Dirbtinis intelektas šiandien daugeliui tapo pirmąja vieta, kur ieškoma atsakymų apie sveikatą. Vieni klausia apie simptomus, kiti kelia tyrimų atsakymus, treti bando išsiaiškinti, ar verta sunerimti dėl prastesnės savijautos. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad didžiausia problema prasideda tada, kai žmogus ima ieškoti ne aiškumo, o greito nusiraminimo.
„Dirbtinis intelektas dažnai pasiūlo labai lengvus, prieinamus ir malonius sprendimus. Bet jis yra labai prastas daktaras – tinginys šundaktaris, kuris irgi turi „diplomą“, šaltinius, bet net nebando gydyti“, – komunikacijos ekspertės Lauros Dabulytės vedamoje tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ sakė V. Morozovas.
Didžiausia DI problema – konteksto nebuvimas
Pasak gydytojo, dirbtinis intelektas dažniausiai pateikia atsakymą pagal tai, kiek informacijos jam pateikia pats žmogus. Tačiau medicinoje vieno simptomo ar trumpo klausimo neužtenka.
„Jei tu užklausi labai paviršutiniško klausimo, tarkim, ar tai gali būti rėmuo, jis sakys – taip, tai gali būti rėmuo. O normalus gydytojas pradėtų gilintis – klaustų, kas dar vyksta, kaip žmogus jaučiasi, ar buvo reakcija į vaistus. Ir tada gali paaiškėti, kad problema visai ne ta“, – kalbėjo V. Morozovas.
Gydytojas sako pastebintis, kad žmonės šiandien dažnai ieško kuo greitesnio atsakymo, todėl neretai užtenka vieno komentaro internete ar trumpos konsultacijos, kad atsirastų jausmas, jog problema jau išspręsta.
„Žmogus išgirsta atsakymą, kurį nori išgirsti, nusiramina ir išeina galvodamas, kad savimi jau pasirūpino. Atsiranda tas jausmas, kad „varnėlė“ uždėta – pasitikrinau, pasidomėjau, vadinasi, viskas gerai. Dažnai tai tikrai gali būti ta problema, bet nebūtinai“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Vis dėlto V. Morozovas pabrėžia, kad pats dirbtinis intelektas nėra problema. Priešingai – anot jo, medicina šioje srityje juda labai greitai, tik svarbu suprasti, kaip tuo naudotis.
„Dirbtinis intelektas yra kuriamas ir medicinai. Tik reikia išmokti jam tinkamai suformuluoti užklausą – pasakyti, kokio lygio šaltinių ieškai, kokios literatūros reikia, kokiais tyrimais remtis. Tada jis gali padėti atsirinkti informaciją ir parodyti tikrai kokybiškus šaltinius“, – pasakojo gydytojas kartu pridurdamas, kad tai gali tapti pirminiu informacijos paieškos šaltiniu, tačiau jis nepakeis gydytojo konsultacijos ir gebėjimo įvertinti žmogaus savijautos.
Vien žinojimo apie savo sveikatos būklę neužtenka
Panašų požiūrį gydytojas sako matantis ir kalbant apie tyrimus. Pasak jo, žmonės šiandien vis dažniau nori „išsitirti viską“, tačiau neretai nebežino, ką tie tyrimai iš tikrųjų parodo.
„Visi kuo toliau, tuo labiau darosi tyrimus, eina į laboratorijas, kur yra programos, patikros. Pasidaro tyrimus, kurie dažnai nieko nerodo, bet jaučiasi, kad savimi pasirūpino. Net kai kalbame apie cholesterolį, žmonės ateina kas mėnesį pasižiūrėti, ar jis sumažėjo, bet paklausus, ar kažką keičia savo gyvensenoje, dažnai paaiškėja, kad ne“, – kalbėjo V. Morozovas.
Pasak jo, būtent todėl šiandien vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai, ilgaamžiškumui ir bendrai savijautai.
„Dauguma galvoja, kad ilgaamžiškumas yra krūvos tablečių vartojimas ir tyrimų darymas. Ne, tai yra ne tai. Tai yra miegas, fizinis aktyvumas, raumens masės išlaikymas, o tik tada papildai“, – mintimis dalijosi V. Morozovas.
Kalbėdamas apie savijautos stebėjimą, gydytojas sako, kad išmanieji įrenginiai ar programėlės taip pat gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų tapti svarbesni už tai, kaip žmogus jaučiasi realybėje.
„Ateina žmogus ir rodo, kad laikrodis rodo, jog miegas buvo geras, bet jis pavargęs. O jo žmona sako, kad jis visą naktį prabudinėjo. Aš labiau pasitikėčiau žmona ir savo savijauta“, – šyptelėjo gydytojas.
Geras gydytojas šiandien turi ne tik paskirti vaistus
Kalbėdamas apie santykį su pacientais, V. Morozovas sako, kad medicina per pastaruosius metus stipriai pasikeitė. Jei anksčiau gydytojas dažniausiai tiesiog pasakydavo, ką daryti, šiandien vien to nebeužtenka.
„Anksčiau tai buvo paternalistinis konsultavimas. Ko klausi, tą gausi – tas vaistas, tas tyrimas. Dabar reikia žmogui paaiškinti, įtikinti, suprasti, kaip kas veikia“, – sakė jis.
Pasak gydytojo, būtent pasitikėjimas tampa vienu svarbiausių dalykų gydyme, nes tik tada žmogus iš tiesų pradeda girdėti rekomendacijas.
„Daug kas ateina po metų ir sako – suleidai geležį, padėjo, tai ką sakei apie svorį? Gal ir tai padės. Tai turi turėti pasitikėjimo garantą. Toks yra geras gydytojas, nes kuriuo nepasitiki, nieko nebus. Jei nepasitiki – ieškok naujo“, – teigė pašnekovas.
Tad paklaustas, kokį svarbiausią tyrimą rekomenduotų kiekvienam žmogui, V. Morozovas išskyrė ne konkretų rodiklį, o santykį su gydytoju.
„Turiu vieną patarimą – pokalbį su gydytoju, kuriuo pasitikiu“, – rekomendavo gydytojas.
