Ką daryti, kai nesiseka suplanuotai pastoti? Nėštumo kursų „Sklandi pradžia“ autorės Dovilė Šafranauskė ir Miglė Rimeikė šia aktualia tema kalbina „Nordiclinic“ gydytoją akušerę-ginekologę Iriną Sučkovą.
Pirmieji žingsniai
Gydytoja Irina vardina, kas svarbiausia planuojant nėštumą:
Sveikas gyvenimo būdas rekomenduojamas abiem partneriams – reikėtų vengti konservantų, nesveiko maisto, alkoholio ir rūkymo. Būsimo vaiko sveikata priklauso tiek nuo mamos, tiek nuo tėčio.
Moteriai patartinas planinis apsilankymas pas ginekologą. Reikia įsitikinti, ar nėra patologijų, kurios galėtų pakoreguoti planavimo procesą.
Vyrui vizitas pas urologą patariamas, jeigu yra nusiskundimų, lėtinių ligų ar problem, susijusių su reprodukcine sistema.
Reikėtų nutraukti saugojimosi nuo pastojimo priemonių naudojimą.
Moteriai patariama naudoti folio rūgštį, ji būtina ir labai svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio formavimuisi. Vertėtų ją pradėti vartoti 2–3 mėnesiai prieš pastojant. Taip pat reikėtų įvertinti vitamino D normą, du trečdaliai žmonių turi šio vitamino trūkumą. Vitaminas D turi įtakos nėštumo eigai ir kūdikio vystymuisi.
Vyrams patartina vengti karščio – pirčių ir saunų.
Metai laukimo – normalu
Šeimai nusprendus lauktis kūdikio norėtųsi, kad tas dviejų juostelių testas pasirodytų kuo greičiau. Tačiau, kiek laiko laukti nėštumo yra „normalu“ ir dar nereikėtų jaudintis?
„Per metus pastoja iki 80 proc. sveikų porų. Tad, jeigu neturite gretutinių ligų, tiesiog gyvenkite įprastą gyvenimą, nesisaugokite ir laukite. Nuo 35 metų moteriai ir kiek vėlesnio amžiaus vyrui didėja genetinė rizika ir daugėja gretutinių ligų. Tad 35 ir vyresnio amžiaus poroms 6–8 mėnesius nerimauti nereikėtų, o per šį laiką nepastojus, derėtų kreiptis į vaisingumo specialistą. Ten bus ištirta, ar viskas gerai ir nustoręsta, ar galima laukti pastojimo toliau, ar reikia imtis pagalbos priemonių.
Pasitaiko, kad šeima apsilanko konsutacijai dėl sutrikusio vaisingumo, o kai skiri kitą vizitą paaiškęja, kad moteris pastojo. Taip yra todėl, kad kai imamės veiksmų, aprimstame. Poros labai įtemptai laukia pastojimo, nerimauja, o stresas laukimo šansų nepagerina. Planuokime tai, ką galime – sveiką gyvenimo būdą, būtinųjų papildų vartojimą, apsilankymą pas specialistą, o viskam kitam leiskime vykti savaime. Nes neretai tereikia atsitraukti, pailsėti, išvykti atostogų, pabūti ramiai, ir tai įvyksta. Tarkim, ovuliacinės juostelės yra pakankamai patikimos, tačiau sveikai porai jų naudoti nerekomenduoju. Tai kelia įtampą. Naudokite jas tik tuomet, jei turite problemų su periodiškumu. O nereguliarus ciklas, svyruojantis daugiau nei 3 dienos, jau nėra gerai“, – pataria gydytoja.
Metai be rezultato – kas toliau?
Pirmieji metai buvo kupini visko – planavimo, gyvenimo būdo keitimo, laukimo, trumpų atsitraukimų poilsiui. Tačiau pastoti vis tik nepavyko. Kokie žingsniai seka toliau?
„Pirmiausia rekomenduočiau apsilankyti pas savo ginekologą, pirminiam baziniam tyrimui. Kitas žingsnis – vaisingumo specialisto konsultacija, abiejų partnerių sveikatos ištyrimas. Neretai manoma, kad nevaisingumas yra moters problema, tačiau taip tikrai nėra, tad tiriama pora.
Įvertinamas moters hormoninis fonas, ovuliacijos buvimas ar nebuvimas, vėliau gali prireikti ištirti kiaušintakių pratekamumą. Vyrui tiriama spermos kokybė. O tolimesni tyrimai priklauso nuo individualios poros situacijos, gydyma parenka gydytojas reproduktologas“, – dalinasi gydytoja.
