Gimdos miomos – viena dažniausių ginekologinių ligų, apie kurią vis dar kalbama per mažai. Nors daugeliui moterų diagnozė siejasi su chirurgija ar net gimdos pašalinimu, šiuolaikinė medicina siūlo ir mažiau invazyvių sprendimų. Vienas jų – gimdos arterijų embolizacija, leidžianti išvengti operacijos, išsaugoti gimdą ir sugrąžinti gyvenimo kokybę.
Apie šią procedūrą, jos veiksmingumą, kitus miomų gydymo būdus bei galimybės išgirsti „antrą nuomonę“ svarbą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Danuta Vasilevska ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas.
Kas yra gimdos miomos ir kodėl jos atsiranda?
„Gimdos miomos – tai nepiktybiniai gimdos lygiųjų raumenų augliai, kurie dažniausiai atsiranda vaisingo amžiaus moterims“, – aiškina Danuta Vasilevska. Anot jos, miomos yra labai dažnos – jų turi net iki 75 proc. 30–50 metų moterų.
Miomų atsiradimą lemia hormonų veikla, genetika, amžius, nutukimas, aukštas kraujospūdis. „Miomos beveik niekada neatsiranda iki brendimo, o menopauzės metu – dažniausiai sumažėja. Tai rodo ryšį su lytiniais hormonais“, – teigia gydytoja.
Kaip suprasti, kad turite miomą?
Daugeliu atvejų gimdos miomos yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai atliekant įprastinį ginekologinį patikrinimą. Pagrindinis diagnostikos metodas – ultragarsinis tyrimas per makštį, kurio metu įvertinamas miomų skaičius, dydis, jų lokalizacija bei naviko echovaizdas. Simptomai pasireiškia maždaug 30–40 proc. moterų ir priklauso nuo miomų dydžio bei jų augimo vietos. Dažniausias simptomas – gausios mėnesinės, kurios neretai sukelia mažakraujystę. Kiti simptomai – apatinės pilvo dalies skausmas, šlapinimosi sutrikimai, ypač dažnas noras šlapintis, taip pat vaisingumo problemos. Esant miomoms, gali kilti ir nėštumo komplikacijų: priešlaikiniai gimdymai, netaisyklinga vaisiaus padėtis ar pirmeiga, vaisiaus augimo sulėtėjimas. Taip pat galimos ir gimdymo komplikacijos – dažnesnis nėštumo užbaigimas cezario pjūvio operacija, pogimdyminis kraujavimas.
Gydymo pasirinkimas: nuo stebėjimo iki embolizacijos
Pasak D. Vasilevskos, ne visoms miomoms reikia gydymo. Jei moteris nejaučia simptomų, miomos yra mažos, jų augimas lėtas, nėra įtarimų dėl jų piktybiškumo – pakanka stebėjimo ultragarsu kartą per metus. Daugumai moterų po menopauzės miomos regresuoja, jų sukelti simptomai išnyksta ir gydymas tampa nereikalingas.
Tačiau kai simptomai tampa ryškūs ir trikdo moters gyvenimo kokybę, gydymas yra būtinas. Gydymo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pacientės amžių, miomų skaičių ir vietą, simptomų pobūdį, taip pat moters norą išsaugoti vaisingumą ar gimdą bei galimą vaistų šalutinį poveikį. Gimdos miomų gydymo tikslas – pagerinti moters gyvenimo kokybę sumažinant arba visiškai pašalinant ligos sukeliamus simptomus.
Miomų gydymo galimybės: ką svarbu žinoti?
Gydytoja akušerė ginekologė sako, kad miomų sukeliamus simptomus dažnai galima sumažinti vaistais – ypač toms moterims, kurios siekia išsaugoti gimdą, vaisingumą ir išvengti operacinės rizikos. Kraujavimo mažinimui skiriama traneksaminė rūgštis, skausmo malšinimui – nesteroidiniai vaistai, o mažakraujystės gydymui – geležies papildai.
