Mėnesinės – kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Visgi, kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Kaip atpažinti, kada šie pokyčiai yra įprasti, o kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją? Prienų „InMedica“ klinikos akušerė-ginekologė Ieva Urbonėlienė sako, kad pagrindiniai mėnesinių ciklo vertinimo kriterijai yra kraujavimo trukmė, gausumas, ciklo ilgumas ir reguliarumas.
„Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21–35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5–80 ml kraujo. Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2–3 metus“, – pažymi I. Urbonėlienė.
Akušerė-ginekologė atkreipia dėmesį, kad menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Tai irgi laikoma fiziologine norma, dėl kurios neverta nerimauti, jei nėra kitų galimų ligų požymių.
Kas lemia mėnesinių ciklo pokyčius?
Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas. Taip pat dėl padidėjusio hormono prolaktino, ciklo svyravimai gali atsirasti, kol moteris žindo.
Specialistė ypač skatina atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius:
- mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas;
- kraujavimas yra itin gausus – higienos priemones tenka keisti dažniau nei kas 2 valandas, yra didesnių nei 1 cm krešulių;
- menstruacijos kartojasi dažniau nei kas 21 dieną ar rečiau nei kas 35 dienas;
- kiekvieną mėnesį ciklo trukmė ženkliai skiriasi;
- kraujuojama tarp mėnesinių ar po lytinių santykių;
- mėnesinės tapo skausmingesnės nei įprastai;
- kraujavimas tapo labai negausus.
Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus. Taip pat ciklo pakitimai gali atsirasti dėl su nėštumu susijusių būklių, pavyzdžiui, persileidimo, negimdinio nėštumo arba skydliaukės, piktybinių ginekologinių ar uždegiminių ligų, kurias svarbu kuo skubiau diagnozuoti ir pradėti gydyti.
Problemos gali būti sprendžiamos skirtingais būdais
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Visgi, esant rimtesnėms priežastims, skiriami vaistai, o kartais gali prireikti ir operacinio gydymo.
„Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Jei moteris susiduria su itin gausiu mėnesinių kraujavimu, gali būti skiriama traneksaminė rūgštis, o kai sutrikimų priežastis yra uždegiminės ligos, jos gydomos antibiotikais“, – teigia akušerė-ginekologė.
Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas. Tokiais atvejais gydymą skiria kitų sričių gydytojai specialistai, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimus sprendžia endokrinologai.
Profilaktiniai apsilankymai leidžia ligas diagnozuoti laiku
Specialistė primena, kad norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Tai padeda anksti diagnozuoti atsiradusius sutrikimus ir ligas, išvengti jų komplikacijų bei paskirti tinkamiausią gydymą.
„Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą reikėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus – ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai“, – pasakoja I. Urbonėlienė.
Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigimas. Šių tyrimų dėka galima laiku aptikti pakitimus ir paskirti reikalingą gydymą, kad pacientė dar ilgai galėtų džiaugtis gera sveikatos būkle.
