Indrė Misiūnienė – ne tik gydytoja, bet ir trijų vaikų mama. Asmeninė jos patirtis – vaikų sveikatos problemos – paskatino domėtis sunkiųjų metalų kaupimusi žmogaus organizme. O svarbiausia – ką daryti, ar įmanoma juos išvalyti ir jaustis sveikam?
Negalavimai, kuriems gydytojai nerado priežasčių
Augindama vaikus, Indrė Misiūnienė susidūrė su vieno iš vaikų enureze – naktiniu šlapinimusi. Ėjo laikas, darželį pakeitė mokykla, o problema liko, nepadėjo nei vizitai pas gydytojus, nei homeopatija bei kiti netradiciniai gydymo būdai.
„Darėme įvairiausius tyrimus, vedėme pas specialistus, o tikslių enurezės priežasčių gydytojai taip ir nerado. Negana to, kitam vaikui prasidėjo nervinis kosulys. Būdavo, kad sūnus kosėja kas keletą sekundžių, savaičių savaitėmis. Gydytojai nustatė, kad tai nervinis tikas. Jei būdavo susikaupęs, ką nors įdomiai veikdavo, tada kosulį tarsi pamiršdavo. Nekosėdavo ir miegodamas naktį. Tiko atsiradimo priežasčių irgi nežinojome,“ – sako Indrė.
Šeima išbandė visą tradicinę mediciną. Neurologė skyrė vaistų, kuriais gydomos tokios sunkios psichikos ligos kaip šizofrenija, – sakė, kad reikia „perprogramuoti nervų sistemą“. Bet mama abejojo, ar tikrai tikslinga gydyti tokiais stipriais vaistais.
„Mamos jaučia geriausiai, kai vaikui kažkas ne taip. Aš jaučiau, nors racionaliai paaiškinti ir negalėjau, kad yra kažkokia objektyvi priežastis, kodėl vaikus vargina negalavimai. Nors iš kai kurių gydytojų gavau patarimą, kad pati nustočiau nerimauti, tada ir vaikai nesišlapins į lovą, nekosės nerviškai. Jie sakė, kad mano nerimas išprovokuoja vaikų nerimą, – tarsi užburtas ratas. Jaučiau, kad priežastis yra kita,“ – sako ji.
O gal kalti metalai?
„Po septynerių metų beldimosi į įvairias gydymo įstaigas nusprendžiau gilintis pati, kokios priežastys galėtų lemti vaikų negalavimus. Galbūt organizme trūksta kokių nors vitaminų? O gal yra kuo nors apsinuodiję? Ir tada pradėjau skaityti informaciją apie sunkiuosius metalus. Radau laboratoriją Lenkijoje, kuri tiria metalų kiekį organizme iš plauko. Tyrimas visiškai neskausmingas ir nesunkus: pakanka nukirpti sruogelę plaukų arti odos, sudėti į voką ir išsiųsti į laboratoriją.
Laboratorijos puslapyje radau parašyta, kad plaukų reikia maždaug tiek, kiek tilptų į valgomąjį šaukštą. Jų ilgis turi būti 2–3 centimetrai. Nutariau ištirti visą šeimą ir sužinoti, ar neturime organizme toksinių metalų.
Atėję tyrimų rezultatai šokiravo: mūsų plaukuose buvo rasta aliuminio, gyvsidabrio, švino. Toksinių metalų turime visi, tik vienų organizme jų labai nedaug, tik pėdsakai, o kitų – dideli kiekiai. Supratau, kad reikia išvalyti iš organizmo metalus ir keisti gyvenimo būdą,“ – sako Indrė Misiūnienė.
Užbėgdami įvykiams į priekį pasakysime, kad vaikams išvalius aliuminį, negalavimų simptomai praėjo per keletą mėnesių.
Kaip metalus išvalyti?
Sunkieji, arba toksiniai, metalai į organizmą gali patekti įvairiais būdais. Šiek tiek jų galime gauti su skiepais. Bet yra žmonių, kurių organizme aptinkama sunkiųjų metalų, nors jie niekada gyvenime nebuvo skiepyti. Taigi vien su skiepais tai sieti būtų neteisinga. Metalų galime gauti valgydami užterštas daržoves, gerdami nekokybišką vandenį. Gydytoja odontologe dirbanti Indrė sako, kad dantų plombų sudėtyje gali būti šiek kiek sidabro amalgamos. Ypač tai pasakytina apie ankstesnių laikų plombas. Metalų gali būti tam tikrų vaistų sudėtyje, kuriuos vartojame. Šaltinių daug, svarbu juos išsiaiškinti ir panaikinti, kad metalai nebepatektų į organizmą.