Veiksmingiausias – hormoninis gydymas: tam naudojamos spiralės, kontraceptinės tabletės ar tokie preparatai kaip ulipristalio acetatas ar relugoliksas, kurie padeda ir mažinti miomas. Kai vaistai nepadeda, taikomas chirurginis gydymas. Jaunoms moterims šalinami tik simptomus sukėlę miomų mazgai, o gimdą galima pašalinti tik tada, kai moteris neplanuoja gimdyti. Operacijos pobūdis priklauso nuo mazgų dydžio ir vietos – jie gali būti šalinami per gimdos kaklelį, pilvo pjūvį ar laparoskopiškai. Vis dėlto, po operacijos miomos gali ataugti, todėl kai kurioms moterims prireikia pakartotinių intervencijų.
Trečiasis, vis labiau populiarėjantis pasirinkimas – gimdos arterijų embolizacija. Tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu blokuojamos miomą maitinančios kraujagyslės. Dėl sumažėjusios kraujotakos mioma traukiasi, o simptomai silpnėja arba visai išnyksta.
Chirurgija ar embolizacija: kaip pasirinkti tinkamiausią gydymą
Pasak gydytojos akušerės ginekologės, sprendimas, ar taikyti chirurginį gydymą, ar gimdos arterijų embolizaciją, priklauso nuo individualių pacientės poreikių, sveikatos būklės ir miomų ypatumų. Chirurginis gydymas dažniausiai rekomenduojamas, kai miomos yra didelės, daugybinės, sukelia stiprų kraujavimą, skausmą ar nevaisingumą. Jis taip pat tinka toms moterims, kurios planuoja nėštumą, kai įtariamas miomos piktybiškumas arba pastebimas greitas augimas, taip pat tais atvejais, kai kiti gydymo būdai pasirodė neveiksmingi.
Embolizacija – tinkamas pasirinkimas pacientėms, kurioms svarbu išsaugoti gimdą, bet nėštumas neplanuojamas. Šis metodas dažnai pasirenkamas, kai moteris nenori gydytis vaistais arba jų netoleruoja, kai dėl sveikatos būklės negalima atlikti chirurginės operacijos arba kai miomos atsinaujina po ankstesnių chirurginių intervencijų.
Parenkant gydymą itin svarbus specialistų bendradarbiavimas
D. Vasilevska sako, kad šiandien pacientės vis dažniau atvyksta į konsultaciją jau turėdamos nemažai informacijos ir susiformavusius lūkesčius. Internete gausu šaltinių, tad svarbu, kad ginekologas ne tik įvertintų tikrąją paciento sveikatos būklę, bet ir išsamiai aptartų visus galimus gydymo būdus, jų privalumus bei trūkumus. Tik tada galima parinkti optimaliausią sprendimą kiekvienu individualiu atveju.
„Kadangi gimdos miomų embolizaciją atlieka gydytojai radiologai, labai svarbu, kad prieš priimant galutinį sprendimą pacientė turėtų galimybę pasikonsultuoti ir su šios srities specialistu. Tik tokia tarpdisciplininė gydytojų komanda gali užtikrinti tikslų vertinimą ir kokybišką gydymą“, – pabrėžia ji. Pasak gydytojos, ginekologo ir intervencinio radiologo bendradarbiavimas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tikslią diagnozę, tinkamiausio gydymo pasirinkimą ir ilgalaikį rezultatą. Kartais moteris gali būti tinkama ir chirurginiam gydymui, ir embolizacijai – tokiu atveju ypač svarbu priimti individualizuotą, bendrą sprendimą, atsižvelgiant į pacienčių norus, rizikas ir sveikatos galimybes.
