Faktas, kad vaikai visame pasaulyje storėja, nieko nestebina. Pastarąjį dešimtmetį atliktų tyrimų duomenys rodo, kad vaikų svoris didėjo, antsvorio ir nutukimo daugėjo, be to, pasitaikė daugiau patologinių atvejų, kai vaikai atsidurdavo pas endokrinologus dėl medžiagų apykaitos ligų, antrojo tipo cukrinio diabeto.
Šiuolaikiniai vaikai dažniausiai suvartoja per daug kalorijų, dėl to ir storėja. Prie to labai prisideda mechaninis valgymas, kai vaikai kramsnoja prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Ne kiekvienoje šeimoje laikomasi tradicijos valgyti visiems kartu prie bendro stalo, valgoma bet kur, bet kada ir dažnai – bet ką. Nuo pat mažų dienų vaikai įpranta valgyti vadinamąjį greitą maistą, gruzdintą riebaluose. Gruzdintos bulvytės, spurgos, traškučiai – visa tai vaikai dievina, o tėvai neretai užmerkia akis, nesigilindami į tokio patiekalo maistinę vertę, o greičiau – žalą. Kažkodėl net kavinėse vaikiškas meniu sudaromas vien iš gruzdintų riebaluose arba perdirbtų produktų. Kas pasakė, kad pieniška dešrelė ir skrudintos bulvytės yra mažam vaikui tinkamiausias maistas? Mitybos įpročius vaikams suformuojame mes, tėvai. Ir patys to nenorėdami užprogramuojame, ar vaikui ateityje teks kovoti su antsvoriu, ar ne. Todėl jau dabar reikėtų kai kuriuos įpročius keisti sveikesniais.
Šįkart pakalbėsime, kuo įmanoma pakeisti riebaluose gruzdintą maistą.
Ką dietologai vadina „greitu maistu“?
Sąvoka „greitas maistas“ žodyne pirmą kartą paminėta 1951 metais. Amerikoje tipiškas greitas maistas yra mėsainis, skrudintos bulvytės ir gaivaus gėrimo stiklinė. Lietuvoje šie patiekalai labiausiai populiarūs tarp vaikų ir paauglių. Šalia minėtų patiekalų Lietuvoje populiarus ir kitas greitas maistas – kebabai.
Apie greito maisto poveikį sveikatai šnekama jau seniai. Greitas maistas paprastai kepamas riebaluose, jų daug sugeria, todėl tampa kaloringas. Tai viena iš priežasčių, kodėl jis skanus, – riebalai maistui suteikia skonį. Be to, riebaluose tirpsta aromatinės medžiagos, todėl greitas maistas paprastai būna kvapnus. Kilokalorijų kiekis, žinoma, priklauso ir nuo porcijos dydžio. Per pastaruosius 20 metų greito maisto porcijos kur kas padidėjo. Jei 1957 metais tipiškas mėsainis svėrė 28 g ir turėjo 210 kcal, tai šiuo metu mėsainis sveria apie 170 g ir turi 618 kcal. 600 kcal – tai maždaug trečdalis kilokalorijų, kiek turi suvartoti suaugusi moteris per dieną, jei ji nėra fiziškai aktyvi. Taigi per dieną užtektų suvalgyti 3 tokius mėsainius ir gautume reikalingą kalorijų kiekį. Deja, vargu ar jaustumėmės sotūs, suvalgę tris mėsainius per dieną. Tai kita greito maisto bėda – jis suteikia sotumo jausmą tik trumpam laikui. Greitai vėl norisi valgyti. Ir, jei vėl griebiamasi greito maisto, gaunama daug kalorijų, svoris didėja, ilgainiui atsiranda ligos dėl nutukimo.
Žinoma, vien greitas maistas nelemia, kaip kūne susikaups riebalai. Specifinis „amerikietiškasis“ nutukimas nėra toks vien dėl greito maisto, tai lemia ir genetika. Nutukusių žmonių apetitas yra pakitęs, jiems daugiau reikia suvalgyti, kad pasiektų sotumo jausmą, bet tai visai nesusiję su jokiu maistu. Tiesiog jų žarnyne gaminasi kur kas mažiau hormono, kuris nukeliavęs į smegenis, duoda sotumo signalą, nei liesų žmonių žarnyne.
Ar greito maisto trūkumas tik tas, kad jis tukina?
Kalorijos nėra didžiausia greito maisto bėda. Greitas maistas (skrudintos bulvytės, mėsa mėsainiuose) gaminama labai nesveiku būdu – kepama dideliame kiekyje aliejaus aukštoje temperatūroje. Aukštoje temperatūroje susidaro daug trans riebalų rūgščių. Šios rūgštys kraujagysles pažeidžia labiau nei cholesterolis, didina pilvo riebalų kiekį (riebalų, kurie kaupiasi ne po oda, o pilvo ertmėje, tarp vidaus organų), šių riebalų padidėjimas lemia antrojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.
Greitame maiste mažai skaidulų, mažai vitaminų, ypač B grupės. Greitame maiste paprastai būna daug druskos. Padidėjęs kraujospūdis ir daug riebalų, ypač trans riebalų, – tai tikra bomba, pažeidžianti kraujagysles. Beje, kraujagyslės pažeidžiamos ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams.
O ko papildomai dedama į greitą maistą, kad jis būtų skanus, – kiekvieno gamintojo paslaptis. Be abejo, dedama natrio gliutamato ar kitų skonio stipriklių.
Ar galima gaminti greitąjį maistą sveikiau?
Kadangi jau išsiaiškinome, kad didžiausia greito maisto blogybė yra kaloringumas ir kepant susidarantys transriebalai, tai bent namuose gaminkime vaikų dievinamus patiekalus sveikiau. Mitybos specialistai jau įvertino šį pažangų prietaisą – oro gruzdintuves. Karšto oro gruzdintuvės ZYLE naudoja 360° oro cirkuliacijos technologiją gruzdinimui be aliejaus ar kitų riebalų. Gruzdina tik oras! Gruzdintas bulvytes ar kitus patiekalus paruošite greitai, jie bus traškūs, natūralaus skonio ir daug kartų sveikesni už įprastus. Be to, namai nepersigers keptų riebalų kvapu, kas neišvengiama gruzdinant aliejuje.
Dėl tikslios karšto oro cirkuliacijos bei optimalaus temperatūros balanso oro gruzdintuvėje galima kepti, skrudinti, gruzdinti mėgstamą maistą tiek laiko, kiek reikia, o nustačius laikmatį, prietaisas išsijungia pats.
Greitas karšto oro pasiskirstymas gruzdintuvėje užtikrina greitą ir tolygų maisto iškepimą. Dėl skirtingų temperatūros nustatymų galėsite gaminti pasirinkę tokią temperatūrą, kuri yra reikalinga jūsų ruošiamam patiekalui. Paruoštą maistą išimsite greitai ir patogiai, kadangi išimamas gruzdinimo indas turi neįkaistančią rankeną.
Gaminant maistą ZYLE karšto oro gruzdintuvėje, jūsų gaminami patiekalai išlaikys savo originalų skonį, kadangi viskas gaminama nenaudojant papildomų riebalų. Tai naujas ir sveikas būdas mėgautis skrudintu maistu be jokio kaltės jausmo! Vaikai greitai įvertins oro gruzdintuvės privalumus – juk jie dievina traškius patiekalus! O jūs žinosite, kad tai visos šeimos žingsnis į sveikesnę mitybą.
