• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Spermos tyrimas atliktas, bet ką reiškia atsakymai?

Mamos puslapis, Mamos sveikata
0
Vyrų nevaisingumas
Vyr. klinikinė embriologė Aušra Blažėnienė
Vyr. klinikinė embriologė Aušra Blažėnienė
www.svajoniuvaikas.lt

Nieko nebestebina, kai po vestuvių (ar net pirmo vaiko gimimo) slenka metai, kol šeima pradeda lauktis. Tikimės, kad straipsnių ciklas, kurį parengė klinikinė embriologė, bus naudingas.

Vyr. klinikinė embriologė Aušra Blažėnienė

www.svajoniuvaikas.lt

Ankstesniuose straipsniuose galėjote skaityti apie vyrų nevaisingumą ir pagrindinį – spermos – tyrimą.

Gavus jo rezultatus, kyla begalė klausimų – ką visi tie „mistiški“ terminai reiškia? Tai bandysime paaiškinti šiame straipsnyje.

 Sėklinio skysčio (spermos) tyrimas iš esmės yra subjektyvus tyrimas.

Kuo išsamesnis spermos tyrimas, tuo lengviau vaisingumo specialistams numatyti būsimą tolesnio tyrimo ir gydymo strategiją, sudaryti būtent tai porai pritaikytą vaisingumo gydymo planą.

Priklausomai nuo esamos situacijos, kartkartėmis PSO peržvelgia esančias sėklinio skysčio tyrimų gaires ir pateikia visuotinai priimtinus standartus, kurių rekomenduoja laikytis, norint, kad rezultatai būtų patikimi.

Šiuo metu technologijos puikiai išvystytos, sukurtos automatinės spermos tyrimų kompiuterizuotos sistemos (tokios kaip CASA). Vis dėlto po daugelio atliktų mokslinių studijų priimta manyti, kad kol kas labiau objektyvus yra rankinis specialisto mikroskopu atliktas sėklinio skysčio (spermos) tyrimas. Ir PSO vis dar rekomenduoja būtent tokį.

Reikia įsidėmėti, kad sėklinio skysčio (spermos) tyrimas iš esmės yra subjektyvus tyrimas. Todėl visada patariama atlikti bent 2–3 tyrimus su trijų mėnesių intervalu, kad būtų galima tiksliau įvertinti ir aprašyti rezultatus, susidaryti objektyvesnį vaizdą.

Nors tyrimo rezultatams ir sutampant su PSO rekomenduojamais mažiausiais rodikliais iki 95%, tai nėra garantuojamas vaisingumo įvertinimas. Atliktų tyrimų parametrai gali svyruoti, todėl vien tik remtis nomenklatūriniu rezultatu, vertinat poros vaisingumą, nerekomenduojama. Tai tik gairės vyro vaisingumo statusui įvertinti.

PSO 2010 gairės pataria kiekvienai laboratorijai būti pasiskaičiavus galimos paklaidos procentą, pagal naudojamus tyrimų metodus, kuris leidžiamas iki 5%, ir tai turi būti matoma tyrimo rezultatų formoje.

Kas ir kodėl vadinama zoospermia?

sperma
Pixabay.com

Kad sėklinio skysčio (spermos) tyrimų rezultatai būtų suprantami tarptautiniu mastu, sukurta speciali terminologija, trumpai apibūdinanti ir subendrinanti tyrimų rezultatus.

Pagal šią PSO sukurtą terminologiją, rekomenduojama naudoti žodį – zoospermia, kur žodžio dalis spermia reiškia sėklinį skystį, o kartu sujungus, zoospermia reiškia spermatozoidą.

Pagrindiniai keturi rodikliai, apibūdinantys diagnostinio tyrimo rezultatus pagal rekomenduojamą nomenklatūrą, yra šie:

  • Spermatozoidų koncentracija 1 mililitre.
  • Spermatozoidų bendras skaičius visame išsiskyrusiame sėklinio skysčio kiekyje.
  • Spermatozoidų judrumas.
  • Spermatozoidų morfologija (forma).

Ką reiškia normozoospermia, oligozoospermia, asthenozoospermia, teratozoospermia ir t.t.?

Žodis, apibūdinantis visus 4 parametrus, kai jie sutampa arba yra aukštesni už rekomenduojamus mažiausius rodiklius yra NORMOZOOSPERMIA.

NORMOZOOSPERMIA reiškia, kad visi keturi rodikliai sutampa su parametrais, rekomenduojamais PSO 2010 gairėse. Nors žodžio dalis NORMO reiškia normalius rodiklius, tačiau PSO šiuo metu nevartoja pasakymo „Normalūs rodikliai“. Jie apibrėžia tai, kaip mažiausią rekomenduojamą reikšmę.

Taip pat nereikėtų nustebti, kad, gavus rezultatus su apibūdinimu „normozoospermia“, šalia gali būti pažymėti ir kiti rodikliai: kiekis, ph (rūgštingumas), klampumas, apvaliųjų ląstelių kiekis, leukocitai ir t.t. Vien tik apibūdinimas „normozoospermia“ dar nereiškia, kad sėklinio skysčio kokybė gali būti vertinama 100%.

Žodis „normozoospermia“ apibūdina tik 4 pagrindinius rodiklius, kuriuos galima apskaičiuoti. Todėl labai svarbu vertinti ir atsižvelgti į bendrą sėklinio skysčio (spermos) vaizdą ir visų tyrimo rezultatų visumą, ir tik tada galima daryti vienokias ar kitokias prielaidas apie spermos kokybę bei spermatozoidų pajėgumą apvaisinti kiaušialąstę.

Visa tai turi būti išsamiai apibūdinta tyrimo rezultatų komentaruose.

Šiuo metu atliekant spermos tyrimus, norint atitikti visuotinai priimtą Tarptautinį medicinos laboratorijų akreditavimo standartą ISO 15189 bei atitikti ES audinių ir gyvųjų ląstelių tyrimų ir priežiūros direktyvas, rekomenduojama vadovautis PSO 2010 gairėse esančiais mažiausiais rekomenduojamais rodikliais, tai yra:

  • Spermatozoidų koncentracija ≥ 15 milijonų 1 mililitre.
  • Spermatozoidų bendras skaičius visame tuo metu išsiskyrusiame sėklinio skysčio kiekyje ≥ 39 milijonai visame kiekyje.
  • Spermatozoidų judrumas ≥ 32 % progresyvių spermatozoidų.
  • Spermatozoidų morfologija (forma) ≥ 4% normalių formų.

Tai reiškia, jog visi rezultatai, rodantys šiuos skaičius arba esantys didesni už juos, bus apibrėžti kaip NORMOZOOSPERMIA.

Vyrų nevaisingumas

Kitas „mistiškas“ žodis, sutinkamas spermos tyrimo rezultatų aprašyme, yra OLIGOZOOSPERMIA.

OLIGOZOOSPERMIA – tai žodis, apibūdinantis spermatozoidų koncentraciją 1 mililitre arba spermatozoidų bendrą skaičių visame išsiskyrusiame spermos kiekyje tuo metu, kai šie rodikliai yra žemesni negu PSO 2010 rekomenduojami mažiausi rodikliai. PSO gairės rekomenduoja labiau atsižvelgti į bendrą spermatozoidų skaičių visame kiekyje, kadangi, esant didesniam sėklinio skysčio kiekiui, tačiau mažesnei koncentracijai ir pritaikius tam tikrus spermos paruošimo būdus laboratorijoje, yra galimybė išlaikyti bendrą spermatozoidų skaičių. Spermatozoidų koncentracija ir bendras kiekis yra išreiškiami milijonais.

Spermatozoidai sėkliniame skystyje gali laisvai judėti ir plaukioti. Kitas parametras, vertinantis jų judėjimą, yra spermatozoidų judrumas, kuris, pagal šiuo metu PSO galiojančias gaires, yra skirstomas į trys kategorijas:

PR – progresyvūs spermatozoidai

Non PR – neprogresyvūs spermatozoidai

IMM – Immotile (nejudrūs spermatozoidai)

Progresyvūs spermatozoidai – tai tokie, kurie tolygiai, gražiai, kryptingai, tiesiai juda savo tikslo link.

Neprogresyvūs spermatozoidai – tai spermatozoidai, kurie yra gyvybingi, tačiau gali būti judantys vietoje arba judantys ratu aplink save.

Nejudrūs spermatozoidai – kurie nerodo jokių judėjimo ženklų.

Spermatozoidų sutrikusį judrumą apibūdina žodis ASTHENOZOOSPERMIA, tai reiškia, kad, pagal galiojančias PSO gaires, progresyvių spermatozoidų kiekis yra sumažėjęs.

Vertinant spermatozoidų judrumą, nors ir progresyvių spermatozoidų kiekis yra geras, gali būti prierašas: „Padrikas judėjimas“. Vadinasi, spermijai juda tiesiai, bet netvarkingai, nepastoviai, pasišokinėdami. Gali būti prierašas „Lėtas judėjimas“ – tai reiškia, kad spermijai juda kryptingai, tačiau lėtai, tarsi apsnūdę. Todėl vertinant labai svarbu atsižvelgti į visas detales. Spermatozoidų judrumas yra išreiškiamas procentais.

Dar vienas PSO 2010 gairių rekomenduojamas naudoti nomenklatūrinis žodis, apibūdinantis spermatozoidų morfologiją (formą) yra TERATOZOOSPERMIA.

TERATOZOOSPERMIA apibrėžia normalių formų spermatozoidų kiekį, išreikštą procentais, kai jis mažesnis, negu nustatyta gairėse.

sperma
Pixabay.com

Morfologija gali būti bendra ir išplėstinė. Bendra morfologija – kai vertinama tik normalių ir nenormalių formų spermatozoidų santykis. Išplėstinė morfologija – kai vertinami atskirų spermatozoido dalių defektai, tokie kaip galvutės, kaklelio, uodegėlės ir t.t.

Išplėstinė morfologija išskirstoma atliekant spermogramą (išplėstinį spermos tyrimą).

Labai dažnai spermos tyrime aptinkami keli pakitimai vienu metu, tuo atveju naudojamos visų prieš tai minėtų terminų kombinacijos, pvz., esant spermatozoidų koncentracijos sumažėjimui kartu su judrumo sumažėjimu, vartojama kombinacija – OLIGOASTHENOZOOSPERMIA. Jeigu yra visų keturių parametrų sumažėjimas, tada bus naudojamas terminas OLIGOASTHENOTERATOZOOSPERMIA ir t.t.

Be šių pagrindinių terminų, gali būti vartojami terminai:

ASPERMIA – sėklinio skysčio nebuvimas.

AZOOSPERMIA – spermatozoidų nebuvimas sėkliniame skystyje.

KRIPTOZOOSPERMIA – kai šviežiame sėkliniame skystyje spermatozoidų neaptinkama, tačiau nucentrifugavus laboratorijoje visą sėklinio skysčio kiekį, spermatozoidų aptinkama centrifuguoto skysčio nuosėdose.

HEAMATOSPERMIA – tai eritrocitų aptikimas spermoje.

LEUKOSPERMIA – kai aptinkama leukocitų daugiau negu 1 milijonas mililitre, pagal šiuo metu galiojančias gaires.

NEKROSPERMIA –  kai aptinkamas mažas kiekis gyvų ir didelis kiekis nejudrių spermatozoidų arba 100% spermatozoidai yra nejudrūs.

Vienas iš retesnių vartojamų terminų, kuris tiesiogiai susijęs su spermatozoidų morfologijos (formos) defektu, yra GLOBOZOOSPERMIA – tai problema, kai pastebimas spermatozoidų galvutės pakitimas, primenantis rutulį. Toks defektas pasitaiko dėl genetinių pakitimų.

Kaip minėjau, kiekviename spermos tyrimų rezultatų aprašyme galima aptikti ne vien tik nomenklatūrinių terminų. Kuo išsamesnis tyrimo rezultatų aprašymas, tuo lengviau įvertinti sėklinio skysčio kokybę bei parinkti rekomendacijas tolesniems sprendimams.

Kokios priežastys sukelia spermos pakitimus?

Šių keturių pagrindinių parametrų pakitimus apibrėžiančios priežastys gali būti labai įvairios.

Visa tai gali lemti genetiniai, hormoniniai veiksniai, traumos bei kiti medicininiai pakitimai. Vyrų vaisingumo rodikliams didelės įtakos turi ir paciento gyvenimo būdas, psichologinė būsena. Vyrai, pasirinkę sveiko gyvenimo būdą, turės ir geresnės kokybės sėklinį skystį, ir sveikesnius spermatozoidus.

sportas namuose
Pixabay.com

Gyvenimo būdo rodikliai, kurie kenkia spermatozoidų vystymuisi ir gali sukelti visišką nevaisingumą:

Cigarečių rūkymas.

Įvairių cheminių preparatų rūkymas.

Reguliariai intensyvus marihuanos ir kitų atpalaiduojančių narkotinių medžiagų naudojimas.

Chroniškas alkoholio vartojimas.

