Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Sonata Barilienė
Dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu ji beveik visada būdavo nėščia arba maitino krūtimi, šeimose augo ne vienas ar du, o gerokai daugiau vaikų, todėl hormonų pusiausvyra ir menstruacijų laikinas nebuvimas nesudarydavo palankių sąlygų vystytis endometriozei.
Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės dr. Sonatos Barilienės, dėl pasikeitusio gyvenimo būdo šiandien ši liga diagnozuojama iki 10 proc. moterų, o tarp susidūrusių su vaisingumo problemomis endometriozė diagnozuojama net 20–40 proc. atvejų.
Liga nėra infekcinė ar užkrečiama
„Ligos paplitimo augimą galima paaiškinti medicinos paslaugų ir diagnostikos prieinamumu, didėjančiu visuomenės sąmoningumu ir supratimu, kad skausmas turi būti gydomas randant jo priežastį“, – teigia specialistė.
Endometriozė – tai lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda bei išveša už gimdos ribų ir sukelia nuo estrogenų priklausomą lėtinio uždegimo reakciją. Nors liga ir nėra piktybinė, tačiau trikdo ne tik fizinę moterų sveikatą, bet ir neigiamai veikia psichosocialinę jų būklę.
„Neretai pirmas moterų skundas yra negalėjimas pastoti. O atliekant tyrimus dėl nevaisingumo atrandama ir endometriozė. Gerai besijaučiančios moterys gali ir neįtarti šios problemos, todėl kasmetinė ginekologo patikra yra naudinga. Nors endometriozė nėra piktybinė liga, tačiau vis dėlto endometrioidinių kiaušidžių cistų supiktybėjimo rizika išlieka“, – reguliarų apsilankymą pas gydytoją akcentuoja dr. S. Barilienė.
Diagnozuoti endometriozę ne visada paprasta
Pixabay.com
Pasak ginekologės, dažniausi ligos simptomai yra nereguliarios ar skausmingos mėnesinės, maudžiantis skausmas pilvo apačioje, skausmingi lytiniai santykiai, šiai ligai būdingos „šokoladinės“ išskyros kelias dienas prieš mėnesines ir po jų: „Esant vidinei gimdos endometriozei mėnesinės būna labai gausios, o ligai išplitus į žarnyną ar šlapimo pūslę – vargina skausmingas tuštinimasis mėnesinių metu, pastebima kraujo pėdsakų šlapime.“
Šios ligos diagnostika palengvėja esant susiformavusioms endometrioidinėms kiaušidžių cistoms, kurios yra gerai matomos atliekant genitalijų ultragarsinį tyrimą, tačiau židininę ligos formą diagnozuoti kartais prireikia ir laparoskopinės operacijos.
Susirgimą gali lemti ir genetika
Yra keletas endometriozės atsiradimo teorijų, tačiau vyraujanti ir labiausiai paaiškinanti ligos atsiradimą – implantacinė teorija. Ji teigia, kad mėnesinių metu per kiaušintakius į pilvaplėvės ertmę patekusios gimdos gleivinės ląstelės implantuojasi ant dubens organų ar pilvaplėvės, formuodamos endometriozės židinius, kurie reaguoja į menstruacinio ciklo metu vykstančius hormonų pokyčius.
„Per mėnesines minėti židiniai padidėja ir kraujuoja. Šis kraujas pasišalinti iš organizmo negali, todėl sukelia uždegimą, ima formuotis sąaugos, kiaušidžių cistos. Tokie židiniai gali susiformuoti ant įvairių moters organų – kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos kaklelio, žarnų, šlapimo pūslės. Kartais jie gali išplisti net už pilvo ribų, atsirasti raumenyse ar odoje“, – ligos susiformavimo eigą komentuoja dr. Sonata Barilienė.
Pasak specialistės, genetinis polinkis ligai taip pat egzistuoja. Mokslinių tyrimų duomenimis, endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra iki 3–10 kartų didesnė.
Nevaisingumas priklauso nuo ligos laipsnio
Dauguma literatūros nurodo, kad moterys net su minimalia ar nedidelio laipsnio endometrioze rečiau pastoja, o pastoti užtrunka ilgiau. Kuo sunkesnio laipsnio endometriozė, tuo didesnė nevaisingumo tikimybė.
„Pastoti trukdo endometriozės sukeltos mažojo dubens sąaugos, kiaušidėse susiformavę cistiniai dariniai, kurie neleidžia vykti ovuliacijai. Endometriozę galima gydyti hormoniniu ir operaciniu būdu, tačiau dažniau taikomas chirurginis gydymas – atliekama laparoskopinė operacija, kurios metu naikinami endometriozės židiniai. Kartais vien operacinio gydymo nepakanka ir tenka taikyti pagalbinius apvaisinimo būdus. Intrauterininė inseminacija su kiaušidžių funkcijos stimuliacija padidina nėštumo tikimybę, tačiau sunkiais ligos atvejais neapsieinama be pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje, – ligos įtaką nėštumui komentuoja dr. S. Barilienė, akcentuodama, jog ne visada endometriozė sukelia nevaisingumą. – Nemažai endometrioze sergančių moterų sėkmingai pastoja ir pagimdo.“
Nėštumas „gydo“ endometriozę
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Moterims, kurioms diagnozuojama endometriozė, dėl galimo nevaisingumo rekomenduojama nedelsti susilaukti vaikų: „Pats nėštumas ir žindymo laikotarpis „gydo“ endometriozę, nes hormoniniai pokyčiai moters organizme laikinai stabdo menstruacijas ir slopina esamus endometriozės židinius, leidžia išvengti ligos progresavimo.“
Kadangi ne visada moterys gali valdyti šios ligos vystymąsi, konkrečius prevencinius veiksmus sudėtinga išskirti. Vis dėlto gydytoja pataria moterims vengti fizinio krūvio, ginekologinių tyrimų per makštį, nebent jie yra neišvengiami, susilaikyti nuo lytinių santykių mėnesinių metu.
„Gimdos kaklelio chirurginiai gydymo metodai taip pat turėtų būti taikomi įvertinus indikacijas, o pajutus pirmuosius galimus endometriozės simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą konsultacijai, po kurios, įtariant endometriozę, atliekami ginekologiniai bei ultragarsiniai tyrimai“, – pataria akušerė-ginekologė dr. Sonata Barilienė.
