Vaikai dažnai pateikia nepatogių klausimų, kurie kelia norą pokalbį pasukti kita linkme. Nežinome, kaip atsakyti, nes visuomenėje nėra įprasta su mažaisiais kalbėti apie intymius dalykus. Vis dėlto reikia kažką atsakyti dar gyvenimo patirties neturinčiam mažamečiui. Be ką?
Psichologė Gabija Šukytė.
Ką supranta skirtingo amžiaus vaikai?
Kodėl pasakojame istorijas apie gandrus, kopūstus ir broliuko ar sesutės pirkimą parduotuvėje? Nes taip lengviau mums, suaugusiesiems. Atsakymas „Tave atnešė gandras…“, „Radome tave kopūstų lauke…“ ar „Nusipirkome…“ leidžia išvengti tiesos, kurią pasakyti mažam vaikui nėra lengva. O vaikams tokie klausimai – tik viena iš supančio pasaulio sričių, kuria jie domisi, apie kurią smalsauja.
„Gandro“ tema – viena iš tų, kuria suaugusieji su vaikais kalbėti tikrai nėra linkę ir stengiasi šią temą atidėti kuo ilgesniam laikui. Kalbėti apie intymius dalykus su mažyliais nelengva, tačiau smalsumas apie seksualumą yra normali vaiko vystymosi dalis. Geriausia strategija, jei vaikas domisi intymiais dalykais, – sakyti tiesą. Be abejonės, suaugusieji, atsakydami į vaiko klausimus, turėtų atsižvelgti į smalsautojo amžių ir pateikti nei per daug, nei per mažai informacijos.
Kitaip tariant, reikėtų vaikui pateikti tiek tiesos, kiek jis pajėgus suvokti. Išsisukus nuo vaiko klausimo, pabėgus nuo jo smalsumo, vaiko noras sužinoti niekur nedingsta. Tokiu atveju gali būti, jog atsakymus jis susirinks kitur, kur jie gali būti netikslūs. Jei informacijos vaikui pateikiama per daug, jei jis jos nepajėgus suprasti, mažyliui gali kilti sumaištis.
Skirtingo amžiaus vaikai skiriasi suvokimo bei dėmesio sutelkimo gebėjimais. Jei keturmetis klausia „Kas yra gimimas?“, užteks paprasto atsakymo, jog tai yra „vaikelio išėjimas iš mamos pilvelio“. Jei tuo domisi septynmetis, galima papasakoti ir apie nėštumą, jo trukmę. Sakyti tiesą – tai atsakyti į vaiko klausimus, pateikiant paprastus faktus, ir, vaikui augant, pildyti šiuos faktus išsamesne informacija.
2-3 metų amžiaus vaiko sparčiai vystosi kalba. Dauguma jo klausimų – apie aplinkos objektus: „Kas čia?“. Atsakymai į tokius klausimus plečia vaiko žodyną. Be to, šio amžiaus vaikai domisi savo kūnu. Tad dabar tikslinga mokyti kūno dalių pavadinimų. Tokio amžiaus vaikai turėtų žinoti tikslius ir teisingus intymių kūno dalių pavadinimus.
3-4 metų vaikai pradeda suprasti, kad esama daugybės dalykų už jų patyrimo lauko, gaunamo per penkis pojūčius.
Šio amžiaus vaikai kelia sudėtingesnius klausimus ir aktyviai ieško informacijos. Dažniausiai klausimai prasideda žodžiais „kaip“ ir „kodėl“. Vaikus domina, kaip veikia vieni ar kiti dalykai. Juos gali dominti klausimas, kaip atsiranda vaikai. Žinoma, mažieji nesupras visų lytinio akto detalių, tad užtenka paprasto paaiškinimo. Galima pasakyti, kad mama savo pilvelyje turi gimdą, kurioje mažylis jaukiai auga ir gyvena, kol užauga tiek, jog galėtų gimti.
4-5 metų vaikai vis dar aktyviai siekia informacijos, jau gali suprasti seką ir eigą. Šio amžiaus vaikai gali smalsauti, kaip kūdikis gimsta. Tad jiems galima pasakyti, kad, kai vaikelis gimdoje užauga gana didelis ir yra pasiruošęs gimti, gimda jį išstumia per mamos makštį.
5-6 metų vaikai. Tokio amžiaus vaikai gali suprasti pagrindinę lytinio akto mintį. Vaikui galima papasakoti, jog mažytė tėvelio ląstelė, užaugusi tėvelio kūne ir vadinama spermatozoidu, susijungė su mažyte mamos ląstele, kuri vadinasi kiaušinėliu. Spermatozoidas ir kiaušinėlis susijungė mamos pilvelyje ir taip užsimezgė naujas vaikutis.
6-7 metų vaikų suvokimo gebėjimai didesni, tad jiems apie naujos gyvybės atsiradimą galima pateikti tikslesnės informacijos. Galima papasakoti, jog gamta sukūrė vyro ir moters kūnus taip, kad jie kartu tinka kaip dvi dėlionės detalės. Kai susijungia vyro varpa ir moters makštis, spermatozoidai iš vyro varpos plaukia į moters gimdą, kiaušinėlio link. Kai jie susitinka ir susijungia – užsimezga naujas vaikutis.
