Vaikui užkietėjo viduriai. Atėjo laikas paneigti mitus

urbonas

Vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas

Vaikų vidurių užkietėjimas – tema, kuri amžinai „ant bangos“. Jeigu tik pajudiname ją, žinome – pasipils laiškai, klausimai, komentarai. Nenuostabu, nes ši vaiko bėda paliečia visą šeimą. Kol vaikas kelias dienas nepasituština, tėtis ir mama vaikšto įsitempę, o kai „padaro“, – šventė ir palengvėjimas visiems.

Pokalbiui apie vidurių užkietėjimą pakvietėme tikrą „mitų griovėją“ – vaikų garstroenterologą dr. Vaidotą Urboną.

MITAS. JEI YRA VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS, VAIKAS RETAI IR KIETAI TUŠTINASI

Kaip retai vaikas turi tuštinti, kad jau sakytume – jo viduriai užkietėjo?

Tėvai nelabai žino, kas apskritai yra tas vidurių užkietėjimas. Regis, tai labai paprastas dalykas, tačiau net dauguma gydytojų ne visai supranta – ar tai jau yra vidurių užkietėjimas, ar ne.

Vidurių užkietėjimas yra apsunkintas tuštinimasis, ir tai daug ką pasako. Jeigu žmogui sunku pasituštinti, skauda, jaučiamas diskomfortas, pasimato kraujo, išmatos tepa kelnes, – tai gali būti vidurių užkietėjimas, nors žmogus tuštinasi 4 kartus per dieną! Gydžiau paauglį, kuris atvažiavo į ligoninę, nes viduriuoja. Jis viduriavo 10 kartų per dieną, tai tęsėsi 3 mėnesius, o apžiūrėjus paaiškėjo, kad tai buvo vidurių užkietėjimas.

Mažų vaikų mamos klausia: vaikutis valgo mamos pieną ir tuštinasi kartą per savaitę, ar tai normalu? Taip, normalu, bet būtina sužinoti, ar vaikutis tuštinasi be skausmo, lengvai, ar išmatos minkštos? Yra Bristolio skalė, kuri įvertina išmatų kietumą, ją galima susirasti internete ir pasižiūrėti. Jeigu mama atsako, kad taip, vaikas pasituština pats ir lengvai, – viskas gerai, tegul tuštinasi kartą per savaitę. O jeigu vaikutis tuštinasi kasdien, bet kietai, skausmingai, arba kai jam reikia tuštintis, jis tampa liūdnas, negali pasituštinti be pagalbos, – tada jau yra vidurių užkietėjimas, ir jį reikia gydyti. Juolab jei atsirado kraujo, išangės įplyšimų.

MITAS. PIRMA PAGALBA NUO VIDURIŲ UŽKIETĖJIMO – SKAIDULŲ TURINTIS MAISTAS

Mitybos maldelę tėvai puikiai žino – jei viduriai kietėja, reikia duoti skaidulų, rupaus maisto, aliejaus. Tačiau vaiko viduriai vis tiek kieti. Kodėl?

Visi šie dalykai, kuriuos minite, nėra esminiai. Paklauskite savęs – kodėl vegetarai irgi serga vidurių užkietėjimu? Juk jie valgo skaidulų daugiau nei reikia. Kodėl nesuveikia papildai, kurie sudaryti iš grynų maisto skaidulų? Žmogus suvartoja milžiniškus kiekius maisto skaidulų, tačiau vis tiek kamuojasi dėl užkietėjusių vidurių. Jeigu maistu, dietomis galima būtų viską sureguliuoti, gydytojai lengviau atsikvėptų. Dieta turi reikšmės, bet ne esminės Tarkime, žinoma, kad ryžiai kietina vidurius, bet tada kyla klausimas – nejau visi Azijos gyventojai kamuojasi dėl vidurių užkietėjimo? Toli gražu ne.

Vidurių užkietėjimas dažniausiai atsiranda dėl sutrikusios žarnų sekrecijos. Mūsų žarnyne nuolatos vyksta ir maisto medžiagų rezorbcija, ir sekrecija. Kai sutrinka chloro, o iš paskos – ir vandens sekrecija į žarnos spindį, išmatos sausėja, ir tada žarnoms sunku jas išstumti. Ilgai vidurių užkietėjimas buvo gydomas preparatais, kurie skatina žarnų judėjimą (peristaltiką), o dabartiniai vaistai nuo vidurių užkietėjimo skatina ne peristaltiką, o sekreciją. Nuo vaistų, kurie veikia peristaltiką, žarnos tarsi atbunka, po 2–3 savaičių tokie vaistai gali ir nebeveikti.

