Naujas šeimos narys – mielas kūdikis, surinkęs mamos šypseną ir tėčio akis, turėtų kaip angelas įžengti į moters ir vyro pasaulį.
Turėtų pripildyti širdis džiaugsmo, o dienas – prasmės. Mes tikime, kad Jūsų šeimoje taip ir atsitiko.
Kad vyras išeidamas į darbą pasilenkia prie lovytės ir ilgai žiūri, o vakare, grįžęs namo, švelniai bučiuoja mažus pirštukus. Jei taip – esate laiminga moteris ir į daugybę buitinių smulkmenų turėtumėte pažiūrėti pro pirštus.
Laiškas, kuris sudomino psichologus
Neseniai gavome liūdną vienos mamos laišką. Moteris rašė:
Norėčiau kreiptis pagalbos. Auginame 3 mėnesių vaikelį. Mano vyras visiškai nesidomi sūneliu, jo nekalbina, nežaidžia, gali visą dieną prie jo net neprieiti ir nepasidomėti. Man 24 metai, vyrui – 29. Vaikutis buvo planuotas ir labai lauktas, todėl dabartinė vyro reakcija man nemaloni. Mūsų santykiai puikūs, jokių buitinių ar finansinių problemų neturime. Pati mokausi psichologijos, todėl bandžiau savaip paveikti vyrą, su juo pasišnekėti. Lyg ir pagerėjo, bet trumpam. Vaikelis gimė po cezario operacijos, buvo pridusęs, todėl kurį laiką šiek tiek sirgo. Man irgi iki šiol sunku atsigauti. Ką turėčiau daryti? Kaip galėčiau suartinti vyrą su vaikeliu?
Mama X.
Vyrai tėčiais tampa pamažu
Šį laišką perdavėme psichologei Erikai Kern. Erika iškart pasakė, kad ši tema jai, kaip psichologei, labai įdomi ir – tikėkite ar netikėkite – amžina, kaip pasaulis.
Pirmieji metai – mamos metai
Vyras, palinkęs prie lopšio, ypač mūsų visuomenėje, labiau išimtis, nei taisyklė.
Priežasčių tam gana daug.
Pirma – vos tik gimęs vaikas yra susijęs ypač stipriais saitais su mama. Jei mama maitina vaikelį krūtimi, toks ryšys paprastai dar sustiprėja. Jis reikalingas kūdikiui.
Kadangi žmonių vaikai gimsta tokie silpnučiai ir bejėgiai, jiems būtina globa ir visiškas saugumo jausmas, kurio jie negali suteikti patys sau. Saugumą kūdikiui gali garantuoti tik suaugusieji. Pirmųjų metų vaiko ryšys su motina vadinamas prisirišimu, jis nagrinėjamas mokslininkų, kaip atskiras ir ypač svarbus reiškinys žmogaus gyvenime. Toks mamos ir vaiko ryšys išlieka beveik visus metus. Per pirmuosius metus mama ir vaikas tarytum atsiskiria vienas nuo kito, tada daugelyje šeimų galima pastebėti tėčių „gimimą“. Pirmaisiais metais, kai ryšys tarp vaiko ir mamos toks stiprus, bet kam yra sudėtinga „įsibrauti“ į šios glaudžios sąjungos vidų. Nesvarbu, kad mamoms atrodo, jog jos nori, kad būtų kitaip. Prieš gamtą labai nepasipriešinsi. Taip jau yra – mama geriausiai atpažįsta vaiko poreikius, jai geriausiai pavyksta juos patenkinti (jei mama maitina kūdikį krūtimi, tėčiui net neįmanoma patenkinti kai kurių vaiko poreikių).
Moterys vyrus nustumia… pačios
Vyrams sunku tai, jog jie, pasirodo, mažai ką išmano apie kūdikius ir bendravimą su jais. Mamai taip gerai sekasi suprasti mažylį, o tėčiui… ne kaip.
Neretai tėtis tokiu metu jaučiasi ne tik neįleidžiamas į mamos ir vaiko sąjungą, bet ir baiminasi parodyti savo neišmanymą ir nepasiruošimą.
Mamos, dažnai to nejusdamos, žodžiais ar veiksmais parodo, kad vyras elgiasi ne taip, kaip reikėtų. Neretai kuri mama prisipažintų, norėjusi, kad vyras pats suprastų, ką reikia daryti su kūdikiu, kaip jį laikyti, kada jį raminti, o kada – palaukti.
