terpėje negali gyventi jokios bakterijos. Tam, kad įrodytų savo teoriją B. J. Marshall‘as išgėrė H.pylori „suspensiją“, po kurios skrandyje atsivėrė opa. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Olegas Stungys pasakoja, kad ši bakterija ir dabar mokslininkams kelia nemažai mįslių, o negydoma ji gali sukelti itin rimtų sveikatos problemų.
„H.pylori bakteriją turi net du trečdaliai pasaulio gyventojų. Manoma, kad ja užsikrečiama vaikystėje per neplautas rankas, maistą ar vandenį. Medikai iki galo nesutaria, ar galima užsikrėsti per bučinius, bet tyrimų duomenimis nustatyta, kad vaikai, kurių tėvai užkrėsti šia infekcija, daug dažniau taip pat turi šią bakteriją“, – pasakoja O. Stungys.
Šią infekciją dažnai nelengva atpažinti
Iš pradžių H.pylori bakterija nekelia jokių nusiskundimų, tačiau uždegimui paūmėjus gali sutrikti virškinimas, atsirasti deginantis viršutinės pilvo dalies skausmas, dažnas raugėjimas, pilnumo ir sunkumo jausmas po valgio bei pykinimas. Retesniais atvejais pacientą gali varginti vėmimas, pilvo pūtimas ar suprastėjęs apetitas. Taip pat gali išsivystyti mažakraujystė, o kartu su vėmimu atsirasti ir šviežio ar apvirškinto kraujo priemaiša („kavos tirščių“ pavidalo).
„Yra keli H.pylori bakterijos nustatymo būdai, vienas iš jų – ureazės kvėpavimo testas (UBT). Tai neinvazinis ir patikimiausias diagnostikos metodas, tačiau Lietuvoje atliekamas retai“, – pasakoja gydytojas gastroenterologas.
Kitas diagnostikos metodas – kraujo antikūnų prieš šią bakteriją nustatymas. Jo jautrumas siekia 60–90 proc., tačiau jis efektyvus tik diagnozavus infekciją pirmą kartą. Tuo metu H.pylori antigeno nustatymo išmatose jautrumas yra tik 50 proc., tačiau šis būdas itin populiarus po bakterijos išnaikinimo, siekiant kontroliuoti gydymą.
„Ketvirtas metodas – endoskopinis tyrimas, kurio metu paimamas skrandžio gleivinės gabalėlis – biopsija ir dedamas į greitąjį ureazės testą. Prieš procedūrą pacientai turi mažiausiai 72 valandas nevartoti rūgštį slopinančių vaistų, pavyzdžiui, omeprazolio, pantaprozolio ar esomeprazolio“, – atkreipia dėmesį O. Stungys, pridurdamas, kad dažniausiai žmonės gerai žino apie H.pylori sukeltas pasekmes, todėl neretai patys kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas ir pradeda aktyviai jos ieškoti.
Negydoma gali sukelti rimtų komplikacijų
Be kitų nusiskundimų, žmogaus organizme apsigyvenusi H.pylori bakterija gali sukelti gastritą – skrandžio gleivinės uždegimą bei skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas. Moksliniai duomenys rodo, jog net 10 proc. visų opaligės atvejų kyla būtent dėl šios bakterijos, kuri taip pat yra didelis skrandžio vėžio rizikos veiksnys.
„Skrandyje opos atsiranda, kai sumažėja storas gleivių sluoksnis, apsaugantis šį organą nuo virškinimo sulčių, todėl jos pradeda ardyti audinius. Verta paminėti, kad skrandyje, plonosios žarnos gleivinėje ar dvylikapirštėje žarnoje atsirandančios opos yra itin skausmingos“, – pastebi O. Stungys.
Be Helicobacter pylori infekcijos, opų atsiradimui įtakos gali turėti ir nereguliarus maitinimas, įgimtas polinkis opaligei, rūkymas, dažnas stresas ar padidėjęs rūgštingumas.
Pagrindinis skrandžio opos simptomas – skausmas duobutės srityje, atsirandantis po valgio. Tuo metu dvylikapirštės žarnos opai būdingi „alkio“ skausmai, sumažėjantys pavalgius. Negydomos jos gali pradėti kraujuoti, prakiurti ir sukelti labai pavojingą pilvaplėvės uždegimą – tokiais atvejais pacientą apima jausmas, panašus lyg gavus smūgį peiliu.
„Pagrindinis opų skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje nustatymo metodas išlieka endoskopinis stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos tyrimas, todėl pajutus skausmus, diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje, suprastėjus virškinimui, atsiradus pilvo pūtimui, vėmimui ar tuštinantis juodos spalvos išmatomis, padeda artimiausios gydymo įstaigos gydytojo gastroenterologo konsultacija“, – teigia O. Stungys.
Svarbu prisiminti, kad negydomos skrandžio opos gali suvėžėti. Pasaulyje sergamumas skrandžio vėžiu ir mirtingumas nuo jo užima antrą, o Europoje — ketvirtą vietą iš visų piktybinių navikų.
Gydymui įtakos turi ir sveika mityba
Norint išnaikinti H.pylori bakteriją, reikalingas net dviejų antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų kursas bei bismuto preparato vartojimas. Gydymas trunka keturiolika dienų, o po jo svarbu nepamiršti gerųjų bakterijų vartojimo.
Praėjus 4–6 mėnesiams atliekamas kontrolinis H.pylori tyrimas iš išmatų ar iškvepiamo oro, prieš tai bent 2 savaites nevartojus rūgštingumą mažinančių vaistų. Taip pat galima pasitikrinti atliekant skrandžio endoskopinį tyrimą. Tuo metu marginalinės zonos (MALT) limfomos atveju, išnaikinus H.pylori, pacientas dažniausiai pasveiksta ir be papildomo gydymo. Žinoma, sėkmingam gydymo procesui ir žarnyno atsparumui palaikyti didelę įtaką turi ir mityba.
„Anksčiau buvo manoma, kad dieta gali sukelti opas, tačiau dabar žinome, kad tai netiesa ir nors maistas, kurį valgome, nei sukelia ir nei išgydo skrandžio opas, sveika mityba gali būti naudinga jūsų žarnyno traktui ir bendrai sveikatai“, – pažymi gydytojas gastroenterologas.
Pravartu laikytis dietos, kurioje būtų daug vaisių, daržovių ir ląstelienos. Be to, tam tikri produktai gali padėti sustiprinti žarnyno veiklą, pavyzdžiui, brokoliai, žiediniai ir paprasti kopūstai, ridikai bei lapiniai žalumynai, tokie kaip špinatai. Taip pat medus, glutaminu praturtinti produktai – vištiena, žuvis, kiaušiniai; probiotikų turintis maistas, toks kaip rauginti kopūstai, kombuča, jogurtas (ypač su laktobacillus ir Saccharomyces), obuoliai, mėlynės, avietės, braškės, gervuogės bei alyvuogių aliejus.
Taip pat, kadangi žmonės, sergantys skrandžio opomis, gali turėti lydinčią rūgšties refliukso ligą, gydant opą verta atsiriboti nuo aštraus ir rūgštaus maisto.
Visgi, O. Stungys akcentuoja, kad nors mityba daro teigiamą poveikį žarnyno veiklai, ji negali pakeisti išrašytų receptinių vaistų ar specialisto sudarytų gydymo plano. Dėl šios priežasties, norint pasiekti efektyvų rezultatą itin svarbus paciento ir gydytojo gastroenterologo bendradarbiavimas.