MITAS. GREITAS MAISTAS IR MILTŲ PTIEKALAI SKATINA VIDURIŲ UŽKIETĖJIMĄ.

Neringos Banienės nuotr.

Neringos Banienės nuotr.

Gydytojau, ar mūsų mityba užkietino vidurius? Juk sakoma, kad juos kietina greitas maistas, picos, – tai, ką valgo mūsų vaikai?

Vidurių užkietėjimo problema – jokia naujiena. Nei jos daugėja, nei mažėja. Skaičiai panašūs. Tik tiek, kad dabar tėvai daugiau tuo rūpinasi, kreipia dėmesį. Greitas maistas, civilizacija iš esmės problemos nepakeitė į blogąją pusę. Klizmavimai yra žinomi nuo antikos laikų, nors senovės graikai tikrai neturėjo greito maisto.

Vis dėlto, kai konsultuojame vaikus dėl vidurių užkietėjimo, tradiciškai patariame riboti miltinius patiekalus ir ryžius, nes jie galbūt kietina vidurius.

Pripratimo nebus, tik ar tai geras būdas padėti vaikui? Pagrindinė vaikų tuštinimosi problema yra baimė. Baimė tuštintis. Skauda, vaikas kenčia, išmatos dar labiau kietėja, dar labiau skauda, vaikas dar labiau kenčia. Kaip tą baimę nuslopinti? Skiriama vaistų, kurie suminkština išmatas, ir vaikas gali komfortiškai pasituštinti. Kai tai pavyksta kartą, kitą, trečią, baimė dingsta.

Klizma tuštinimosi baimę tik padidina. Vaikai bijo, kad kažkas liestųsi ir kažką darytų prie intymios vietos, jie neprisileidžia, rėkia, dar labiau bijo.

O mūsų tikslas – suteikti vaikui galimybę pasituštinti lengvai ir patikėti, kad tuštintis lengva.

MITAS. KAI SKYSČIŲ TRŪKSTA – VIDURIAI UŽKIETĖS

Ar skysčiai turi įtakos vidurių užkietėjimui?

Tai seniai paneigta. Šios žinios buvo paskleistos prieš 50 metų, ir jas vis dar atkartojame. Daug gersi, daug šlapinsies, bet prie ko čia tuštinimasis?

Teisingai vienas tamsiaodis pasakė: „Jeigu taip būtų, visa Afrika kamuotųsi nuo vidurių užkietėjimo“. Arba – nueikite į alaus barą, kur vyrai išgeria po 3–5 litrus alaus per kelias valandas, ir paklauskite, ar tai turi įtakos jų viduriams? Jie sakys, kad eina tik šlapintis.

Vaikų nereikia kankinti nei dietomis, nei skysčiais. Vaikas turi gerti tiek, kiek nori, nebent tik dėl tam tikrų vaistų, kuriuos užsigerti būtina didesniu skysčių kiekiu.

MITAS. KAI UŽKIETĖJA VIDURIAI, PADĖS GEROSIOS BAKTERIJOS

Gerosios bakterijos, rašoma, padeda nuo visokiausių žarnyno sutrikimų – apsinuodijus, viduriuojant, o kaip dėl užkietėjimų?

Jei viduriai užkietėjo, gerosios bakterijos nepadės. Yra mokslinių įrodymų, kad probiotikai turi reikšmės gydant viduriavimą, tačiau šiandien nėra įrodyta, kad koks nors probiotikas turėtų reikšmės gydant vidurių užkietėjimą.

MITAS. PAKOREGAVUS MITYBĄ, VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS TUOJ PAT BAIGSIS

Tad ką patariate mamai? Kaip padėti vaikui?

Vidurių užkietėjimas nėra ūmi būklė. Taip nebus, kad žarna tempsis, tempsis ir sprogs. Tai ne uždegimas, ne meningokokas, kai turi lėkti kaip raketa. Saugu laukti. Laikas, kiek galima šią būklę kęsti, priklauso nuo to, kiek visa šeima kenčia diskomfortą. Vieni nekantrūs, kiti gali ilgai kentėti.

