Vyr. klinikinė embriologė Aušra Blažėnienė
www.svajoniuvaikas.lt
Nieko nebestebina, kai po vestuvių (ar net pirmo vaiko gimimo) slenka metai, kol šeima pradeda lauktis. Tikimės, kad straipsnių ciklas, kurį parengė klinikinė embriologė, bus naudingas.
Vyr. klinikinė embriologė Aušra Blažėnienė
Ankstesniuose straipsniuose galėjote skaityti apie vyrų nevaisingumą ir pagrindinį – spermos – tyrimą.
Gavus jo rezultatus, kyla begalė klausimų – ką visi tie „mistiški“ terminai reiškia? Tai bandysime paaiškinti šiame straipsnyje.
Sėklinio skysčio (spermos) tyrimas iš esmės yra subjektyvus tyrimas.
Kuo išsamesnis spermos tyrimas, tuo lengviau vaisingumo specialistams numatyti būsimą tolesnio tyrimo ir gydymo strategiją, sudaryti būtent tai porai pritaikytą vaisingumo gydymo planą.
Priklausomai nuo esamos situacijos, kartkartėmis PSO peržvelgia esančias sėklinio skysčio tyrimų gaires ir pateikia visuotinai priimtinus standartus, kurių rekomenduoja laikytis, norint, kad rezultatai būtų patikimi.
Šiuo metu technologijos puikiai išvystytos, sukurtos automatinės spermos tyrimų kompiuterizuotos sistemos (tokios kaip CASA). Vis dėlto po daugelio atliktų mokslinių studijų priimta manyti, kad kol kas labiau objektyvus yra rankinis specialisto mikroskopu atliktas sėklinio skysčio (spermos) tyrimas. Ir PSO vis dar rekomenduoja būtent tokį.
Reikia įsidėmėti, kad sėklinio skysčio (spermos) tyrimas iš esmės yra subjektyvus tyrimas. Todėl visada patariama atlikti bent 2–3 tyrimus su trijų mėnesių intervalu, kad būtų galima tiksliau įvertinti ir aprašyti rezultatus, susidaryti objektyvesnį vaizdą.
Nors tyrimo rezultatams ir sutampant su PSO rekomenduojamais mažiausiais rodikliais iki 95%, tai nėra garantuojamas vaisingumo įvertinimas. Atliktų tyrimų parametrai gali svyruoti, todėl vien tik remtis nomenklatūriniu rezultatu, vertinat poros vaisingumą, nerekomenduojama. Tai tik gairės vyro vaisingumo statusui įvertinti.
PSO 2010 gairės pataria kiekvienai laboratorijai būti pasiskaičiavus galimos paklaidos procentą, pagal naudojamus tyrimų metodus, kuris leidžiamas iki 5%, ir tai turi būti matoma tyrimo rezultatų formoje.
Kas ir kodėl vadinama zoospermia?
Pixabay.com
Kad sėklinio skysčio (spermos) tyrimų rezultatai būtų suprantami tarptautiniu mastu, sukurta speciali terminologija, trumpai apibūdinanti ir subendrinanti tyrimų rezultatus.
Pagal šią PSO sukurtą terminologiją, rekomenduojama naudoti žodį – zoospermia, kur žodžio dalis spermia reiškia sėklinį skystį, o kartu sujungus, zoospermia reiškia spermatozoidą.
Pagrindiniai keturi rodikliai, apibūdinantys diagnostinio tyrimo rezultatus pagal rekomenduojamą nomenklatūrą, yra šie:
- Spermatozoidų koncentracija 1 mililitre.
- Spermatozoidų bendras skaičius visame išsiskyrusiame sėklinio skysčio kiekyje.
- Spermatozoidų judrumas.
- Spermatozoidų morfologija (forma).
Ką reiškia normozoospermia, oligozoospermia, asthenozoospermia, teratozoospermia ir t.t.?
Žodis, apibūdinantis visus 4 parametrus, kai jie sutampa arba yra aukštesni už rekomenduojamus mažiausius rodiklius yra NORMOZOOSPERMIA.