Kas yra gimdos miomų embolizacija ir kaip ji atliekama
Gimdos miomų embolizacija (GME) – tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu per vos 2–3 mm dūrį kirkšnyje įvedamas plonas kateteris, o į miomą maitinančias arterijas suleidžiamos mikrodalelės (mikrosferos). Taip užblokuojama kraujotaka, ir mioma, netekusi maitinimo, pradeda trauktis. Per 3–12 mėnesių jos tūris sumažėja vidutiniškai 50–80 proc., o simptomai dažniausiai visiškai išnyksta“, – aiškina gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas. Šis metodas leidžia moteriai išsaugoti gimdą, išvengti didesnės chirurginės intervencijos ir greitai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. „Tai pagrindinė priežastis, kodėl vis daugiau moterų pasirenka būtent šią procedūrą. Hospitalizacija trumpa – paprastai ji trunka 1–2 dienas. Į darbą moterys grįžta per 3–7 dienas, sportuoti gali po poros savaičių“, – sako specialistas.
Kaip atliekama procedūra
Prieš procedūrą pacientės atvyksta į konsultaciją, kurios metu įvertinami turimi tyrimai. Jei dubens magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) dar nebuvo atliktas – jis paskiriamas papildomai. Atsižvelgiant į rezultatus ir nesant kontraindikacijų (jų pasitaiko itin retai), numatoma embolizacijos data. Jei kyla neaiškumų ar reikalingas platesnis vertinimas – pacientė siunčiama pas gydytoją ginekologą. Procedūros dieną pacientė atvyksta atlikusi visus reikiamus tyrimus. Jai taikoma lengva intraveninė nejautra, o procedūra atliekama per nedidelį dūrį šlaunies srityje. Įvedus kateterį suleidžiamos itin smulkios mikrodalelės, kurios užkemša kraujotaką. Miomos pradeda nykti natūraliai, be chirurginio pjūvio. Visa procedūra trunka 40–70 minučių.
Pacienčių baimės ir realybė
Kalbėdamas apie pacienčių baimes A. Afanasjevas sako, kad pacientės būna prigąsdintos kolegų ginekologų ar prisiskaičiusios netikslios informacijos dėl didelio ir nevaldomo skausmo procedūros metu ir po jos.
Gydytojas aiškina, kad nors embolizacija yra minimaliai invazyvi, vis dėlto tai operacija, ir pirmąją parą diskomfortas iš tiesų gali būti: „Procedūros metu taikome vietinę nejautrą ir trumpą sedaciją, todėl dažniausiai moterys pojūčius apibūdina kaip diskomfortą, bet ne stiprų skausmą. Po jos gali būti jaučiamas tempimo pojūtis, nestiprus skausmas, pakilti temperatūra – tai vadinamasis poembolizacinis sindromas. Tokiu atveju skiriami priešuždegiminiai ir skausmą malšinantys vaistai, todėl diskomfortas greitai sumažėja.“
Po procedūros pacientės atsigauna gana greitai. Be to, tyrimais nustatyta, kad nors rizika nėštumui išlieka, net 61 proc. moterų, norinčių pastoti, tai pavyksta per dvejus metus po embolizacijos. „Svarbu žinoti, kad pastojimas priklauso nuo daugelio faktorių, bet ši procedūra pati savaime tikrai nėra kliūtis“, – patikina gydytojas radiologas.
Užleistų atvejų – vis dar daug
Pasak A. Afanasjevo, į konsultacijas dėl gimdos miomų embolizacijos dažniausiai atvyksta 32–48 metų moterys, kurios kenčia nuo gausių mėnesinių, anemijos, dubens skausmų ir kitų varginančių simptomų. Dauguma jų jau būna išbandžiusios medikamentinį gydymą, tačiau jis būna neefektyvus. Gana dažnai moterys būna girdėjusios tik vieną galimą sprendimą – gimdos pašalinimą. „Net šią savaitę konsultavau dvi jaunas moteris, kurioms buvo pasiūlyta histerektomija, nors tam tikrai buvo alternatyvų“, – sako gydytojas intervencinis radiologas.
Pasitaiko moterų, kurios miomas ignoravo daugelį metų. Kai kurios atvyksta su mazgais, siekiančiais 15 cm, deformuojančiais pilvą. Kitos – po nesėkmingų medikamentinių gydymų ar net su išrašais dėl histerektomijos. „Kai kurios pacientės kreipiasi tik tada, kai jau nebegali normaliai gyventi dėl kraujavimo ar skausmo. Tokiais atvejais, jei galima – vis tiek renkamės embolizaciją, nes tai efektyvu net ir sudėtingose situacijose“, – pažymi A. Afanasjevas.
Informacijos paieškos kelias – ilgas
Nors pasaulyje gimdos miomų embolizacija taikoma jau daugiau nei 25 metus, Lietuvoje pacientės apie ją dažnai sužino tik savarankiškai ieškodamos informacijos. „Pirmąsias procedūras atlikau 2013 m. dviem moterims, kurios kankinosi nuo mažakraujystės, stipraus skausmo. Po dviejų mėnesių jų būklė ženkliai pagerėjo, o miomos per kelerius metus visiškai sunyko“, – prisimena gydytojas.
Didžiulį postūmį, pasak jo, suteikė viešas švietimas internete: „Kai pradėjome aktyviau dalintis žiniomis socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, sulaukėme gerokai daugiau klausimų, konsultacijų ir dėmesio. Moterų, pasirinkusių šį gydymą, daugėja – o jų rezultatai džiugina ne tik jas pačias, bet ir jų ginekologus.“ Pasiteiravus, kokios pacienčių istorijos labiausiai įsimena, A. Afanasjevas sako, kad jam labiausiai įstringa du momentai – pirmasis susitikimas su pacientėmis ir jų atsiliepimai po kelių mėnesių, kai jau galima įvertinti procedūros rezultatus. „Man labiausiai patinka pirmas susitikimas, kai mes su paciente išsamiai pasikalbame. Dažnai tai būna pirmas kartas, kai moteris apskritai pamato intervencinį radiologą. Ji išgirsta tai, ko dar niekada nebuvo girdėjusi. Ir žinoma, dalis pacienčių abejoja – tai natūralu“, – atvirai pasakoja gydytojas radiologas.
Tačiau jei moteris nusprendžia pasitikėti ir pasirenka embolizaciją, po kurio laiko gydytojas dažnai sulaukia padėkos. „Labai džiaugiuosi skaitydamas elektroninius laiškus, kuriuos pacientės atsiunčia praėjus 6–7 mėnesiams po operacijos. Tada dažna jų rašo, kaip pagerėjo sveikata ir dėkoja už sugrąžintą gyvenimo kokybę. Tokiais atvejais aš, kaip gydytojas, jaučiuosi laimingas. Tai įrodymas, kad mūsų darbas buvo atliktas ne veltui – nuo pirmo informacinio teksto internete iki pačios procedūros įgyvendinimo.“
Svarbiausia – nebijoti klausti ir žinoti, kad šiandien turite pasirinkimą
Pasak gydytojo radiologo, pacientės dažnai ilgą laiką laukia, stebi situaciją, tačiau tai – ne visuomet geriausia išeitis. „Nepalikite miomų „nuo patikros iki patikros“. Pasidomėkite visomis gydymo galimybėmis. Gaukite antrą nuomonę – galbūt tai būtent tai, ko jums reikia“, – ragina jis.
Anot A. Afanasjevo, svarbiausia – nebijoti užduoti klausimų ir žinoti, kad šiandien moterys turi pasirinkimą. „Turime kelias lygiavertes miomų gydymo strategijas. Embolizacija – tik viena iš jų, tačiau daugeliui moterų ji reiškia galimybę gyventi be randų, be skausmo, su išsaugota gimda ir žymiai pagerėjusia gyvenimo kokybe.“
Baigdami pokalbį gydytojai dar kartą pabrėžia, kad miomos – dažna, bet gydoma problema. „Jeigu jaučiate simptomus, kurie gali būti susiję su miomomis, nedelskite. Kuo anksčiau kreipsitės į specialistus, tuo daugiau gydymo pasirinkimų turėsite. Norėdamos sužinoti, ar gimdos miomų embolizacija gali būti tinkamas gydymo būdas jums – pasidomėkite www.miomosembolizacija.lt arba pasitarkite su savo gydytoju ginekologu“, – pataria D. Vasilevska ir A. Afanasjevas.