O atsakymas paprastas – kuo anksčiau pradėsi gydyti, tuo bus lengviau. Kai baimė įsisenėja, ypač mažiems vaikams, gydyti tenka ilgiau. Patarimas – kreipkitės į gydytoją kuo greičiau, nelaukite mėnesius. Atsirado problema, ir pasitarkite.

Į ligoninę tokie vaikai guldomi labai retai. Tai ne ligoninės kontingentas, o poliklinikos. Vaikų ligų gydytojas visiškai kompetentingai gali išgydyti vidurių užkietėjimą.

Dėl dietų siūlyčiau labai gerai pagalvoti, ar darydami gera nepakenksime. Dabartiniai vaistai yra saugesni, nei, tarkime, džiovintos slyvos, kurios laisvina vidurius. 2–3 savaites duokime vaikui slyvų, jos išdirgins žarnyną, šis atbuks ir į tą dirginimą nebereaguos.

Jei vaikas kas antrą–trečią dieną tampa liūdnas, irzlus, neramus, nevalgus, kokia prasmė jį kankinti? Kam jam kišti sėlenas, aliejų, slyvas, jei yra efektyvūs, saugūs vaistai. Senieji vaistai, kurie buvo naudojami vidurių laisvinimui (senos lapai ir pan.) jau seniai atgyveno, paskutinį kartą jų esu skyręs gal prieš 10 metų.

MITAS. POLINKIS Į VIDURIŲ UŽKIETĖJIMĄ – VISAM GYVENIMUI

Sakoma, kad jeigu jau esi tas „kietėjantis“, tai taip ir bus visą gyvenimą, o paskui dar ir savo vaikams perduosi šią „ypatybę“. Kaip yra iš tikrųjų?

Kaip sakiau, kad pagrindinė vidurių užkietėjimo priežastis yra baimė. Mes skirtingi, vienas ją turi, o kitas – ne, tiesa? Tai paveldimi dalykai. Tas, kuris turi baimę, užkietėjus viduriams nustoja tuštinti, o tas, kuris neturi – toliau eina į tualetą. Paveldėjimas atsispindi ir žarnų sekrecijoje. Čia kaip variklio tepalas, kuris sutepa žarnas iš vidaus. Nors žarnose ne tepalas, o vanduo, bet jis yra esminis, nes praskiedžia išmatas – tai paveldimi dalykai. Žarnų judrumas irgi paveldimas.

Ar tai visam gyvenimui? Niekada taip nesakyčiau. Tai daugiau vaikystės problema, nes suaugęs žmogus jau moka pažinti savo kūną, prisitaikyti. Jis žino, kad sunkiai tuštinasi, vadinasi, jam reikia ilgiau pasėdėti tualete. Jis ieško, kada geriausias paros laikas tuštintis, ko užvalgius labiau norisi į tualetą. O vaikas… Jis specialiai nesistengs sėdėti tualete, o eis tik tada, kai užsinorėjo. Kai vaikas paaugs, pradės suprasti, kad retai tuštintis yra blogai, stengsis pats su šia bėda dorotis ir puikiausiai susidoros.

MITAS. TUŠTINTIS REIKIA KARTĄ PER DIENĄ RYTE

Kokius standartus taikote vaikams – kiek kartų per savaitę jie turi tuštintis?

Tikrai nėra standarto, tik siūlome – tuštinkitės kasdien arba kas antrą dieną. Kuo ilgiau užlaikysi, tuo sunkiau išstumsi, nes taps išmatos kietos.

Ryte ar vakare? Tada, kai turite laiko. Ne tada, kai už 2 minučių vaiką reikia vežti į mokyklą, o jam dar sakote – skubėk į tualetą. Pasišlapinti žmogus gali greitai, tačiau pasituštinti per sekundę nepavyks. Žinoma, kai kurie gali, bet tie, kurių viduriai kietesni, – ne. Tad pasirinkite laiką, kai niekas už durų neragintų, kai jau susidarė eilė. Tai intymus procesas, jam reikia susikaupti. Štai kodėl daugybė vaikų negali tuštintis darželyje ar mokykloje.

Pastebėta, kad lengviau tuštintis po valgio.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki + = 8

Kitos temos: