Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Kada pora yra laikoma nevaisinga ir kokios priemonės gali būti taikomos šiai problemai spręsti?
Pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.
Pasak nevaisingumo gydymo specialisto, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytojais, kai gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą ir nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus. Tačiau jau po pusmečio ar anksčiau, nepavykus pastoti, išsitirti ir atvykti pasitarti su vaisingumo specialistu rekomenduojama vyresnėms nei trisdešimt penkerių metų moterims, taip pat toms moterims, kurios praeityje sirgo lytinių organų uždegimais, patiria kiaušidžių veiklos, ovuliacijos sutrikimus, nereguliarias mėnesines, turėjusios nesėkmingų nėštumų praeityje, operacijų pilvo ertmėje, spindulinį, chemoterapinį gydymą. Anksčiau rekomenduojama kreiptis ir tais atvejais, kai jau yra žinomi trukdantys moteriai pastoti sutrikimai, tokie kaip vyro spermos pakitimai ir pan. Kreiptis ir tirtis turi abu partneriai, abiejų jų ištyrimas pradedamas vienu metu, nes tai yra poros problema.
„Sėkmingas nevaisingumo gydymas turi būti nukreiptas į sukeliančią kliūtį, tad pirmiausia ir bandoma ją išsiaiškinti. Šiuo metu daugelį nepastojimo priežasčių galime diagnozuoti, tačiau reikia pripažinti iki 10-20 procentų atvejų jos lieka nežinomos“, – sako gydytojas.
Šiuolaikinis nevaisingumo gydymo principas yra paremtas greita ir tikslia diagnostika, negaištant laiko ir pateikiant aiškias ir tikslias gydymo rekomendacijas. Akušeris ginekologas rekomenduoja pradėti nuo paprasto ir greito spermos tyrimo, kurio metu įvertinama spermatozoidų koncentracija, jų judrumas, morfologijos pokyčiai, atliekami įvairūs funkciniai testai. Jei spermograma bloga, siekiant diagnozuoti priežastis, vyrui rekomenduojama urologo konsultacija, atliekamas ultragarsinis, hormoniniai tyrimai, įvertinama varikocelės (kapšelio venų išsiplėtimo) rizika ir kita galima patologija.
Vienas iš dažniausių neigiamai spermatogenezę – vyriškųjų lytinių ląstelių susidarymą ir brendimą sėklidėje – veikiančių veiksnių yra varikocelė. Manoma, kad išsiplėtę veniniai rezginiai padidina sėklidės temperatūrą ir blogina spermos kokybę. Tam tikrais atvejais atlikus varikocelės pašalinimo operaciją, tikimybė susilaukti vaikų ženkliai padidėja.
Retais atvejais spermoje nerandama spermatozoidų, tokiu atveju atliekami specialūs tyrimai ir sėklidžių punktavimas siekiant įvertinti ar apskritai vyksta spermatogenezė ar tiesiog dėl tam tikrų mechaninių kliūčių spermatozoidai į spermą nepatenka.
Taip pat atliekamas visapusiškas moters reprodukcinių organų ištyrimas, siekiant įvertinti gimdos ertmę, mažojo dubens organus, kiaušides, kiaušintakius, patikrinti praeinamumą ir pan. Remiantis rezultatais, pateikiamas atsakymas dėl nustatytos patologijos ar sutrikimų ir jų koregavimo poreikio.
Dažnai moterims trukdo pastoti tokios priežastys kaip patologiškai pakitę ir nepratekami kiaušintakiai, vadinamoji gimdos ertmės patologija (dėl įvairių priežasčių atsiradusios sąaugos, polipai, miomos, dviguba gimda ir kitos jos vystymosi anomalijos), kiaušidžių cistos, endometriozė. Šios problemos sėkmingai sprendžiamos tausojančios moters sveikatą minimaliai invazyvios chirurgijos pagalba.
Esant ovuliacijos sutrikimams, veiksmingas medikamentinis gydymas. Statistikos duomenimis, medikamentinis ir chirurginis gydymas padeda net 85–90 proc. nevaisingų porų.
Jei, taikant medikamentinį ir chirurginį gydymą, nevaisingumo problemų išspręsti nepavyksta, pasitelkiamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kurių pagrindinės – apvaisinimas moters kūne (IUI-intrauterinė inseminacija) arba apvaisinimas ne moters kūne ( IVF -pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje). Esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, atliekamos intracitoplazminės spermatozoido injekcijos (ICSI). „Ši procedūra – bene vienintelė veiksminga priemonė padėti susilaukti vaikų, esant vyro spermos nepakankamam kiekiui ir judrumui, nes natūraliomis sąlygomis prastos kokybės vyro spermatozoidai negali apvaisinti moters kiaušialąstės ne tik organizme, bet ir laboratorijoje“, – teigia akušeris ginekologas.
Tomas Lūža pabrėžia, kad vaisingumas yra stipriai susijęs su moters amžiumi. Remiantis statistika, tik kas trečia sveika moteris sugeba pastoti po 40 metų. Senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais. Su amžiumi taip pat blogėja vyrų spermos kokybė ir mažėja judrių spermatozoidų skaičius.
„Atidėlioti vaiko planavimą vėlesniam amžiui tikrai nepatarčiau. Net naudojant pagalbinio apvaisinimo procedūras, tikimybė pastoti moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų – jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims – tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų. Kūdikį planuoti rekomenduojama iki 30-ties metų, nes tada yra didžiausios galimybės pastoti“, – primena patyręs specialistas.
Akušerio ginekologo teigimu, nemažiau svarbus veiksnys, gydant nevaisingumą ir norint susilaukti palikuonių, yra laikas. Apmaudu, kai konsultuotis atvyksta poros, kurios sugaišo daug brangaus laiko svarstymams (būna ir 10-15 metų), paviršutiniškiems neefektyviems tyrimams ir nepasiekė lauktų rezultatų. Jei pastoti vis dėlto nepavyksta, reikėtų neužsiimti savigyda, nedelsti kreiptis į specialistus ir nustatyti nepastojimo priežastį.
„Gydytojų kvalifikacija šiuo metu labai išaugusi, naudojami nevaisingumo gydymo metodai ženkliai patobulėję, todėl visoms poroms, nepavykstant prisikviesti gandrų, patariu nedelsti ir atvykti pasikonsultuoti su vaisingumo specialistu. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo Jūsų galimybės susilaukti kūdikio bus didesnės“, – baigdamas pokalbį pataria gydytojas Tomas Lūža.
