Vaikas ryte pasakoja sapnavęs, kad nuėjo į tualetą, tačiau pabunda šlapioje lovoje. Kitą kartą nelaimė nutinka žaidžiant ar nespėjus nubėgti iki tualeto. Mažesniems vaikams tokie epizodai gali būti natūralios raidos dalis, tačiau vaikui augant šlapimo nelaikymo priežasčių gali būti verta paieškoti atidžiau. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja vaikų chirurgė-urologė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė pabrėžia, kad svarbus ne vien vaiko amžius – daug pasako tai, kada ir kaip dažnai nelaikymas pasireiškia ir ar yra kitų simptomų.
„Naktinis šlapimo nelaikymas ir šlapimo nelaikymas dieną nėra visiškai tas pats. Vertindami situaciją aiškinamės, ar problema pasireiškia tik miegant, ar jis ir dieną labai dažnai ar skubiai nori šlapintis, nespėja nubėgti iki tualeto, sulaiko šlapimą, ar nepasikeitė pati šlapimo srovė. Šios detalės padeda suprasti, ar susiduriame su vėliau bręstančia naktine šlapimo kontrole, ar reikėtų ieškoti šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimo ar kitos priežasties“, – sako ji.
Naktinė šlapimo kontrolė vaikams susiformuoja ne iš karto
Gebėjimas išlikti sausam visą naktį neatsiranda visiems vaikams tuo pačiu metu. Naktiniu šlapimo nelaikymu, arba enureze, paprastai vadinami pasikartojantys pasišlapinimo miegant epizodai vaikams nuo penkerių metų. Šiame amžiuje šlapios naktys dar nėra retenybė, tačiau vaikui augant jos turėtų palaipsniui retėti.
Naktinei šlapimo kontrolei svarbūs keli tarpusavyje susiję mechanizmai. Naktį organizmas turi pagaminti tinkamą šlapimo kiekį, šlapimo pūslė – gebėti jį sukaupti, o smegenys – sureaguoti į prisipildžiusios pūslės signalą ir prireikus pažadinti vaiką. Todėl daliai vaikų sausos naktys ateina vėliau ne dėl netinkamų įpročių ar nenoro keltis, o dėl lėčiau bręstančios šių mechanizmų sąveikos. Reikšmės turi ir paveldimumas – naktinis šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko šeimose, kuriose su juo vaikystėje susidūrė ir tėvai.
„Tėvams svarbu suprasti, kad vaikas naktį į lovą šlapinasi ne tyčia. Penkerių ar šešerių metų vaikui pavieniai tokie epizodai savaime dar nereiškia ligos. Tačiau kuo vaikas vyresnis, kuo dažniau tai kartojasi ir kuo labiau problema pradeda veikti jo savijautą bei kasdienybę, tuo daugiau prasmės ją aptarti su gydytoju, o ne vien laukti, kol vaikas išaugs“, – aiškina gydytoja.
Šlapimo nelaikymą gali lydėti ir kiti simptomai
Daugiau dėmesio reikėtų tuomet, kai kartu atsiranda simptomų dienos metu. Dažnas ar labai skubus noras šlapintis, šlapimo sulaikymas iki paskutinės akimirkos, pratekėjimas į apatinius, labai retas šlapinimasis, stanginimasis, silpna ar nutrūkstanti šlapimo srovė gali rodyti apatinių šlapimo takų funkcijos sutrikimą.
„Vidurių užkietėjimas ir šlapimo pūslės veiklos sutrikimai vaikams dažnai pasireiškia kartu, todėl gydant šlapimo nelaikymą gali tekti pirmiausia ar kartu spręsti žarnyno problemą. Įvertinimo reikia ir tuomet, kai kartojasi šlapimo takų infekcijos, šlapinantis skauda ar atsiranda kitų neįprastų simptomų“, – aiškina vaikų chirurgė-urologė.
Gydytoja sako, sako kad svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitimą. Jei vaikas bent pusę metų naktimis buvo sausas ir staiga vėl pradėjo šlapintis į lovą, kalbama apie antrinę enurezę. Tokiu atveju ieškoma, kas pasikeitė: ar nėra šlapimo takų infekcijos, vidurių užkietėjimo, kitų sveikatos sutrikimų, didesnio emocinio krūvio ar reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime.
Priklausomai nuo simptomų, gydytojui gali pakakti išsamios konsultacijos su vaiku ir jo šeimos nariais, kurios metu įvertinami šlapinimosi ir tuštinimosi įpročiai bei fizinė būklė. Kartais naudinga kelias dienas pildyti šlapinimosi ir skysčių dienoraštį. Šlapimo tyrimas nėra būtinas kiekvienam vaikui, kuris tik naktimis šlapinasi į lovą ir neturi kitų simptomų, tačiau jo gali prireikti, jei problema prasidėjo staiga, yra dieninių simptomų, įtariama infekcija, diabetas ar kita liga. Esant indikacijų atliekami ir papildomi šlapimo takų funkcijos bei vaizdiniai tyrimai.
Vien laukti, kol vaikas išaugs, gali nepakakti
Kai problema susijusi ne vien su naktine enureze, bet ir su šlapimo pūslės ištuštinimo, šlapinimosi įpročių ar dubens dugno raumenų veiklos sutrikimais, gydymas gali apimti ir uroterapiją bei kineziterapiją.
„Reabilitacija nėra reikalinga kiekvienam vaikui, kuris naktį pasišlapina į lovą. Ji tampa aktuali tuomet, kai ištyrimas parodo funkcinį sutrikimą – pavyzdžiui, vaikui sunku tinkamai atpalaiduoti dubens dugno raumenis šlapinantis, jis netaisyklingai tuština šlapimo pūslę ar turi dieninių simptomų. Tokiais atvejais tikslas yra išmokyti vaiką taisyklingos šlapinimosi funkcijos“, – pabrėžia A. Lukošiūtė-Urbonienė.
Reabilitacijos metu vaikas mokomas geriau pajusti ir kontroliuoti dubens dugno raumenų darbą – tinkamai juos aktyvuoti, o šlapinantis atpalaiduoti. Kad vaikui būtų lengviau suprasti, ar jis tai atlieka taisyklingai, gali būti pasitelkiamos ir papildomos technologijos. Viena jų – biologinis grįžtamasis ryšys, leidžiantis realiu laiku stebėti raumenų aktyvumą. Ši priemonė gali būti derinama su individualia kineziterapija, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui įvertinus jos poreikį.
Gydytoja pabrėžia, jog ne mažiau svarbu ir tai, kas vyksta namuose – kaip vaikas įpratęs gerti, kada eina į tualetą ir kaip į šlapias naktis reaguoja tėvai.
„Natūralu, kad tėvai nori kuo greičiau padėti vaikui, tačiau kartais pasirenkami būdai problemos iš esmės nesprendžia. Pavyzdžiui, galima vaiką naktį pažadinti ir nuvesti į tualetą – lova tąkart galbūt liks sausa, tačiau tai nepadės jam pačiam išmokti pabusti, kai šlapimo pūslė prisipildo. Nereikėtų ir smarkiai riboti skysčių. Daug svarbiau pasirūpinti, kad vaikas pakankamai gertų dieną, reguliariai nueitų į tualetą ir pasišlapintų prieš miegą“, – sako A. Lukošiūtė-Urbonienė.