Dažniausios sunkaus pastojimo priežastys:
Moterų kiaušidžių funkcijų sutrikimas. Dažniausias atvejis – policistinių kiaušidžių sindromas, neretai pagydomas vaistais ar ovuliacijos stimuliacija, be rimtesnio gydymo.
Moterų kiaušintakių nepratekamumas. Susijęs su buvusiomis infekcijomis ar endometrioze.
Žema vyrų spermos kokybė, labai priklausanti nuo gyvenimo būdo. Neaktyvumas, nejudrumas sulėtina spermatozoidų aktyvumą. Per siaurų, prigludusių apatinių ir kelnių nešiojimas taip pat mažina spermos kokybę, nes aukštesnė kūno temperatūra ir karštis nėra palankus. Esant nepakankamai spermos kokybei daroma intrauterininė inseminacija, kai atrenkami gyvybingiausi spermatozoidai ir jie sušvirkščiami tiesiai į gimdą. Tai dažniausiai derinama kartu su moters ovuliacijos stimuliacija. Toks neskausmingas bei nesudėtingas metodas leidžia pasiekti tikrai gerų rezultatų. Įvertinus kiekvienos poros individualią situaciją, procedūra gali būti kartojama ir kelis kartus.
Intrauterininei inseminacijai nepavykus seka daugybė kitų būdų – IVF (pagalbinis apvaisinimas); procedūra, kai atrenkamas vienas spermatozoidas ir suleidžiamas tiesiai į kiaušialąstę; donorinės kiaušialąstės; donoro spermatozoidai; surogatinės motinos vaisiaus išnešiojimas. Deja, dėl teisinių aspektų ne visos šios priemonės įmanomos Lietuvoje. Tačiau dažnai IVF procedūra išsprendžia daugumą atvejų ir tolesnių metodų prireikia retai.
Ką gydytoja mano apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir ką apie tai pasakojate poroms?
„Visuomet pradedame nuo mažiau invazinių būdų, kuriems reikalingas trumpesnis ir lengvesnis pasiruošimas. Einame kartu žingsnis po žingsnio ir, jeigu reikalinga dirbtinio apvaisinimo procedūra, tikrai nesibaiminkite. Šiuo metu gydytojai turi daug patirties, medicina gerai išsivysčiusi. Ir jeigu tai jums padės susilaukti vaikų bei padarys laimingais, tuomet šis būdas jums tikrai tinkamas,“ – tvirtina gydytoja.
Šeimos baiminasi IVF procedūros dėl tikimybės susilaukti dvynių. Ypač, jei šeima jau turi vaikų ir norėtų susilaukti dar vieno. Ar tai mitas?
„Tai ne mitas, o tam tikra technologija. Dabar neretai moterims įsodinamas tik vienas embrionas, tai, žinoma, mažina tikimybę pastoti, tačiau vienvaisis nėštumas moteriai saugesnis. Didesnis embrionų kiekis įsodinamas po nesėkmingų pasikartojančių vieno embriono įsodinimų. Kad nėštumas būtų saugus, kuo toliau, tuo rečiau įsodinama du ar daugiau embrionų. Kiekvienu individualiu atveju stengiamasi parinkti kuo mažesnę riziką pacientei. Maždaug kas ketvirtai moteriai jau pirmoji IFV procedūra būna sėkminga,“ – dalinasi gydytoja.
Emocinė šeimos būsena
Kuomet pora pradeda eiti šiuo keliu, atsiranda nepasitikėjimo, vidinio kaltinimo, nusivylimo savimi, kaip pora. Emocinis palaikymas šiuo metu labai svarbus.
„Jeigu matote, kad sudėtinga suvaldyti emocijas, rekomenduojama kreiptis psichologų pagalbos. Jeigu mes negalime pastoti – kreipiamės į reproduktologus. Jeigu negalime suvaldyti emocijų ir kaltiname save, kur tikrai nederėtų to daryti – kreipiamės į psichologus. Tai nėra laikoma gėda, o kaip tik normali ir sveikintina praktika. Kuo toliau, tuo labiau visuomenė tampa supratinga, kad šioje situacijoje pora neretai turi per didelį krūvį susitvarkyti patiems. Fizinė sveikata lygiai tokia pat svarbi, kaip ir emocinė. Ji turi įtakos pačiam pastojimui ir tolesnei nėštumo eigai. Taip pat nesvarbu ar pora nuspręstų toliau bandyti pastoti ar vaiką įsivaikinti, emocinė sveikata visuomet turėtų būti pirmoje vietoje,“ – sako gydytoja I. Sučkova.
