Vasarą padaugėja vaikų viduriavimų, kurie vadinami nešvarių rankų liga. Jei žieminius viduriavimus sukelia virusai (rota-, nora- ir kiti), tai vasarinius – bakterijos. Kaip atskirti, gydyti ir išvengti?
Dėl ko viduriuoja
Kai vaikas suviduriuoja, gali būti dvi priežastys – jis arba užsikrėtė viduriavimą sukeliančiu virusu, arba „ne to užvalgė“. Vasarą daugiau paplitę pastarieji viduriavimai. Mažas vaikas nuolat ragauja naujų maisto produktų. Dažniausiai tai produktai, kuriuos duodami vaikui tėvai neabejoja jų nauda: naujas reklamuojamas adaptuotas mišinys ar pas močiutę „tikru“ karvės pienu pagardinta košė. Staiga pakeitus mišinuką, kūdikis gali jo netoleruoti, o „tikras“ karvės pienas gali būti per riebus, ir vien dėl šių priežasčių kūdikis vems ir viduriuos. Kartais ir patys mažieji prisiskina ir privalgo neišnokusių uogų ar vaisių, nepakankamai sukramto maistą ar jo suvalgo per daug. Vėmimas ir viduriavimas yra natūralios organizmo apsigynimo reakcijos. Pašalinus priežastį, sutrikimai paprastai greitai praeina, vaikas lieka aktyvus, nepraranda apetito. Viduriavimo priežastis gali būti ir saldikliai, kurie dedami į gaiviuosius gėrimus, saldainius, kramtomąją gumą. Mažam vaikui sukeliantis viduriavimą saldiklio kiekis yra kramtomosios gumos ar guminukų pakelyje, didesniame išgerto limonado kiekyje.
Kodėl sakome, kad vasarą „maistinių“ viduriavimų daugiau?
Nes atsiranda gerokai daugiau pagundų (uogos, vaisiai, daržovės, ledai).
Nes šeimos atostogaudamos ir keliaudamos pakeičia mitybos rimtą.
Nes šilumoje maistas gerokai dažniau genda.
Nes atostogaudami tėvai praranda budrumą.
Kaip kūdikiai gali užsikrėsti bakterinėmis infekcijomis, jei dar nevalgo uogų, geria ir valgo tik virtus produktus? Pasirodo, infekcijos šaltiniu gali tapti pakeltas nuo žemės ir paduotas vaikui nenuplautas čiulptukas ar žaislas, nenuplautos rankos, kuriomis lietėme katę ar šunį, ir panašiai.Vyresni vaikai ir suaugusieji bakteriniu viduriavimu dažniausia užsikrečia ir per maisto produktus, vandenį.
Vaikas viduriuoja, o tėvai ne
Dažniausiai viduriuoja tik vaikai, o tėvai, nors valgė tą patį maistą, lieka sveiki. Taip yra todėl, kad mažų vaikų virškinamojo trakto barjerinės funkcijos (kurios apsaugo nuo žarnyno infekciją sukeliančių mikroorganizmų) dar nepakankamos: mažas skrandžio rūgštingumas, nesusiformavusi žarnyno mikroflora, ypač jei vaikutis alergiškas, dažnai sergantis, jam buvo skirti antibiotikai. Kai žarnyne vystosi disbiozė, sutrinka žarnyne esančių bakterijų balansas, o tai lemia sutrikusį virškinimą, mažesnį atsparumą visoms infekcinėms ligoms ir didesnį žarnyno infekcijos pavojų.
Kaip išvengti žarnyno ligų ir ką daryti susirgus?
Vaiko nepermaitinti.
Prie naujų maisto produktų pratinti lėtai, nuo kelių šaukštelių.
Tą pačią dieną nesiūlyti kelių naujų produktų.
Jei žinomas produktas, kuriam vaikas alergiškas – neduoti nė mažo jo kiekio.
Plauti rankas prieš ruošiant maistą, maitinant, pasinaudojus tualetu.
Higienos įgūdžius ugdyti nuo kūdikystės.
Laikytis maisto ruošimo higienos, nevalgyti pasenusio maisto.
Kelionėse gerti tik virintą ar iš butelių vandenį.
Vengti didesnio kiekio sunkiai virškinamų, su kieta odele ar sėklomis vaisių, uogų – kriaušių, vynuogių, vyšnių, trešnių.
Nepalikti mažyliui viso maišelio saldainių, vengti saldumynų su saldikliais.
Mokyti gerai sukramtyti.
Pirmas žingsnis – skysčiai
Jei vaikas viduriuoja, svarbu pastebėti ryškėjančius dehidratacijos – skysčių ir elektrolitų netekimo – požymius. Tėvams lengviausia pastebėti suretėjusį šlapinimąsi, bet dehidratacijos simptomų yra daug: padažnėja kvėpavimas ir širdies veikla, sumažėja seilių ir ašarų kiekis, liežuvis tampa sausas, su apnašu, lūpos sausos, suskeldėjusios, įdumba momenėlis, įkrenta akys, suglemba oda, paspaudus piršto galą, oda pabąla, ir tas pabalimas laikosi ilgiau nei dvi sekundes.
Nesvarbu, kokios yra viduriavimo priežastys, būtina atstatyti prarastą skysčio kiekį per 4–-6 val. ir palaikyti reikiamą skysčių ir elektrolitų balansą specialiais geriamosios rehidracijos tirpalais arba sūresniu mineraliniu vandeniu („Birutė“, „Vytautas“), bet į juos dar reikėtų dėti druskos ir cukraus. Rehidracijai netinka arbatos, gaivieji gėrimai, adaptuotas mišinys.
Antras žingsnis – probiotikai
Jei atstatėte netektą skysčio kiekį, tai kita priemonė nuo viduriavimo – probiotikai. Tai gerosiomis bakterijomis vadinami gyvi mikroorganizmai ar jų komponentai, kai skyrus pakankamą jų kiekį, jie naudingi žmogaus sveikatai. Probiotikai ne tik naudojami viduriavimui gydyti, bet ir padeda jo išvengti. Jei atostogaujate ar keliaujate į kitą šalį, dažnai pasikeičia maistas, kai kuriose šalyse yra didesnė rizika užsikrėsti žarnyno infekcijomis. Pradėkite vartoti probiotikus profilaktiškai ir išvengsite negalavimų per atostogas. Įrodyta, kad infekciniu viduriavimu sergančiam žmogui jie suretina viduriavimų skaičių, sutrumpina ligos dienas. Probiotikai turi ir antialerginį poveiki bei gerina angliavandenių pasisavinimą. Kokius probiotikus rinktis, kai jų poveikis panašus ir tiek daug rūšių yra vaistinėje? Rinkitės tinkamą pagal vaiko amžių (yra skirtų tik vyresniems), pagal naudojimo instrukcijas. Jei vykstate į kelionę, neverta rinktis preparato, kurį reikia laikyti šaldytuve, nes jei neturėsite tam galimybės, vaistas praras savo efektyvumą. Mažiems vaikams geriausia rinktis probiotikus ne kapsulėse, o pakeliuose. Vaikas kapsulės nenuryja, gali ja užspringti, o išardžius kapsulę skrandžio sultys sumažina probiotikų gyvybingumą, o kartu ir efektyvumą.
Viduriuojant tikrai negelbės anglies tabletės. Griežtai draudžiama mažų vaikų viduriavimą gydyti žarnų judesius slopinančiais vaistais, nes jų pašalinis poveikis didesnis už naudą. Dėl pašalinių reakcijų taip pat reikėtų vengti vaistų nuo vėmimo.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
