Kiaušintakiai – labai svarbus reprodukcinis organas. Jo pakitimai lemia 25–35 proc. moters nevaisingumo priežasčių. Esant kiaušintakių nepratekamumui, spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlio moters kūne, todėl tiriant porą, negalinčią susilaukti kūdikio, kiaušintakių tyrimas yra labai informatyvus. Moksliškai įrodyta, kad vien šio tyrimo atlikimas padidina pastojimo tikimybę. Plačiau apie kiaušintakių funkcijas, jų pažeidimo simptomus, diagnostikos ir gydymo galimybes pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė, nevaisingumo gydymo specialistė Rasa Dargienė.
„Kiaušintakiai – tai du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Tai – stebuklingas takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas. Tolimiausioje – ampulinėje – jo dalyje apsivaisinęs ir besidalijantis embrionas keliauja link gimdos, kad įsitvirtintų jos gleivinėje“, – vaizdžiai aiškina gydytoja.
Viena dažniausių kiaušidžių pažeidimų priežasčių – lytiškai plintančios infekcijos. Kiaušidėms taip pat gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė, traumos. Žaizdelių vietose susidaro sąaugos ar randai, trukdantys embrionui pasiekti gimdą.
Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros. Tačiau daugeliu atveju pakitimai kiaušintakiuose lieka nepastebėti tol, kol susiduriama su sunkumais pastojant. Todėl, pasak R. Dargienės, kiaušintakių praeinamumo tyrimas yra vienas svarbiausių, vertinant kiaušintakių būklę ir aiškinantis nevaisingumo priežastis.
Kiaušintakių pratekamumo diagnostika
Dažniausiai atliekamas tyrimas kiaušintakių patologijoms nustatyti – tai HyFoSy ( ang. Hysterosalpingo Foam Sonography) kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Tai – saugus, neskausmingas ir labai efektyvus tyrimas su ExEm® putomis, kurios padeda įvertinti kaip kontrastas užpildo gimdos ertmę, teka kiaušintakiais ir pasiekia kiaušides. Mokslinių tyrimų duomenimis, beveik penktadaliui moterų po HyFoSy tyrimo atlikimo 3 mėnesių laikotarpyje diagnozuojamas spontaninis pastojimas.
Tyrimas vyksta ultragarso kontrolėje ir trunka apie 10–15 minučių. Atliekant šį tyrimą, iš ypač gryno vandens ir švirkšte esančios kontrastinės medžiagos gaminamos echogeninės putos, kurios specialiu plonyčiu kateteriu iš lėto leidžiamos į gimdos ertmę. Tuo pačiu metu echoskopo monitoriuje stebimas putų pasiskirstymas pilvo ertmėje. Jeigu putos neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami.
„Šio tyrimo tikrai nereikėtų nebijoti – jis yra neskausmingas, jį atliekant net neprireikia nuskausminimo. Tiesa, gali būti juntamas trumpalaikis lyg menstruacinis maudimas, tačiau jis praeina baigus procedūrą. Tyrimo metu apžiūrima tiek gimdos ertmė, tiek kiaušintakiai. Rezultatai gaunami iš karto, todėl prireikus nedelsiant gali būti skiriamas gydymas“, – pasakoja gydytoja.
Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas – histerosalpingografija (HSG). Šis tyrimas turi būti atliekamas 7–12 mėnesinių ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė (endometriumas) yra plona ir lengviau įvertinti matomą vaizdą. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus. Nors šis tyrimas informatyvus, jis yra skausmingesnis, be to, jam reikalingi rentgeno spinduliai.
Jeigu tyrimų metu nustatomas kiaušintakių pažeidimas, planuojama diagnostinės laparoskopijos operacija, kurios metu pašalinamos sąaugos ir randai, trukdantys kiaušintakių praeinamumui.
Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas – laparoskopija su chromotubacija. Šio minimaliai invazinio ir tausojančio moters organizmą tyrimo metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamo sąaugos, galima endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs pastojimui dalykai. Siekiant įvertinti kiaušintakių praeinamumą ir nustatyti pastojimui trukdančias priežastis, kartu atliekama chromotubacija, kurios metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius. Kai kuriais atvejais tai – pirmo pasirinkimo tyrimas.
Kokį tyrimą rinktis kiekvienu atveju, kartu su paciente sprendžia gydytojas, vaisingumo specialistas. Tačiau, kad ir koks tyrimas bus pasirinktas, visuomet siekiama maksimaliai tausoti moters lytinių organų anatomiją ir funkciją, kad jie išliktų gyvybingi ir darbingi, žinoma, kiek tai leidžia diagnozuojama patologija.
Kaip gydomi kiaušintakių pažeidimai
Pasak akušerės ginekologės, kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Tačiau tai, ar operuojant bus pasiektas norimas rezultatas, priklauso nuo pakitimų dydžio.
„Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos, deja, nėra galimybių. Todėl visuomet išlieka rizika, kad kiaušintakiai gali vėl užsiblokuoti, arba embrionas nebenukeliaus į gimdos ertmę ir nėštumas vystysis pakitusiame kiaušintakyje ar kiaušidėje. Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegiminį procesą moters dubenyje. Tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti. Nepašalinti pakitę kiaušintakiai gali komplikuotis pūlingu uždegimu, kuriam pašalinti prireiks skubaus chirurginio gydymo“, – įspėja gydytoja.
Net ir esant kiaušintakių nepratekamumui galima susilaukti kūdikio
Ilgametę patirtį turinti specialistė sako, kad esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pažeisti kiaušintakiai pašalinami laparoskopinės operacijos metu.
Baigdama pokalbį gydytoja Rasa Dargienė primena, kad nevaisingumo priežasčių diagnostiką reikėtų pradėti moteriai nepastojant vienerius metus. Jeigu moteriai daugiau nei 36 metai ar yra kokia nors aiški priežastis, galinti turėti įtakos nevaisingumui, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, kreiptis į vaisingumo specialistus rekomenduojama anksčiau – nepavykus pastoti 6 mėnesius. Tikslūs šiuolaikiniai tyrimai, padedantys greitai nustatyti nevaisingumo priežastį, žymiai patobulėjęs, kiekvienu atveju individualiai skiriamas gydymas daugeliu atveju gali padėti sulaukti taip trokštamo stebuklo – naujos gyvybės.
