Gyventi į užmiestį vykite tik su sveiku vaiku. Svarbu, kad būtų galimybė atsitikus nelaimei ar susirgus, greitai suteikti kvalifikuotą pagalbą – išsikviesti medicinos darbuotoją arba pasiekti gydymo įstaigą.
Nereikia iš namų vežtis visų turimų vaistų. Užteks šių vaistų ir priemonių:
vaistų nuo temperatūros, pvz., panadolio suspensijos,
vaistų nuo viduriavimo;
vandenilio peroksido tirpalo – įsidrėskus, įsipjovus žaizdai dezinfekuoti;
lašų arba aerozolio, sutraukiančių nosies gleivinės kraujagysles;
vaistų nuo alergijos, kai atsiras niežtintis bėrimas įkandus uodui, bitei ar kitiems vabzdžiams;
vaistų, kuriuos kūdikiui arba vaikui yra skyręs jo gydytojas;
medicininio spirito arba degtinės dezinfekuoti nedidelėms žaizdelėms, įkandus vabzdžiams;
pleistro (geriau sterilaus baktericidinio gabaliukų);
sterilių marlės gabaliukų ar servetėlių, vatos;
žirklutes bukais galais;
termometrą kūno temperatūrai matuoti;
erkių traukiklį.
Saugus poilsis
Geriamasis vanduo. Prieš išvykdami į sodą ar sodybą pasirūpinkite, kad ten būtų kokybiško geriamojo vandens, kad o nereikėtų nešiotis iš gretimų sodybų netvarkingų šachtinių šulinių, nes vanduo gali būti užterštas nitratais.
Nitratai, tai azoto druskos kaip trąšos ir kaip organinė trąša (ypač srutos). Daug nitratų gali būti geriamajame vandenyje, jei šulinys yra netoli tvarto, daržo. Nustatyta, kad 32-55 proc. šalies šachtinių šulinių užterštumas viršija leistinas normas. Ypač jautrūs nitratams yra kūdikiai ir maži vaikai, todėl ruošiant jiems maistą būtina vartoti tik kokybišką vandenį.
Svetimi šunys. Neleiskite vaikui „draugauti“ su nepažįstamais, priklydusiais šunimis, katėmis. Šunys dažniau įkanda vasarą. Išmokykite vaiką negąsdinti šuns bėgant prie jo, netampyti už uodegos, ramiai stovėti, jei artinasi nepažįstamas šuo, nežiūrėti mažai pažįstamam šuniui į akis, nes tai gali gyvūną išgąsdinti, ir dėl to jis gali pulti. Neleiskite vaikui glostyti kitoje sodyboje gyvenančių gyvulių ir paukščių.
Kaimiškas pienas. Neskubėkite pirkti pieno iš kaimo prekeivių. Pasižvalgykite, kaip sodybos šeimininkai suvokia higieną, ar joje švaru, atkreipkite dėmesį kur ganoma karvė. Negalima vartoti pieno, juolab jo duoti vaikui, jei galvijai ganomi prie kelio, nes piene susikaupia sunkiųjų metalų ir kitokių toksinių medžiagų. Su žole sunkieji metalai patenka į karvės organizmą, o iš jo – į pieną. Sunkieji metalai kaupiasi žmogaus organizme. Atsargiai pasidomėkite, ar karvė (ožka) sveika, kokiais pašarais šeriama, ar jos pašaras „pagardinamas“ kombinuotais pašarais. Juose dažnai būna antibiotikų, kurie patenka į pieną ir jo produktus, o per juos – į vaiko organizmą. Neretai ūkininkai, užuot kreipęsi į veterinarą, patys galvijus gydo antibiotikais. Išgėręs pieno su antibiotikais vaikas pradeda viduriuoti, vemti, karščiuoti.
Ožkų pienas tik tada vertas pinigų, kai ožkos ganosi natūraliose pievose, gauna pagraužti krūmų šakelių.
Dobilais ar kitomis vienarūšėmis žolėmis šeriamos ožkos pienas stebuklų nepadarys. Neduokite vaikui nevirinto pieno, nes per nevirintą pieną galima užsikrėsti erkiniu encefalitu ir žarnyno infekcinėmis ligomis.
Kaimiškas maistas. Iš nežinomų pardavėjų nereikėtų pirkti gražiai atrodančių rūkytų kvepiančių dūmeliu mėsos produktų – kad mėsytė būtų gražesnė, ją „gardina“ nitratų turinčia salietra. Maistui gaminti (jei jo po to termiškai neruošiate) nevartokite žalių kiaušinių, nes galite užsikrėsti salmonelioze.
Nors ir labai norisi pailsėti, ruoškite tiek maisto, kiek iškart suvalgysite kartu su vaiku.
Švarus kiemas. Patikrinkite, kaip po žiemos veikia namelio dūmtraukis, ventiliacijos kanalai, dujinė viryklė, išvalykite smėlio dėžę, nes ji gali būti užteršta atsitiktinai užklydusių kačių ar šunų išmatomis. Atliekų duobė ir kūdra turi būti taip atitvertos, uždengtos, kad vaikas prie jų neprieitų.
Neleiskite vaikui žaisti svetimos sodybos smėlio dėžėje, ypač jei ten yra kačių ar šunų, nes jis gali užsikrėsti kirminų kiaušinėliais, toksoplazmomis (žmogaus organizmo ląstelių parazitais). Toksoplazmozė – ypač pavojinga nėščioms moterims. Ja susirgus padidėja tikimybė, kad įvyks persileidimas arba gims kūdikis su apsigimimais.
Toksoplazmas platina katės, ypač maži – iki 6 mėn. amžiaus kačiukai. Smėlio dėžės pavojingos ir tuo, kad žaidžiant jose galima užsikrėsti ir grybeline liga – mikrosporija. Grybelio pažeistoje vietoje oda pradeda šerpetuoti, atsiranda bėrimas, kartais niežėjimas, o jei pažeista vieta galvoje – atsiranda pleiskanų ir lūžinėja plaukai. Pastebėjus minėtus požymius būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes liga labai greitai plinta.
Skanumynai iš lysvės. Neleiskite vaikui skanauti tiesiai iš lysvės nenuplautų daržovių, uogų, ypač, jei jų įsigijote kaimo sodybose, nes nežinote, kuo daržas buvo tręštas ir kokios cheminės medžiagos naudotos augalų apsaugai. Neleiskite ragauti bet kokio maisto su muilu nenusiplovus rankų. Neduokite valgyti sutręšusių arba širšių pažeistų vaisių, nors jie atrodytų skanūs ir sultingi.
Traumos. Budriai stebėkite mažylius net tada, kai jie maudosi pripučiamuose baseinėliuose. Iki 2 metų vaiko koordinacija yra menka ir jis paslydęs net 20-30 cm gylio baseinėlyje gali nesuprasti kaip atsistoti.
Baseinėlis mažyliui toks pat pavojingas kaip ir didelis vandens telkinys. Kai tik maudynes baigsite, iš baseinėlio vandenį išpilkite. Besivažinėjančiam dviračiu vaikučiui nupirkite šalmą. Nustatyta, kad dėvint šalmą, galvos traumos pavojus sumažėja 88 procentais. Kai lauke šilta, vaikai nenori nešioti šalmų, tačiau nenuolaidžiaukite.
Nemalonūs skraiduoliai. Bitės, vapsvos, kaip ir kiti vabzdžiai nemėgsta prakaito, aštrių kvapų. Todėl vaikus dažnai perenginėkite, o į mišką ar pievą geriau eiti nesikvėpinus ir nesuprakaitavus. Ryškesni drabužiai ir prakaito kvapas vilioja ir uodus.
Labiausiai jie puola saulei tekant ir leidžiantis. Jeigu vakare einate su vaiku pasivaikščioti, aprenkite ji storesniais drabužėliais, o atviras vietas patepkite repelentais – uodus atbaidančiomis medžiagomis.
Skanūs nuodai. Neleiskite vaikui ragauti pakalnučių uogų (jos yra nuodingos), liesti rūtų, nes nuo prisilietimo prie jų oda gali iškilti skausmingos, vandeningos pūslės, atsirasti bėrimų, kuriems pranykus, ilgai išlieka tamsios dėmės, oda tampa jautri saulės spinduliams. Upių ir ežerų pakrantėse vaiką nuolat stebėkite, nes ten dalis augančių augalų yra nuodingi.
„Mamos žurnalas“