NORMOZOOSPERMIA reiškia, kad visi keturi rodikliai sutampa su parametrais, rekomenduojamais PSO 2010 gairėse. Nors žodžio dalis NORMO reiškia normalius rodiklius, tačiau PSO šiuo metu nevartoja pasakymo „Normalūs rodikliai“. Jie apibrėžia tai, kaip mažiausią rekomenduojamą reikšmę.
Taip pat nereikėtų nustebti, kad, gavus rezultatus su apibūdinimu „normozoospermia“, šalia gali būti pažymėti ir kiti rodikliai: kiekis, ph (rūgštingumas), klampumas, apvaliųjų ląstelių kiekis, leukocitai ir t.t. Vien tik apibūdinimas „normozoospermia“ dar nereiškia, kad sėklinio skysčio kokybė gali būti vertinama 100%.
Žodis „normozoospermia“ apibūdina tik 4 pagrindinius rodiklius, kuriuos galima apskaičiuoti. Todėl labai svarbu vertinti ir atsižvelgti į bendrą sėklinio skysčio (spermos) vaizdą ir visų tyrimo rezultatų visumą, ir tik tada galima daryti vienokias ar kitokias prielaidas apie spermos kokybę bei spermatozoidų pajėgumą apvaisinti kiaušialąstę.
Visa tai turi būti išsamiai apibūdinta tyrimo rezultatų komentaruose.
Šiuo metu atliekant spermos tyrimus, norint atitikti visuotinai priimtą Tarptautinį medicinos laboratorijų akreditavimo standartą ISO 15189 bei atitikti ES audinių ir gyvųjų ląstelių tyrimų ir priežiūros direktyvas, rekomenduojama vadovautis PSO 2010 gairėse esančiais mažiausiais rekomenduojamais rodikliais, tai yra:
- Spermatozoidų koncentracija ≥ 15 milijonų 1 mililitre.
- Spermatozoidų bendras skaičius visame tuo metu išsiskyrusiame sėklinio skysčio kiekyje ≥ 39 milijonai visame kiekyje.
- Spermatozoidų judrumas ≥ 32 % progresyvių spermatozoidų.
- Spermatozoidų morfologija (forma) ≥ 4% normalių formų.
Tai reiškia, jog visi rezultatai, rodantys šiuos skaičius arba esantys didesni už juos, bus apibrėžti kaip NORMOZOOSPERMIA.
Kitas „mistiškas“ žodis, sutinkamas spermos tyrimo rezultatų aprašyme, yra OLIGOZOOSPERMIA.
OLIGOZOOSPERMIA – tai žodis, apibūdinantis spermatozoidų koncentraciją 1 mililitre arba spermatozoidų bendrą skaičių visame išsiskyrusiame spermos kiekyje tuo metu, kai šie rodikliai yra žemesni negu PSO 2010 rekomenduojami mažiausi rodikliai. PSO gairės rekomenduoja labiau atsižvelgti į bendrą spermatozoidų skaičių visame kiekyje, kadangi, esant didesniam sėklinio skysčio kiekiui, tačiau mažesnei koncentracijai ir pritaikius tam tikrus spermos paruošimo būdus laboratorijoje, yra galimybė išlaikyti bendrą spermatozoidų skaičių. Spermatozoidų koncentracija ir bendras kiekis yra išreiškiami milijonais.
Spermatozoidai sėkliniame skystyje gali laisvai judėti ir plaukioti. Kitas parametras, vertinantis jų judėjimą, yra spermatozoidų judrumas, kuris, pagal šiuo metu PSO galiojančias gaires, yra skirstomas į trys kategorijas:
PR – progresyvūs spermatozoidai
Non PR – neprogresyvūs spermatozoidai
IMM – Immotile (nejudrūs spermatozoidai)
Progresyvūs spermatozoidai – tai tokie, kurie tolygiai, gražiai, kryptingai, tiesiai juda savo tikslo link.
Neprogresyvūs spermatozoidai – tai spermatozoidai, kurie yra gyvybingi, tačiau gali būti judantys vietoje arba judantys ratu aplink save.
Nejudrūs spermatozoidai – kurie nerodo jokių judėjimo ženklų.
