Tėvai žino, kad ruduo lopšeliuose ir darželiuose – tai ne tik Dėdės Rudenėlio šventės ir darbelių iš kaštonų mugės. Tai ir ligos ligelės. Šį kartą dėmesio skirsime enterovirusui. Patarimais dalinasi vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Enterovirusai paliečia visus
Enterovirusai yra viena iš plačiausių virusų grupių, kuri gali sukelti įvairias infekcijas. Kuria nors enterovirusine infekcija esame sirgę visi, tik nepamename (liga labiausiai plinta tarp vaikų iki 5 metų).
Šie virusai yra labai maži, ypač atsparūs aplinkos veiksniams, greitai ir kibiai plinta. Tokį pavadinimą gavo dėl to, kad pirmiausia aptinkami žarnyne (gr. enteron – žarna).
Yra daugiau nei 100 skirtingų enterovirusų tipų. Nuo to, koks tipas sukėlė ligą, priklauso ir simptomai. Dažniausi – karščiavimas (38,5–40°C), viduriavimas, vėmimas, bėrimai (mažos raudonos dėmelės arba pūslelės burnoje ir ant rankų, kojų, rečiau ant užpakaliuko), gerklės skausmas, kosulys ir sloga, akių junginės uždegimas.
Enterovirusai labiausiai plinta rudenį, nes dar pakankamai šilta (virusai nemėgsta minusinės temperatūros), o vaikai susiburia į kolektyvus, kur susidaro puiki terpė.
Dauguma enetrovirusinių infekcijų praeina be komplikacijų. Tačiau jeigu vaikas mažas arba su enterovirusu susitinka pirmą kartą, ligos simptomai – pavyzdžiui, viduriavimas ar aukšta temperatūra, gali būti labai ryškūs ir nualinti organizmą. Be to, sergant enterovirusais gali laikinai sumažėti bendras organizmo atsparumas, dėl to padidėja rizika susirgti kitomis infekcinėmis ligomis.
Palies ar pričiups
Išleidus vaiką į darželį pirmais metais gali apimti nusivylimas. Atrodo, kad vaikas užsikrečia viskuo ir nuo visų, greitai įsiserga, lėtai sveiksta, vos grįžęs į kolektyvą vėl neša virusus namo. Kuo vaikas jaunesnis, tuo mažiau patirties turi jo imunitetas, ir susitikimas su nauju virusu būna pirmasis. Būtent tie pirmieji susitikimai yra patys nemaloniausi. Virusas ne švelniai paliečia (kaip bus, pavyzdžiui, po kelerių metų), o pričiumpa. Tai vadinama audringa organizmo reakcija į sukėlėją. Jeigu ligos simptomų sąraše nurodyta, kad vaikas gali karščiuoti, tai audringa organizmo reakcija bus temperatūra iki 39–40°C. Jeigu simptomas – viduriavimas, audringa reakcija bus keliolika kartų per parą.
Virusų kelionė
Nors darželiai ir mokyklos yra gana izoliuotos bendruomenės, medikai pastebi, kad agresyvieji virusai neturi jokių sienų. Epidemijos statusą turi tik gripas, bet mažosios epidemijos kyla kur kas dažniau – vienu metu ta pačia liga suserga daug vaikų. Viena ir ta pati viruso atmaina „be kojų, be rankų duris atsidaro“ ir išplinta. Tai iš dalies gerai, nes medikai gali greitai nustatyti, koks tai virusas ar atmaina, žino, ko tikėti iš ligos eigos.
Infekcijos perdavėjas yra tik susirgęs žmogus. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, o tada ilgą laiką išskiriami į aplinką.
Užsikrėtęs vaikas virusą platina keliais būdais:
Per kosulį, čiaudulį, seiles, bučinukus.
Per išmatas ir jomis užkrėstą vandenį, maistą, daiktus.
Nereikia įsivaizduoti tiesmukai – tiesiog vaikutis pats nusivalo užpakaliuką, o paskui čiupinėja žaislus, kuriuos ima ir grupės draugai. Virusai gali išgyventi ant įvairių paviršių kambario temperatūroje gana ilgai, o prisilietus prie jų ir vėliau prisilietus prie burnos ar nosies, galima užsikrėsti.
Kaip užkardyti
Kol vaikai maži, jų susitikimai su virusais neišvengiami, nebent galima apsisaugoti skiepais. Tačiau virusų yra šimtai, o skiepų – tik keletas. Pabrėžiama, kad reikia laikytis higienos, mokyti vaiką plautis rankas ir čiaudėti į alkūnę. Vėdinti patalpas ir valyti grindis drėgnu būtu. Duoti vaikui sveiką maistą ir leisti išsimiegoti. Tačiau visi supranta, kad šie bendrojo pobūdžio patarimai situacijos iš esmės nepakeičia. Jeigu į grupę ar klasę ateina sergantis vaikas, tikėtina, kad užsikrės ir kiti.
Ligos simptomai dažniausiai užtrunka nuo 3 iki 7 dienų. Užsikrėtęs enterovirusu žmogus gali būti užkrečiamas (gali užkrėsti kitus) kelias savaites po to, kai simptomai išnyksta. Viruso likučiai vis dar rusena organizme ir gali būti perduodami kitiems. Vaikas atrodo pasveikęs, į kolektyvą dar negali eiti. Tačiau išvedamas.
Gydymo strategijos
Specifinio antivirusinio gydymo nuo enterovirusų nėra. Organizmas pats susidoroja su sukėlėju. Mums belieka palengvinti vaiko savijautą ir paspartinti sveikimą mažinant simptomus.
Antibiotikais enterovirusinės infekcijos negydomos – nebent kaip komplikacija pasireiškia bakterinė infekcija.
Jei karščiuoja. Temperatūrai pakilus virš 38,5°C, duokite ją mažinančių vaiko gydytojo skirtų vaistų. Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, nes dėl ryklės skausmo vaikai gali atsisakyti gerti, valgyti.
Jei viduriuoja. Duokite veiksmingų probiotikų, atkreipkite dėmesį, kad jie būtų registruoti kaip vaistas, o ne kaip maisto papildas – tada būsite tikri dėl veiksmingumo. Įrodyta, kad gerai parinkti probiotikai sutrumpina viduriavimo laiką. Rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
Jei yra bėrimai burnoje. Išmokykite skalauti burną dezinfekuojančiais ir nuskausminančiais tirpalais, naudokite tepalus, skirtus burnos opelėms gydyti.
Jei skauda gerklę. Naudokite vietinio poveikio vaistus, skirtus ryklei, –specialius purškiklius, pastiles ar burnos gelius, priklausomai nuo vaikučio amžiaus.
Jei išbėrė odą. Jei išbertus plotus niežti, galite naudoti niežėjimą mažinantį tepalą.
Svarbu! Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į vėjaraupių ar alerginius bėrimus, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Susiję straipsniai
