Naujo derliaus labiausiai laukia tėvai. Tikime, ir ne be reikalo, kad ką tik prinokusios uogos, pirmosios morkos, žalumynai – tai tobulos vitaminų ir mikroelementų kombinacijos, kur kas sveikesnės, nei maisto papildų tabletė.
Tačiau naujas derlius atneša ir papildomų iššūkių mažiems pilvukams.
PIRMAS PAVOJUS. KIRMĖLĖS
Patarimas vaisus, daržoves ir uogas kruopščiai plauti skamba kaip savaime suprantamas, tačiau nepatikėtumėte sužinoję, kiek vaikų užsikrečia kirmėlėmis dėl nekruopščiai nuplauktų vaisių, uogų ir daržovių. Kirmėlėmis galima užsikrėsti nuo tų sodo ir daržo gėrybių, kurios turi sąlytį su dirvožemiu, pavyzdžiui, braškių. Galima užsikrėsti ir per vaisius krituolius. Tad taisyklė paprasta – jeigu obuolį, serbentą ar vyšnią nuskynėte nuo šakos, galima valgyti perliejus vandeniu, didelio atidumo plaunant nereikia. Tačiau viskas, kas pakelta nuo žemės, turi būti kruopščiai nuplauta.
Kai kada galima uogų ir vaisių visai neplauti, tačiau sąlygų ne tiek ir mažai: uogos ir vaisiai turi būti švariomis rankomis skinti nuo krūmų, kurie didesni už naminius šunis ir kates, neauga ten, kur yra musių, vapsvų, širšių. Svarbi detalė –jeigu vaiko rankos bus nešvarios, jis ką tik žaidė su kačiuku ar smėlio dėžėje, tai uogas ir vaisius plauk neplovęs.
Galimi helmintozių simptomai yra pablogėjęs apetitas, liesėjimas, apatija, sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas, B12 vitamino stoka, baltymų stoka, anemija, bendras silpnumas, avitaminozė, pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, vėmimas, subfebrilus karščiavimas, galvos skausmai, dėmesio stoka, suprastėjusi atmintis ir mokslų rezultatai, pasikartojantys odos bėrimai, užsitęsęs sausas kosulys, regos sutrikimai, nuovargis, sutrikęs miegas.
Pavienių apvaliųjų kirmėlių, pvz., askaridžių, plaukagalvių kirmėlių invazijos dažniausiai yra besimptomės. Todėl specialistai rekomenduoja du kartus per metus patikrinti, ar vaikas neturi kirmėlių.
ANTRAS PAVOJUS. NITRATAI IR PESTICIDAI
Vaisiai ir daržovės gali būti užteršti pesticidais, nitratais, kitomis medžiagomis. Pagal reglamentus, parduotuvėje perkami vaisiai ir daržovės turėtų atitikti saugumo normas. Tačiau normos yra bendro pobūdžio, neskirstomos į tinkamas suaugusiajam ir vaikui. Perkant vaikui, reikėtų vengti egzotinių, dirbtinai nokintų vaisių (ar bent žinoti, kur dabar yra jų sezonas), o verčiau pirkti vietinės kilmės, jei įmanoma, ekologiškai grunte, o ne šiltnamyje užaugintus vaisius ir daržoves. Daugiau nitratų susikaupia šiltnamiuose auginamose daržovėse.
Gausus daržovių plovimas švariu vandeniu padeda sumažinti nitratų kiekį, nes jie gerai tirpsta vandenyje. Dar saugiau vaisius ar daržoves, kurie turi luobelę, nuplovus dar ir nulupti.
Daugiausia nitratų susikaupia:
Prie agurko kotelio ir luobelėje, todėl agurką derėtų nulupti ir nupjauti 2–3 cm jo dalies, kuri yra prie kotelio.
Salotų išoriniuose lapuose – iki dviejų kartų daugiau negu vidiniuose, tad derėtų vartoti gūžines salotas, atsisakant išorinių salotų lapų.
Burokėlio vidinėje dalyje – apie du kartus daugiau negu išorinėje, tad iš burokėlio reikia išgręžti šerdį ir ją išmesti.
Šviežių bulvių luobelėje ir pačiame viduryje nitratų daug daugiau negu kitoje bulvės dalyje, todėl šviežių bulvių luobelę kruopščiau nutrinkite ir po to bulves pamirkykite vandenyje.
Morkose ir kopūstuose daugiausia nitratų susikaupia šerdyje, todėl šerdys turėtų būti išpjaunamos ir nevalgomos.
