Pirmasis vizitas pas ginekologą dažnai apipintas nerimo ir nežinomybės – tačiau iš tiesų tai yra svarbus žingsnis link sąmoningo rūpinimosi savo sveikata. Tai nėra nei bauginanti medicininė procedūra, nei momentas, kai ieškoma ligų, o veikiau ramus pokalbis apie besikeičiantį kūną, menstruacijų ciklą ir prevenciją. Plačiau, ko tikėtis vizito metu ir kaip jam pasiruošti, pasakoja BIOFIRST klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Kučinskaitė.
Patikra nebūtinai tik turint problemų
Akušeriai ginekologai vis dažniau pabrėžia, kad pirmasis profilaktinis vizitas turėtų įvykti ankstyvoje paauglystėje – maždaug 13–15 metų.
„Tai nėra privaloma ginekologinė apžiūra, o veikiau edukacinis pokalbis apie kūno brendimą, menstruacijų pradžią, higieną, saugų lytinį gyvenimą bei prevenciją, įskaitant skiepus nuo ŽPV (žmogaus papilomos viruso), kuris yra vienas dažniausių lytiškai plintančių virusų“, pasakoja akušerė-ginekologė R. Kučinskaitė.
Anot gydytojos, svarbu suprasti, kad profilaktiniam vizitui konkretus nusiskundimas nėra būtinas, tačiau būtent ginekologas ir yra tas specialistas, į kurį reikėtų kreiptis nedelsiant, jei mėnesinės neprasideda iki 15–16 metų, jei kraujavimas tampa neįprastai gausus, skausmas sutrikdo kasdienį gyvenimo ritmą ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų. Taip pat verta žinoti, kad po pirmųjų mėnesinių organizmui reikia laiko tarsi išmokti naujo ritmo – pirmuosius vienerius ar dvejus metus ciklas gali būti nereguliarus, nes paauglystėje ovuliacija dar nebūtinai vyksta kiekvieną mėnesį.
„Vis dėlto, jei praėjus maždaug dvejiems metams, menstruacijų ciklas išlieka nestabilus, mėnesinės dingsta ilgesniam laikui, kraujavimas išlieka neįprastai gausus arba skausmas tampa stiprus ir pasikartojantis, verta pasitarti su specialistu, nes tokie pokyčiai gali signalizuoti apie hormoninius ar kitus sveikatos sutrikimus“, dėsto akušerė-ginekologė.
Baimė tik dėl nežinojimo, ko tikėtis
Kaip sako specialistė, pirmasis susitikimas turi prasidėti nuo saugumo jausmo kūrimo, o ne nuo medicininių procedūrų.
Dažniausiai vizitas prasideda nuo ramaus pokalbio, kuriame paaiškinama, kas bus daroma, kodėl to reikia ir kas tikrai nebus atliekama. Jauna mergina visada turi teisę klausti bet ko, kas ją neramina, ir taip pat turi teisę atsisakyti tam tikrų procedūrų, jei jos sukelia per didelį stresą ar nesijaučia tam pasiruošusi.
„Didžiausią įtampą paprastai kelia nežinomybė – baimė dėl skausmo ar gėdos. Tačiau, kai mergina supranta, kad ginekologas nėra „teisėjas“, o tik jos sveikatos partneris, kuris nevertina ir nekritikuoja, įtampa po truputį pradeda mažėti, todėl net pirmasis vizitas tampa ne tokia bauginančia patirtimi“, padrąsinančiai sako R. Kučinskaitė.
Ginekologo kėdė – dar vienas nepagrįstas „baubas“
Gydytoja akušerė-ginekologė pabrėžia, kad pirmojo vizito metu, ypač jei mergina dar nėra turėjusi lytinių santykių, vaginalinė apžiūra paprastai neatliekama ir į ginekologinę kėdę niekas nesodina. Tai svarbu pasakyti garsiai, ypač kalbant apie jaunų merginų nepagrįstas baimes. Jei vizitas yra profilaktinis ir pacientė nejaučia jokių nusiskundimų, dažniausiai pakanka išsamaus pokalbio apie menstruacijų ciklą, bendrą savijautą, brendimo pokyčius ar kitus rūpimus klausimus.
„Ginekologinė vaginalinė apžiūra atliekama tik tada, kai yra aiški medicininė indikacija – kai reikia patikslinti diagnozę, įvertinti simptomus ar atlikti papildomus tyrimus. Jaunoms pacientėms, ypač toms, kurios dar neturėjo lytinių santykių, gydytojai stengiasi parinkti švelniausią ir mažiausiai invazinį tyrimo metodą – dažnai pakanka ultragarso tyrimo per pilvo sieną“, pasakoja akušerė-ginekologė, teikianti privačias ginekologo konsultacijas Kaune.