Anabolinių steroidų vartojimas bei labai intensyvus sportinis aktyvumas  gali lemti sėklidžių susitraukimą ir sumažinti testosterono gamybą, o tai vėliau sukelia nevaisingumą.

Aplinka, kurioje naudojamos tokios toksinės medžiagos, kaip pesticidai, švinas, dažai, įvairūs tirpikliai, radiacija ir sunkieji metalai.

Tam tikrų gydomųjų medikamentų naudojimas.

Dieta, kurioje daug angliavandenių, greito maisto. Dieta, kurioje mažai natūralių vitaminų. Šiuo metu pastebima, kad laisvieji radikalai (reaktyviosios deguonies dalelės) stipriai pažeidžia spermatozoidų DNR bei formą. Pusfabrikačių „dieta“ negali apsaugoti spermatozoidų nuo laisvųjų radikalų ir jų sukeliamų pakenkimų.

Stresas, psichologinė būsena, įtampa, būsenos, kurios didina kraujo spaudimą, irgi neigiamai veikia spermatozoidų DNR struktūrą bei visą jų vystymosi procesą.

Spermatozoidams kenkia susilpnėjusi imuninė sistema, bendros kūno temperatūros svyravimas. Reikėtų paminėti, kad fiziologiškai vyrų sėklidėse temperatūra yra keliomis laipsnio dalimis mažesnė nei bendra kūno temperatūra, todėl bet koks temperatūros pasikeitimas stipriai veikia spermatozoidų vystymąsi. Darbo sąlygos, susijusios su nuolatiniu sėdėjimu, turi įtakos temperatūros pasikeitimus sėklidėse, todėl tai irgi yra vienas iš rizikos veiksnių.

Buvimas ilgą laiką padidėjusio aktyvumo elektromagnetinių bangų aplinkoje irgi neigiamai veikia spermatozoidų vystymąsi.

Tyrimų rezultatams labai turi įtakos ir tokie elementarūs, iš pažiūros šalutiniai, bet labai svarbūs techniniai veiksniai, kaip spermos surinkimas, pristatymo į laboratoriją laikas, spermos surinkimui naudojamas indelis, jo toksiškumas, jo kokybė.

Per labai trumpą laiką neįmanoma pakeisti savo genetinės sistemos, bet atsižvelgti į savo gyvenimo būdą ir jį patobulinti tikrai įmanoma. Net mažyčiai sveikesnio gyvenimo būdo elementai gali labai prisidėti prie bendros savijautos ir vaisingumo gerinimo.

Linkiu visiems būti kuo sveikesniems ir vaisingesniems!

Skaitytojai, kurie nori asmeniškai aptarti savo tyrimų rezultatus ar gauti patarimų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, embriologijos klausimais, kurie norėtų pasitarti po nepavykusios pagalbinio apvaisinimo procedūros, gali susisiekti su vyr. klinikine embriologe Aušra Blažėniene virtualiai konsultacijai per skaipo platformą, prieš tai apsilankę puslapyje svajoniuvaikas.lt ir įsiregistravę pokalbiui. Embriologė pasilieka teisę duoti tik patarimus. Dėl nevaisingumo priežasčių nustatymo, gydymo bei medikamentų skyrimo prašome kreiptis į ginekologijos, endokrinologijos bei urologijos specialistus, kurie ir priima galutinį sprendimą jūsų vaisingumo lygio nustatymo ir gydymo kelyje.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • mama
    Chlamidiozė – paslaptinga liga, neretai aptinkama, kai jau diagnozuojamas nevaisingumas
  • JUR_7628_resize
    Gandrai atskrido po 10 metų
  • Genetikas D. Serapinas: „Mano patarimas nėščiosioms – jeigu yra galimybė atlikti šį tyrimą, tai ir atlikite“
  • seksas
    Ginekologo patarimas: „Siekiant susilaukti kūdikio mylėtis reikia taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas“
  • pora
    Kada pora laikoma nevaisinga ir kaip medicina gali jai padėti. Naujausiomis žiniomis dalinasi gydytojas ginekologas
  • klausimai apie gandrą
    Keblūs klausimai apie „gandrą“
  • Nėštumas lovoje
    Kodėl folio rūgštis vadinama „nėštukių vitaminu“
  • pora
    Kodėl nesiseka pastoti? Pirmasis trukdis aiškus – tai stresas!
  • makšties pienligė
    Makšties uždegimas – apie jį mažiausiai norisi galvoti vasarą, bet...
  • maistas
    Mityba ir vaisingumas: ką mums valgyti, kad pastotume?
  • kontracepcija
    Natūralus šeimos planavimo būdas – patarimai, kaip nesuklysti
  • nepastojo
    Pastojau ne nuo savo vyro, užtat nereikėjo dirbtinio apvaisinimo – auginame dukrą
  • nevaisingumas
    Pastoti padėjo naprotechnologija. Gal būt tai jūsų metodas, prilygstantis dirbtiniam apvaisinimui?
  • pora
    Ruošėmės pagalbinėms apvaisinimo procedūroms, bet per pandemiją gydymo procesas sustabdytas. Kaip neprarasti laiko
  • Stebuklas iš Balio – pasakoja pora, lgai negalėjusi susilaukti vaiko
  • Stebuklingas pastojimas
    Stebuklingi pastojimai. Ypatinga motinystės istorija dalinasi Gytė iš Šiaurės Airijos
  • nėštumas
    Suplanuoti yra daugiau nei 60 procentų nėštumų. Ką nuveikti prieš planuojant?
  • Susilaukėme vieno, bet nepavyksta susilaukti antro. Kas yra antrinis nevaisingumas ir kodėl jo daugėja?
  • Vyrų nevaisingumas
    Vyrų nevaisingumas – šių dienų rykštė
  • Vyrų spermos tyrimas: kodėl ir kaip jis atliekamas? Atsako embriologė
Gairės: Nevaisingas vyrasSpermijaiSpermos kokybėSpermos tyrimasZoospermia
Next Post
Koronavirusas