Svogūnų laiškų apatinėje dalyje – 1,3 karto daugiau negu viršutinėje, tad apatinių svogūnų laiškų dalių nevalgykite.
Petražolių, salierų stiebuose ir lapkočiuose nitratų yra 2 kartus daugiau negu lapuose.
Žiedinių kopūstų žiedynuose ir brokoliuose nitratų yra 70 proc. mažiau nei jų koteliuose.
Ruošiant patiekalus, dera atsisakyti tų augalo dalių, kuriose yra daugiausiai nitratų. Daržoves, kurios kaupia nitratus, reikėtų mirkyti vandenyje 1–2 val.
Purvinasis tuzinas
Sudarytas sąrašas vaisių ir daržovių, ant kurių dažniausiai randama pesticidų liekanų: braškės, špinatai, garbanotieji kopūstai, nektarinai, obuoliai, vynuogės, persikai, vyšnios, kriaušės, pomidorai, salierai ir bulvės. Šiuos vaisius, daržoves ir uogas reikia plauti kruopščiau.
TREČIAS PAVOJUS. ŽARNYNO BAKTERIJOS
Jei žieminius viduriavimus sukelia virusai (rota-, nora- ir kiti), tai vasarinius – bakterijos, kurias vaikai pasigauna nuo pagedusio maisto, nešvariomis rankomis valgomų ar blogai nuplautų vaisių ir daržovių.
Dažniausiai viduriuoja tik vaikai, o tėvai, nors valgė tą patį maistą, lieka sveiki. Taip yra todėl, kad mažų vaikų virškinamojo trakto barjerinės funkcijos dar nepakankamos: mažas skrandžio rūgštingumas, nestabili žarnyno mikrobiota, ypač jei vaikutis alergiškas, dažnai sergantis, jam buvo skirta antibiotikų. Kai žarnyne sutrinka bakterijų balansas, sumažėja atsparumas visoms infekcinėms ligoms, tad greičiau užsikrečiama ir žarnyno infekcijomis.
KETVIRTAS PAVOJUS. PILVO STREIKAS
Vėmimus ir viduriavimus gali sukelti ne tik bakterijos, bet ir fizinė organizmo gynyba nuo jam neįprasto maisto. Vaikai gali prisiskinti ir privalgyti neišnokusių uogų ar vaisių, juos nepakankamai sukramtyti, suvalgyti per daug. Vėmimas ir viduriavimas yra natūralios organizmo apsigynimo reakcijos. Pašalinus priežastį, sutrikimai paprastai greitai praeina, vaikas lieka aktyvus, nepraranda apetito.
Pilvuko streiko išvengti paprasta:
Reikia vaiko nepermaitinti.
Prie naujų maisto produktų pratinti lėtai, nuo kelių šaukštelių.
Tą pačią dieną nesiūlyti kelių naujų produktų.
Jei žinomas produktas, kuriam vaikas alergiškas, – neduoti nė mažo jo kiekio.
Vengti didesnio kiekio vaisių ar uogų su kieta odele ar sėklomis.
Vengti didelio kiekio labai saldžių uogų, nes per didelis cukraus kiekis, staiga patekęs į organizmą, gali sukelti viduriavimą.
Patarimai, kaip plauti vaisius, uogas ir daržoves
Prieš plaudami vaisius ir daržoves, pirmiausia gerai nusiplaukite rankas su muilu.
Geriausia vaisius ir daržoves plauti prieš pat gaminant ar valgant.
Plaukite po tekančiu vandeniu ir stipriai patrinkite, kad pašalintumėte prikibusį purvą ir paviršiuje esančius mikroorganizmus.
Vaisus ir daržoves su žievele arba kieta odele galima patrinti specialiu šepetuku.
Neplaukite po karštu vandeniu, nes taip mikroorganizmai gali patekti į vaisiaus ar daržovės kotelį arba žiedą.
Reikėtų vengti vaisius nuplauti ir palikti, nes taip sukuriama drėgna terpė, puikiai tinkama daugintis bakterijoms. Be to, nuo drėgmės vaisiai ir daržovės greičiau genda.
Daugeliu tyrimų įrodyta, kad likusius pesticidų likučius geriausia nuplauti į vandenį įdėjus truputį sodos.
Prieš plaudami, nuimkite lapus ir kotelius – pavyzdžiui, plaunant braškes su lapkočiais, ant jų gali likti mikrobų.
Tižti linkusių uogų nemirkykite.
Susiję straipsniai