Tai irgi leidžia įvertinti gimdos, kiaušidžių būklę ir kitus svarbius rodiklius, nesukeliant diskomforto ar psichologinės įtampos.
Klausimai, į kuriuos reikia turėti atsakymus
„Pokalbis paprastai pradedamas nuo pirmųjų mėnesinių aptarimo, t.y., kada jos prasidėjo, kaip keitėsi ciklas, kiek dienų trunka kraujavimas ir ar jis kartojasi reguliariai. Taip pat teiraujamasi apie skausmą menstruacijų metu, jo intensyvumą bei tai, ar skausmas netrukdo mokslams, darbui ar kasdienėms veikloms. Jei mergina jau gyvena lytinį gyvenimą, gydytojas gali paklausti ir apie tai, nes ši informacija padeda įvertinti galimą infekcijų ar kitų sveikatos problemų riziką“, pasakoja R. Kučinskaitė.
Taip pat svarbi šeimos ligų istorija – kai kurios ginekologinės ar hormoninės būklės gali turėti paveldimumo požymių, todėl šie duomenys padeda gydytojui matyti platesnį sveikatos paveikslą.
„Kiekvienas klausimas turi medicininę prasmę ir jie užduodami ne šiaip sau“, – pabrėžia specialistė. Nors, pavyzdžiui, ciklo nereguliarumas paauglystėje dažnai yra natūralus organizmo brendimo etapas, tačiau kartais gali signalizuoti hormonų pusiausvyros sutrikimus, o stiprus skausmas menstruacijų metu gali būti ne tik paprastas gimdos spazmas, bet ir retesnių patologijų, tokių kaip uždegiminiai ar struktūriniai pokyčiai, požymis, todėl gydytojas stengiasi atskirti normą nuo galimos ligos.
Pasiruošimas vizitui
Pasak gyd. R. Kučinskaitės, specialaus pasiruošimo nereikia – pakanka įprastos kasdienės higienos, kuri užtikrina komfortą tiek pacientei, tiek gydytojui. Tačiau prieš apsilankymą svarbu vengti makšties plovimų ar agresyvių intymios higienos priemonių, nes jos gali pakeisti natūralią mikroflorą ir kartais iškreipti tyrimų ar tepinėlių rezultatus. Taip pat rekomenduojama neplanuoti profilaktinio vizito menstruacijų metu, nebent konsultacija būtent ir yra susijusi su kraujavimu ar menstruacijų skausmu, nes kraujavimas gali apsunkinti tam tikrus vertinimus ar tyrimus.
Prieš vizitą verta apgalvoti, kokių nusiskundimų ar papildomų klausimų kyla – net ir smulkios detalės gali būti itin svarbios. Klausimus ar pastebėjimus galima ir net rekomenduotina užrašyti, taip pat nepamiršti atsinešti menstruacijų žymėjimo kalendoriaus (jei toks yra).
Prevencija – kuo anksčiau, tuo geriau
Kiekviena mergina turėtų žinoti, kad citologinis tepinėlis yra vienas svarbiausių ankstyvosios gimdos kaklelio vėžio prevencijos žingsnių – šis tyrimas padeda pastebėti ląstelių pakitimus dar tada, kai liga nesukėlė jokių simptomų.
Paprastai citologinis tyrimas pradedamas atlikti apie 21-uosius gyvenimo metus arba praėjus tam tikram laikui po lytinio gyvenimo pradžios, nes jo tikslas yra ne diagnozuoti jau esančią ligą, o užkirsti kelią jos vystymuisi. Valstybės kompensuojama visuotina gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pradedama nuo 25 metų.
Didelę reikšmę prevencijoje turi ir supratimas apie ŽPV (žmogaus papilomos virusą) – vieną dažniausių lytiškai plintančių virusų, kurio dalis infekcijų organizme praeina savaime, tačiau tam tikri onkologiniai viruso tipai gali sukelti gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, todėl gydytoja R. Kučinskaitė pabrėžia, kad prevencija šiandien yra viena stipriausių medicinos priemonių, mažinant vėžio riziką ateityje.
Ypač svarbi yra ir vakcinacija nuo šio viruso – skiepai rekomenduojami dar paauglystėje, dažniausiai 9–14 metų amžiaus mergaitėms ir berniukams. Būtent tuomet imuninė sistema suformuoja stipriausią apsaugą prieš galimą viruso poveikį. Lietuvoje vakcina nuo ŽPV yra nemokama visiems 11 metų vaikams.