Paprastas mamos pokalbis apie koronavirusą su vaikų gydytoju

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


4 − du =

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Pavasaris – švaros metas: kaip atsikratyti atliekomis ir nepridaryti bėdų aplinkai?
Aparatinės kūno procedūros veiksmingoje kovoje su celiulitu 
Odontologų patarimai, kaip palaikyti gerą burnos higieną
Telefonas greitai išsikrauna? Matyt, nemokate teisingai pakrauti

Kūdikis

Kaip susekti, ar kūdikis vystosi normaliai? Auksiniai raidos specialistės patarimai
Retos vaikų ligos – iššūkis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Arijaus istorija
Kalbėdama su kūdikiu pasidažykite lūpas
Testas „Kokį kūdikį atnešė gandras“

Laisvalaikis

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
12 šeimos narius apjungiančių veiklų idėjų
  REGINA – norintiems tikro poilsio ir ramybės Druskininkuose
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas

Nėštumas

Cezario pjūvio operacija: ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti?
Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
Ala Pugačiova šia mokslo pažanga pasinaudojo, galite ir jūs
Nuo ko priklauso echoskopinio tyrimo tikslumas ir ar šis tyrimas tikrai nepavojingas

Receptai

Paskyros „Zuikio receptai“ kūrėja dalinasi mėgstamiausių sūnaus patiekalų aukso fondu
Kulinarė Julija „Kitchen Julie“ dalijasi nostalgiškų lietinių receptais
Jeigu jau pradėjote kraustytis iš proto dėl šventinio meniu, Kristina „Ant medinės lentelės“ jums turi paruoštuką
Kaip paruošti Kūčių stalą, kad neišgirstumėte iš vaikų „šito nevalgau“? „Puoškis lietuviškai“ dalinasi originaliu kūčios receptu

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką
Vaikas masturbuojasi, kaip man reaguoti? Atsako psichoterapeutė
Apie tikrąją ožligę galima kalbėti tik tada, kai kaprizų demonstravimas tampa tyčiniu
Jungtinė šeima su jo, jos ir bendrais vaikais – tai ne problema, o šių dienų absoliuti kasdienybė

Ekologija

Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes
Agneta Kleizienė: „Grynas oras ir buvimas lauke yra esminiai vaiko poreikiai“  

Kelionės

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas
7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais
Knygos „Ką veikia Japonija“ autorius: „Ir Lietuva, ir Japonija yra lėtai gyvenimą vartojančios šalys“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
vitamino d tyrimas
kosmetika moterims
Makalius
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
Mamos žurnalo prenumerata
vitaminai vaikams
humer
šalčio kremai
vitaminai vaikams
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
papildai vaikams
avene
striukės
domino
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
medistus
probiotikai vaikams
auskarai
difolin
dantų klinika
vaxol
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nemiga Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaiko teisės Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos