Moterys neįtikėtinai gerai moka prisitaikyti. Į rankinę įsideda dvigubai daugiau higienos priemonių. Pirmosiomis menstruacijų dienomis nesivelka šviesių drabužių. Prieš kelionę pasižiūri ne tik maršrutą, bet ir kur pakeliui bus tualetai. O jeigu tenka atšaukti sportą, vakarienę ar išvyką, sau pasako – tiesiog tokios mano mėnesinės.
Tipinė moters istorija galėtų skambėti taip: „Pirmas dvi dienas niekur nevažiuoju. Naktį keliuosi kelis kartus, nes bijau, kad pratekės. Darbe kartais jaučiu, kaip per minutę viskas pasikeičia, ir turiu bėgti. Gydytoja seniai sakė, kad turiu miomą, bet galvojau – jeigu nepiktybinė, vadinasi, nieko baisaus.“
Mioma iš tiesų yra gerybinis gimdos raumeninio audinio darinys. Tačiau žodis „gerybinis“ nereiškia, kad ji negali gerokai apkartinti gyvenimo. Miomos gali sukelti gausias ir užsitęsusias menstruacijas, kraujavimą tarp mėnesinių, skausmą, spaudimo jausmą dubenyje, dažnesnį šlapinimąsi ar pilvo pūtimą. Kai kurios moterys jokių simptomų nejaučia, tačiau kitoms mioma ima tyliai diktuoti visą gyvenimo ritmą.
Gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas sako, kad moterys neretai pagalbos ieško tik tuomet, kai organizmas jau būna gerokai išsekęs.
„Jos ateina ne todėl, kad vakar pirmą kartą pradėjo gausiai kraujuoti. Dažnai kraujavimas tęsiasi metų metus. Ateina todėl, kad nebeturi jėgų. Lipant laiptais ima trūkti oro, plaka širdis, svaigsta galva, darbe sunku susikaupti. Moteris mano, kad pavargo nuo gyvenimo, darbo ir vaikų. O mes pamatome, kad jos organizmas kiekvieną mėnesį tiesiog netenka per daug kraujo“, – pasakoja gydytojas.
Kai nuovargis nėra vien tik nuovargis
Gausus menstruacinis kraujavimas gali išsekinti geležies atsargas, o vėliau sukelti ir mažakraujystę. Moteris jaučiasi silpna, mieguista, gali skaudėti galvą, atsirasti dusulys, padažnėjęs širdies plakimas, sumažėti fizinė ištvermė.
Visa tai labai lengva paaiškinti įtampa, prastu miegu ar amžiumi. Ypač moteriai, kuri įpratusi pasirūpinti visais, tik ne savimi.
„Kūnas ilgai kompensuoja kraujo netekimą. Todėl moteris dar dirba, augina vaikus, sportuoja, tvarko namus. Iš išorės gali atrodyti, kad viskas gerai. Bet tai, kad ji sugeba iškentėti, dar nereiškia, kad jai nereikia pagalbos,“ – pabrėžia gydytojas A. Afanasjevas.
Sunerimti verta, jeigu menstruacijos trunka ilgiau negu įprastai, higienos priemones tenka keisti itin dažnai, reikia naudoti kelias apsaugos priemones vienu metu, naktį tenka keltis dėl kraujavimo, pasirodo dideli krešuliai arba dėl mėnesinių atsisakoma darbo, sporto, kelionių ir kitų veiklų.
Tokiu atveju svarbu ne vien nusipirkti geležies preparatų. Reikia išsiaiškinti, kodėl kraujuojama. Gydytojas gali skirti bendrą kraujo tyrimą, prireikus įvertinti geležies atsargas, o ginekologas – atlikti apžiūrą ir ultragarsinį tyrimą.
Ne kiekvieną gausų kraujavimą sukelia mioma. Tačiau jeigu ji randama, moteris turi teisę žinoti ne vien diagnozę, bet ir visas gydymo galimybes.
Miomą galima gydyti ir nešalinant gimdos
Gimdos arterijų embolizacija atliekama ne per pjūvį pilve, o per nedidelį dūrį arterijoje. Plonu kateteriu, procedūrą stebint rentgeno vaizduose, pasiekiamos miomą maitinančios kraujagyslės. Į jas suleidžiamos specialios dalelės, kurios sumažina kraujo patekimą į miomą. Netekusi savo kraujotakos, ji palaipsniui traukiasi, o jos sukelti simptomai silpnėja.
„Mes pačios miomos nepjauname ir gimdos nešaliname. Vaizdžiai tariant, užsukame miomai jos kraujotaką. Sveiki gimdos audiniai geba apsirūpinti krauju kitais keliais, o mioma pradeda mažėti. Moteriai svarbiausia ne tai, kiek centimetrų ji susitraukė. Svarbiausia, kad sumažėja kraujavimas, grįžta jėgos ir gyvenimas nebesisuka apie menstruacijų kalendorių,“ – aiškina intervencinis radiologas.
Procedūrai nereikia didelio chirurginio pjūvio. Ligoninėje paprastai praleidžiama trumpiau, o į kasdienę veiklą grįžtama greičiau negu po didelės operacijos. Vis dėlto pirmosiomis dienomis gali varginti skausmas, spazmai, silpnumas, pykinimas ar nedidelė temperatūra. Apie galimas komplikacijas ir individualų atsigavimą turi būti kalbama dar prieš procedūrą.
Embolizacija nėra automatiškai tinkama kiekvienai moteriai. Sprendimas priklauso nuo miomų dydžio, skaičiaus ir vietos, jaučiamų simptomų, kitų ligų bei moters planų ateityje pastoti. Todėl geriausias sprendimas priimamas tada, kai situaciją įvertina ginekologas ir intervencinis radiologas.
„Mano tikslas nėra kiekvieną moterį įtikinti rinktis embolizaciją. Mano tikslas – kad ji žinotų, jog toks gydymo būdas egzistuoja, suprastų jo privalumus bei ribas ir galėtų pati dalyvauti priimant sprendimą. Kasdien bendrauju su daugybe gydytojų ginekologų, kurie nuoširdžiai rūpinasi savo pacienčių gerove ir vis dažniau rekomenduoja gimdos miomas embolizuoti. O tas miomas, kurios embolizacijai netinkamos, šaliname chirurginiu būdu. Esu tikras, kad kiekviena savo sveikata besirūpinanti moteris turi išgirsti visas galimybes,“ – sako A. Afanasjevas.
Nereikia laukti, kol nebeliks jėgų
Jeigu mioma nesukelia simptomų, dažnai gali pakakti reguliaraus stebėjimo. Tačiau jeigu kraujavimas keičia kasdienį gyvenimą, o nuovargis tapo nuolatine būsena, kentėti nėra nei pareiga, nei stiprybės įrodymas.
A. Afanasjevas ragina pradėti nuo paprasto žingsnio – pasikalbėti su šeimos gydytoju ar ginekologu, atlikti reikalingus tyrimus ir išsiaiškinti kraujavimo priežastį. Jeigu miomos diagnozė jau patvirtinta, o moteris nori aptarti gimdą tausojančio gydymo galimybes, verta pasikonsultuoti ir su intervenciniu radiologu.
„Kartais moteris konsultacijos pabaigoje pasako: kodėl apie tai nežinojau anksčiau? Norėtųsi, kad tokių klausimų būtų mažiau. Gausus kraujavimas nėra gyvenimo kaina, kurią moteris tiesiog privalo mokėti,“ – sako gydytojas.
Daugiau apie gimdos miomų embolizaciją galite paskaityti čia: www.miomosembolizacija.lt
Susiję straipsniai
