Nors kosulys dažniausiai tėra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, kartais jis gali signalizuoti ir apie rimtesnę ligą. Medikai pastebi, kad žmonės neretai dėl kosulio delsia kreiptis į gydytojus, tačiau, pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, ignoruoti šio simptomo nereikėtų. Nors dauguma kosulio atvejų praeina per tris savaites ir gydymo nereikalauja, užsitęsęs kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju ar kiti nerimą keliantys požymiai yra aiškus signalas nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
„Dažniausiai kosulys nereiškia nieko rimto, tačiau gali būti ir simptomas, būdingas daugeliui kvėpavimo takų ar kitų ligų. Dažniausiai išskiriamas ūminis ir užsitęsęs kosulys, tačiau medicinoje kosulys paprastai skirstomas į tris grupes. Ūminis kosulys trunka trumpiau nei tris savaites, poūmis – nuo trijų iki aštuonių savaičių, o lėtinis kosulys – ilgiau nei aštuonias savaites“, – teigia medikė.
Pagrindinė ūminio kosulio priežastis yra peršalimas – dažniausiai virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija ar bronchitas. Ūmaus kosulio įspėjamieji požymiai apima dusulį, pamėlusias lūpas ar nagus, skausmą kvėpuojant ar kosint, silpnumą, pykinimą ar vėmimą, širdies permušimus, labai aukštą ar žemą temperatūrą, šaltkrėtį arba atsikosėjimą krauju. Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, delsti negalima – reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Poūmį kosulį taip pat dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, o kartais – kokliušas. Tuo tarpu lėtinis kosulys dažniausiai pasireiškia 50–60 metų pacientams, o moterims – maždaug dvigubai dažniau nei vyrams. Jo priežastys gali būti labai įvairios: astma, refliuksas, tuberkuliozė, plaučių ar sisteminės ligos.
„Į gydytojus kreiptis reikia nedelsiant, jei kosulys pasireiškia neįprastai arba sukelia sunkius simptomus. Kosėjimas krauju arba tirštomis gleivėmis nėra normalus. Taip pat būtina kreiptis į medikus, jei kosulys sukelia stiprų nuovargį, galvos svaigimą, krūtinės ar skrandžio skausmą“, – teigia specialistė.
Kas sukelia kosulį
Kosulys dažniausiai atsiranda dėl kvėpavimo takų infekcijų, kurios gali būti tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų.
„Trumpalaikį kosulį dažniausiai sukelia peršalimas, gripas, laringitas, sinusitas ar kokliušas, taip pat apatinio kvėpavimo takų pažeidimai – ūminis bronchitas ar pneumonija. Kosulį gali sukelti ir alergija, pavyzdžiui, alerginis rinitas ar šienligė, taip pat lėtinių ligų, tokių kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar bronchektazės, paūmėjimas, dulkių ar dūmų įkvėpimas“, – dėsto E. Marciuškienė.
Užsitęsusį ar nuolatinį kosulį dažniausiai lemia astma, alergija, rūkymas, bronchektazės, gastroezofaginio refliukso liga, kai gerklę dirgina skrandžio rūgštis, arba tam tikri vaistai.
„Neretais atvejais užsitęsusio kosulio priežastis lieka nežinoma. Retais atvejais ilgalaikis kosulys gali būti rimtesnių ligų, tokių kaip plaučių vėžys, širdies nepakankamumas, plaučių embolija ar tuberkuliozė, simptomas. Vaikams kosulį dažnai sukelia kvėpavimo takų infekcijos, astma arba gastroezofaginio refliukso liga“, – teigia gydytoja.
Kada reikia tyrimų?
Peršalimo ir kosulio priežastį nustatyti bei atskirti, ar infekcija yra virusinė, bakterinė ar alerginė padeda laboratoriniai kraujo ir kvėpavimo takų tyrimai. Kadangi vien pagal simptomus to padaryti dažnai neįmanoma, tyrimai leidžia parinkti tinkamą ir veiksmingą gydymą.
Dažniausiai atliekami bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas. Bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti uždegimą ir infekcijos pobūdį, o ENG ir CRB leidžia nustatyti uždegimo aktyvumą bei įtarti bakterinę infekciją. Kai kuriais atvejais papildomai atliekamas prokalcitonino tyrimas, padedantis spręsti dėl antibiotikų skyrimo.
Kvėpavimo takų patogenų tyrimai, atliekami PGR metodu ar greitaisiais antigenų testais (pavyzdžiui, gripo, SARS-CoV-2 ar RSV), padeda tiksliai nustatyti infekcijos sukėlėją ir nuspręsti dėl antivirusinio ar antibiotikų gydymo.
Esant įtarimui dėl atipinių pneumonijų, svarbūs ir specifiniai imunoglobulinų tyrimai, padedantys nustatyti tokius sukėlėjus kaip Mycoplasma pneumoniae ar Chlamydia pneumoniae.
Šios infekcijos dažnai pasireiškia nespecifiniais simptomais – kosuliu, karščiavimu, pakitimais klausant plaučius – todėl vien klinikiniais požymiais jas atskirti sudėtinga. Ankstyvoje ligos stadijoje PGR tyrimas gali būti teigiamas, kai serologiniai tyrimai dar neigiami, todėl šių metodų derinimas leidžia tiksliau patvirtinti diagnozę.
Užsitęsęs kosulys taip pat gali būti lėtinio bronchito ar pneumonijos požymis, kuriuos sukelia skirtingi mikroorganizmai. Kadangi simptomai dažnai panašūs, o gydymas priklauso nuo sukėlėjo, rekomenduojama atlikti molekulinį septynių dažniausių bakterinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų tyrimą PGR metodu. Jis leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekcijos priežastį ir parinkti tikslingą gydymą.
„Tiksli kvėpavimo takų infekcijos priežasties diagnostika norint parinkti veiksmingą gydymą yra būtina. Skirtingos kosulio priežastys gydomos skirtingai: astma – inhaliuojamais steroidais, alergija – antihistamininiais vaistais ir alergenų vengimu, refliuksas – skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais, o LOPL – bronchus plečiančiais preparatais.
Antibiotikai yra veiksmingi tik bakterinių infekcijų atvejais, todėl prieš juos skiriant būtina nustatyti infekcijos sukėlėją“, – sako E. Marciuškienė.
Anot jos, netinkamas ar per dažnas antibiotikų vartojimas skatina atsparumo antibiotikams vystymąsi, kuris yra viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų.
„Antibiotikai neveikia virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas, bronchitas, dauguma kosulio atvejų ar COVID-19, todėl jų vartojimas šiais atvejais ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti.
Vartojant antibiotikus be reikalo, nepaspartėja sveikimas, neapsaugoma nuo komplikacijų, o kartu naikinamos naudingos organizmo bakterijos, didėja šalutinio poveikio rizika ir formuojasi bakterijų atsparumas. Dėl to antibiotikai turėtų būti skiriami tik tada, kai yra aiški bakterinės infekcijos indikacija“, – tvirtina medikė.