O tada reikia pradėti tuos metalus valyti. Kiekvienas metalas turi savo būdų, kaip geriau tai padaryti. Pirmiausia reikėtų išbandyti švelniuosius valymo būdus, tik tada pereiti prie medikamentinių.
Pradėti reikėtų nuo geros žarnyno būklės. Jei žarnyno mikroflora neišsiderinusi, organizmas pats šalina toksinus ir neleidžia jiems patekti į kraują. Gerosios bakterijos neleidžia metalams rezorbuotis, tad jie praeina „tranzitu“ ir yra pašalinami su išmatomis. Žarnyną apsėjus gerosiomis bakterijomis, daug toksinų išsivalo savaime. Tad tikslinga „sandarinti žarnyną“ vartojant probiotinių bakterijų, natūralių sulčių, papildų. Literatūroje rašoma, kad toksinus pašalinti padeda detoksikacinės vonios, buvimas saulėje, kaitinimasis saunoje, plaukiojimas natūraliuose vandens telkiniuose.
Padarius pakartotinius tyrimus, galima pamatyti, ar toksinių metalų sumažėjo. Jei visi išvardinti švelnieji būdai nepadeda, tada verta kreiptis į gydytojus, kad būtų atliktas kraujo, kepenų fermentų tyrimas ir pritaikyti gydymo būdai. Aklai, pasikliaujant tik savo nuovoka, to daryti nerekomenduoju, nes gydymas nėra paprastas, kartais vaistų dozę reikia išgerti ir naktį, tiksliai tokį kiekį, koks skirtas gydytojo.
Kur tų metalų prisigaudome?
Nuskambės baisiai, bet net ką tik gimęs kūdikis savo kūnelyje jau gali turėti sunkiųjų metalų, kuriuos jis bus paveldėjęs iš mamos.
Kartais žmonės mano, kad, pavyzdžiui, gyvsidabrio organizme gali atsirasti tik sudaužius gyvsidabrio termometrą (kokių jau tikriausiai nebegaminama). Nieko panašaus! Mus supa tūkstančiai toksinų, net tokių, kurių nepažįstame. Kvepalai, namų kvapai, skalbikliai, dezodorantai, impregnantai, maistiniai dažai ir maistinė folija irgi gali turėti sunkiųjų metalų. Jų galime gauti gerdami gazuotus gėrimus iš metalinių skardinių. Susikaupę metalai organizme gali pasireikšti neurologiniais susirgimais, depresija, odos ligomis, egzema.
Kaip pasikeitė gyvenimo būdas
Kad būtum sveikas, neužtenka išgerti papildų. Turi keisti mitybą, o tai nėra lengva, ypač auginant mokyklinio amžiaus vaikus. Racione turi atsirasti daugiau probiotinio maisto: raugintų kopūstų, burokėlių giros, kefyro ir t.t ,,Žinoma, kad vaikai ne viską mėgsta, kas sveika. Eksperimentuoju ir kai kuriuos receptus tobulinu tol, kol jie pasidaro priimtini visiems. Žmogus turi valgyti skaniai, būti patenkintas ir gauti malonumo iš maisto,“ – sako trijų vaikų mama.
Ji neskatina sveiko gyvenimo principų laikytis fanatiškai, bet perkant maistą ar buities prekes visada verta įsigilinti į etiketes, paskaityti sudėtį, rinktis mažiausiai agresyvias priemones.
Neseniai Indrė Misiūnienė išvertė į lietuvių kalbą Natašos Kempbel (Natasha Campbell) knygą „Žarnyno kodas: raktas į sveiką kūną ir protą“, kuri netrukus turėtų būti išleista ir pasieks skaitytojus. „Man ši knyga padėjo suprasti, kaip koreguoti gyvenimo būdą ir kodėl tokia svarbi mityba žmogaus sveikatai,“ – sako Indrė Misiūnienė.
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