Spermatozoidų sutrikusį judrumą apibūdina žodis ASTHENOZOOSPERMIA, tai reiškia, kad, pagal galiojančias PSO gaires, progresyvių spermatozoidų kiekis yra sumažėjęs.
Vertinant spermatozoidų judrumą, nors ir progresyvių spermatozoidų kiekis yra geras, gali būti prierašas: „Padrikas judėjimas“. Vadinasi, spermijai juda tiesiai, bet netvarkingai, nepastoviai, pasišokinėdami. Gali būti prierašas „Lėtas judėjimas“ – tai reiškia, kad spermijai juda kryptingai, tačiau lėtai, tarsi apsnūdę. Todėl vertinant labai svarbu atsižvelgti į visas detales. Spermatozoidų judrumas yra išreiškiamas procentais.
Dar vienas PSO 2010 gairių rekomenduojamas naudoti nomenklatūrinis žodis, apibūdinantis spermatozoidų morfologiją (formą) yra TERATOZOOSPERMIA.
TERATOZOOSPERMIA apibrėžia normalių formų spermatozoidų kiekį, išreikštą procentais, kai jis mažesnis, negu nustatyta gairėse.
Pixabay.com
Morfologija gali būti bendra ir išplėstinė. Bendra morfologija – kai vertinama tik normalių ir nenormalių formų spermatozoidų santykis. Išplėstinė morfologija – kai vertinami atskirų spermatozoido dalių defektai, tokie kaip galvutės, kaklelio, uodegėlės ir t.t.
Išplėstinė morfologija išskirstoma atliekant spermogramą (išplėstinį spermos tyrimą).
Labai dažnai spermos tyrime aptinkami keli pakitimai vienu metu, tuo atveju naudojamos visų prieš tai minėtų terminų kombinacijos, pvz., esant spermatozoidų koncentracijos sumažėjimui kartu su judrumo sumažėjimu, vartojama kombinacija – OLIGOASTHENOZOOSPERMIA. Jeigu yra visų keturių parametrų sumažėjimas, tada bus naudojamas terminas OLIGOASTHENOTERATOZOOSPERMIA ir t.t.
Be šių pagrindinių terminų, gali būti vartojami terminai:
ASPERMIA – sėklinio skysčio nebuvimas.
AZOOSPERMIA – spermatozoidų nebuvimas sėkliniame skystyje.
KRIPTOZOOSPERMIA – kai šviežiame sėkliniame skystyje spermatozoidų neaptinkama, tačiau nucentrifugavus laboratorijoje visą sėklinio skysčio kiekį, spermatozoidų aptinkama centrifuguoto skysčio nuosėdose.
HEAMATOSPERMIA – tai eritrocitų aptikimas spermoje.
LEUKOSPERMIA – kai aptinkama leukocitų daugiau negu 1 milijonas mililitre, pagal šiuo metu galiojančias gaires.
NEKROSPERMIA – kai aptinkamas mažas kiekis gyvų ir didelis kiekis nejudrių spermatozoidų arba 100% spermatozoidai yra nejudrūs.
Vienas iš retesnių vartojamų terminų, kuris tiesiogiai susijęs su spermatozoidų morfologijos (formos) defektu, yra GLOBOZOOSPERMIA – tai problema, kai pastebimas spermatozoidų galvutės pakitimas, primenantis rutulį. Toks defektas pasitaiko dėl genetinių pakitimų.
Kaip minėjau, kiekviename spermos tyrimų rezultatų aprašyme galima aptikti ne vien tik nomenklatūrinių terminų. Kuo išsamesnis tyrimo rezultatų aprašymas, tuo lengviau įvertinti sėklinio skysčio kokybę bei parinkti rekomendacijas tolesniems sprendimams.
Kokios priežastys sukelia spermos pakitimus?
Šių keturių pagrindinių parametrų pakitimus apibrėžiančios priežastys gali būti labai įvairios.