Bet jis – ne mama ir motiniškieji instinktai būdingi ne jam. Tad jei norite, kad tėtis nesijaustų atstumtas ir nuvertintas kūdikių auginimo srityje, turėkite jam kantrybės, švelniai padėkite jam priprasti prie kūdikio, prašykite padėti dėl paprastų dalykų (ten, kur jis tikrai sugeba) ir stenkitės jo nekritikuoti, nepabrėžkite jo nemokėjimų ar klaidų.
Kai kuriems vyrams kūdikis – kaip NSO
Kita svarbi priežastis – mūsų kultūroje vyrai mokomi nereikšti jausmų, vadovauti racionalumu ir protu, todėl dauguma vyrų nelabai mėgsta kalbas apie jausmus. Bendravimas su kūdikiu iš principo remiasi jausmų supratimu ir reiškimu. Kol kūdikis nepradeda elgtis „suprantamiau“, kai kuriems vyrams jis gali atrodyti kaip NSO, nes jį suprasti pernelyg sudėtinga. Tad stenkitės suprasti vyrą, nestumkite jo daryti tai, kas jam sunku. Jei matote, kad vyras jaučiasi sutrikęs, kai jam reikia nuraminti kūdikį, nekritikuokite ir nepykite, o švelniai padrąsinkite, pasakykite, kad jam pavyks, kad jau beveik ir išeina.
Visagaliai instinktai
Dar viena priežastis, apie kurią jau šiek tiek užsiminiau – vyrai, skirtingai nuo moterų, neturi (na bent jau tokio stipraus) motinystės instinkto, tad jiems meilė kūdikiui neužgimsta savaime. Moterims tai įvyksta savaime, ir tokį staigų prisirišimą prie kūdikio lemia ne tik tai, kad jis devynis mėnesius augo gimdoje, bet ir didelis tam tikrų hormonų kiekis kraujyje, kuris išsiskiria iš karto po gimdymo, ir motina iš karto pajunta prisirišimo prie kūdikio jausmus. Pirmojo vaiko gimimas vyrui sudėtingesnis, nei kitų vaikų, nes, gimus pirmajam, jis dar nepasirengęs nieko kito įsimylėti, be savo žmonos, o reikia. Tad geriausia bus, jei vyrui duosite laiko ir kantriai lauksite, užuot vertusios jį pamilti kūdikį tuojau pat ir neatidėliojant.
Liūdna nulipti nuo pjedestalo
Žinoma, labai svarbi priežastis yra ta, kad dauguma vyrų, karštai mylinčių savo žmonas, negali susitaikyti su ta mintimi, kad dabar ne jie yra savo moters dėmesio centre. Jie išgyvena panašius į atstūmimą jausmus, kuriuos įveikti prireikia šiek tiek laiko. Dėl šių pavydo jausmų kartais vyrai nesąmoningai kerštauja kūdikiui–konkurentui, kodėl šis atėmė jų mylimąją. Kad ir kiek kalbėtumėte vyrui ir aiškintumėte, jausmai kalbų nelabai klausosi ir apskirtai nemėgsta būti protingais. Labiausiai padės tai, jei nepagailėsite švelnių žodžių savo vyrui, padėdami jam atsiriboti nuo konkurencijos su vaiku.
Vyrai mėgsta atsakomąjį ryšį
Tėvams tėvystės instinktas įgyjamas. Vyras kuris ir šiaip yra šiltas ir linkęs globoti, šį instinktą užsiaugins lengviau. Moterys pastebi, kad vaikučiui ūgtelėjus vyrai vis labiau prie jo prisiriša, mieliau pabūna kartu. Vyrai suartėja su kūdikiais ne tada, kai šie pradeda atsakyti jausmais, bet kai jie pradeda daugiau ir aktyviau bendrauti kitomis priemonėmis – kalba (gugavimais), mimika, gestais ir kūno judesiais. Tada vyrams daug aiškiau, ko vaikas nori. Be to, kuo daugiau žodžių pradeda suprasti vaikas, tuo vyrui paprasčiau susikalbėti su vaiku.
Ką daryti moteriai, kuri nori matyti vyrą meiliai palinkusį prie lopšio? Susitaikyti su tuo, kas yra, padėti savo priekaištus į skrynią ir ją užrakinti, padrąsinti vyrą, bet nestumti jį daryti tai, kas jam sunku ar sudėtinga ir svarbiausia – palaukti pusę metų ar metus.
Paprastai vyresniam vyrui jau pakanka gyvenimo patirties tam, kad jis sugebėtų nesibijoti kūdikio ir nejausti baimės prarasti mylimąją. Šie, regis, paprasti dalykai jaunesniems vyrams dažnai tampa tikra problema.
„Mamos žurnalas“