„Vakcina yra efektyviausia tada, kai organizmas dar nėra susidūręs su virusu, todėl skiepijimas iki lytinio gyvenimo pradžios ženkliai padidina apsaugos lygį. Tačiau vakcinacija gali būti naudinga ir vyresniame amžiuje – sprendimas visada priimamas individualiai, pasitarus su gydytoju. Apie skiepų galimybes verta pasikalbėti jau pirmojo vizito pas ginekologą metu. Tai padeda jaunai pacientei ir jos šeimai priimti informuotą ir sąmoningą sprendimą dėl sveikatos gerovės užtikrinimo“, medicininėmis įžvalgomis dalijasi akušerė-ginekologė.
Tarp „normos“ ir „ligos“
Gysytojos teigimu, pirmaisiais metais po menstruacijų pradžios ciklas gali būti gana nepastovus – tai laikoma natūralia organizmo hormoninės sistemos brandos dalimi, nes ovuliacija paauglystėje dar gali vykti nereguliariai. Tačiau situacija reikalauja didesnio dėmesio, jei skausmas tampa toks stiprus, kad dėl jo tenka praleisti mokyklą, darbą ar įprastą dienos veiklą, jei kraujavimas yra labai gausus, trunka neįprastai ilgai arba jei skausmas nemažėja net vartojant gydytojo rekomenduotus vaistus.
Tokie simptomai gali signalizuoti, kad reikia detalesnio ištyrimo, nes viena iš galimų priežasčių gali būti endometriozė – lėtinė būklė, kai į gimdos gleivinę panašus audinys „prasiskverbia“ už gimdos ribų ir sukelia progresuojantį, neretai stiprėjantį skausmą menstruacijų metu ar net tarp ciklų.
Gydytoja pabrėžia, kad ankstyva šios ligos diagnostika gali padėti ne tik sumažinti skausmą, bet ir išsaugoti geresnę gyvenimo kokybę, todėl nuolatinis simptomų stebėjimas ir laiku atlikta konsultacija yra labai svarbūs.
Supažindinimas su kontracepcijos priemonėmis
Jeigu pirmojo vizito metu merginai yra aktualūs ir kontracepcijos klausimai, jie taip pat gali būti aptariami konsultacijos metu. Gydytojo užduotis yra ne pasiūlyti vieną „teisingą“ variantą, o padėti jaunai pacientei suprasti visas galimybes ir pasirinkti tai, kas geriausiai tinka jos gyvenimo būdui bei sveikatos būklei.
„Kontracepcija nėra tik tabletė“, – pabrėžia ginekologė, nes šiandien yra įvairių apsaugos metodų – nuo prezervatyvų iki hormoninių preparatų, pleistrų ar intrauterinių sistemų, kurios skiriasi veikimo principu, efektyvumu ir poveikiu.
„Esant poreikiui, hormoninė kontracepcija kai kurioms merginoms gali padėti sureguliuoti menstruacijų ciklą, sumažinti skausmingas mėnesines ar gausų kraujavimą, tačiau ji visada turi būti parenkama individualiai, įvertinus sveikatos istoriją“, sako R. Kučinskaitė.
Prezervatyvai taip pat išlieka be galo svarbi apsaugos priemonė. Ji ne tik padeda išvengti neplanuoto nėštumo, bet ir yra vienintelė kontracepcijos forma, kuri patikimai saugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant infekcijas, susijusias su ŽPV.
Kaip sako akušerė-ginekologė, svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas sąmoningai – remiantis medicinine informacija, o ne draugų (-ių) patirtimi ar interneto mitais.
Pirmasis vizitas pas ginekologą neturėtų būti siejamas su baime ar įtampa. Šio vizito tikslas nėra nustatyti diagnozę ar išrašyti vaistus, o padėti jaunai pacientei geriau suprasti savo kūną ir įsitikinti, kad rūpestis sveikata yra natūrali ir svarbi jaunos moters gyvenimo dalis. „Jei gydytojas mato poreikį atlikti papildomus tyrimus, dažniausiai pasirenkamas ultragarsinis tyrimas, kuris paauglystėje atliekamas per pilvo sieną, yra neinvazinis ir neskausmingas bei padeda įvertinti gimdos, kiaušidžių ar menstruacijų ciklo ypatumus. Taigi pirmasis apsilankymas ginekologo kabinete labiau primena „pažintį“ negu rimtesnę medicininę procedūrą“, mintimis dalijasi BIOFIRST klinikos gyd. akušerė-ginekologė Rasa Kučinskaitė.