Visa tai gali lemti genetiniai, hormoniniai veiksniai, traumos bei kiti medicininiai pakitimai. Vyrų vaisingumo rodikliams didelės įtakos turi ir paciento gyvenimo būdas, psichologinė būsena. Vyrai, pasirinkę sveiko gyvenimo būdą, turės ir geresnės kokybės sėklinį skystį, ir sveikesnius spermatozoidus.
Pixabay.com
Gyvenimo būdo rodikliai, kurie kenkia spermatozoidų vystymuisi ir gali sukelti visišką nevaisingumą:
Cigarečių rūkymas.
Įvairių cheminių preparatų rūkymas.
Reguliariai intensyvus marihuanos ir kitų atpalaiduojančių narkotinių medžiagų naudojimas.
Chroniškas alkoholio vartojimas.
Anabolinių steroidų vartojimas bei labai intensyvus sportinis aktyvumas gali lemti sėklidžių susitraukimą ir sumažinti testosterono gamybą, o tai vėliau sukelia nevaisingumą.
Aplinka, kurioje naudojamos tokios toksinės medžiagos, kaip pesticidai, švinas, dažai, įvairūs tirpikliai, radiacija ir sunkieji metalai.
Tam tikrų gydomųjų medikamentų naudojimas.
Dieta, kurioje daug angliavandenių, greito maisto. Dieta, kurioje mažai natūralių vitaminų. Šiuo metu pastebima, kad laisvieji radikalai (reaktyviosios deguonies dalelės) stipriai pažeidžia spermatozoidų DNR bei formą. Pusfabrikačių „dieta“ negali apsaugoti spermatozoidų nuo laisvųjų radikalų ir jų sukeliamų pakenkimų.
Stresas, psichologinė būsena, įtampa, būsenos, kurios didina kraujo spaudimą, irgi neigiamai veikia spermatozoidų DNR struktūrą bei visą jų vystymosi procesą.
Spermatozoidams kenkia susilpnėjusi imuninė sistema, bendros kūno temperatūros svyravimas. Reikėtų paminėti, kad fiziologiškai vyrų sėklidėse temperatūra yra keliomis laipsnio dalimis mažesnė nei bendra kūno temperatūra, todėl bet koks temperatūros pasikeitimas stipriai veikia spermatozoidų vystymąsi. Darbo sąlygos, susijusios su nuolatiniu sėdėjimu, turi įtakos temperatūros pasikeitimus sėklidėse, todėl tai irgi yra vienas iš rizikos veiksnių.
Buvimas ilgą laiką padidėjusio aktyvumo elektromagnetinių bangų aplinkoje irgi neigiamai veikia spermatozoidų vystymąsi.
Tyrimų rezultatams labai turi įtakos ir tokie elementarūs, iš pažiūros šalutiniai, bet labai svarbūs techniniai veiksniai, kaip spermos surinkimas, pristatymo į laboratoriją laikas, spermos surinkimui naudojamas indelis, jo toksiškumas, jo kokybė.
Per labai trumpą laiką neįmanoma pakeisti savo genetinės sistemos, bet atsižvelgti į savo gyvenimo būdą ir jį patobulinti tikrai įmanoma. Net mažyčiai sveikesnio gyvenimo būdo elementai gali labai prisidėti prie bendros savijautos ir vaisingumo gerinimo.
Linkiu visiems būti kuo sveikesniems ir vaisingesniems!
Skaitytojai, kurie nori asmeniškai aptarti savo tyrimų rezultatus ar gauti patarimų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, embriologijos klausimais, kurie norėtų pasitarti po nepavykusios pagalbinio apvaisinimo procedūros, gali susisiekti su vyr. klinikine embriologe Aušra Blažėniene virtualiai konsultacijai per skaipo platformą, prieš tai apsilankę puslapyje svajoniuvaikas.lt ir įsiregistravę pokalbiui. Embriologė pasilieka teisę duoti tik patarimus. Dėl nevaisingumo priežasčių nustatymo, gydymo bei medikamentų skyrimo prašome kreiptis į ginekologijos, endokrinologijos bei urologijos specialistus, kurie ir priima galutinį sprendimą jūsų vaisingumo lygio nustatymo ir gydymo kelyje.
„Mamos žurnalas“