Svarbu nevengti vaikui sakyti tiesos, nesivaržyti, atsakyti nuoširdžiai ir atvirai. Jei pakanka paprastų paaiškinimų, geriau likti ties jais ir negluminti vaiko sudėtingais. Mažą vaiką patenkins visai paprastas atsakymas, o detalus paaiškinimas su visomis smulkmenomis gali sugluminti. Tai, ko vaikas nepajėgia suprasti, gali jį ir išgąsdinti.
Kodėl kalbėtis atvirai svarbu?
Kalbėjimas su vaiku, jo išklausymas stiprina vaiko ir suaugusiojo ryšį bei pasitikėjimą. Be to, patys kalbėdami su vaiku būsite užtikrinti, jog vaikas gauna tikslią ir neiškraipytą informaciją. Suaugusieji, išgirdę nepatogų vaiko klausimą, į kurį nejauku atsakyti, ir pradėję išsisukinėti, kurti istorijas, netiesiogiai skatina taip elgtis ir vaiką. O jei vaikas savo aplinkoje mato suaugusiuosius, kurie neslapukauja, nebijo vaiko klausimų, atsako į juos nuoširdžiai, jis pasitiki savimi, yra laisvas mąstyti ir rinktis, spręsti ir veikti atsakingai. Būdami sąžiningi, skatinate būti sąžiningais ir vaikus. Jei rimtai priimsite vaiko klausimus, sąžiningai į juos atsakysite ir skirsite pokalbiui pakankamai laiko, parodysite vaikui, kad į jus galima kreiptis, jei kiltų neaiškumų. Taip skatinsite vaiko pasitikėjimą. Jis jausis suprastas ir priimtas, o tai leis vėl jam kreiptis į jus ir ateityje, susidūrus su rimtesniais klausimais ar sunkumais.
Būti atviriems įvairiems vaiko klausimams tikrai svarbu. Net tada, kai į juos atsakydami jaučiamės ne itin jaukiai. Toks naudingas suaugusiųjų ir vaikų bendradarbiavimas turi prasidėti anksti – nuo pirmųjų mažylių klausimų. Vaikui svarbūs suaugusieji yra pirmieji ir svarbiausi jo mokytojai reikšmingais gyvenimo klausimais, iš kurių vienas yra žinios apie lytinį gyvenimą. Jei tinkamai atsakysite į pirmuosius vaiko klausimus, liksite ir toliau svarbiausiais jo mokytojais ir draugais.
Keblūs klausimai – paprasti atsakymai
Su mažaisiais kalbėti apie intymius dalykus tikrai nėra įprasta. Dažnai manoma, kad vaikai – per maži. Suaugusieji, išsisukdami nuo atsakymų, neretai patys sau teisinasi: „tokioms žinioms – dar ne laikas“, „kai paaugs, tada sužinos“ ir pan. Tačiau vaikai smalsūs iš prigimties. Augdami jie klausinėja daugiau, ir darosi vis sunkiau juos atriboti nuo intymių temų. Vaikai neišvengiamai pradeda klausinėti apie seksą, kūną, lytis. Neretai mažylis savo klausimais suaugusiuosius gali užklupti visai nepasiruošusius. Tai trikdo, baugina ir verčia temą nukreipti kitur, išsisukti. Verta pabandyti nuo klausimo nebėgti vien todėl, kad jis trikdo. Gali būti, jog sunkumus kalbėti intymiomis temomis sukelia tai, kad suaugusiojo šeimoje seksas ir panašūs dalykai buvo draudžiama tema. Mažam vaikui toks įsitikinimas dar nėra įdiegtas.
Jis klausia „Iš kur aš atsiradau?“ lygiai taip pat, kaip klausdamas „Kaip važiuoja mašina?“. Vaiko susidomėjimas yra nekaltas, kylantis iš natūralaus smalsumo ir noro žinoti. Nuoširdūs atsakymai į vaiko klausimus parodo, kad jis yra gerbiamas ir priimamas rimtai. Tad, išgirdus keblų klausimą, verčiau ne pradėti išsisukinėti, o giliai įkvėpti, nuvyti savo sumišimą ir nuoširdžiai atsakyti. Kad būtų paprasčiau, toliau pateikiami keletas dažnų scenarijų su galimais suaugusiųjų atsakymais.
Trimetė mergaitė susidomėjusi stebi, kaip mama keičia sauskelnes mažajam broliukui. „Kas čia?“, – gali ji paklausti, rodydama į broliuko lyties organus.
Kaip reaguoti? Gali būti, kad norėsite kuo greičiau pakeisti ne tik sauskelnes, bet ir temą. Tačiau toks jūsų elgesys gali parodyti vaikui, jog kalbėti apie intymias kūno dalis yra tabu. Verčiau priimkite situaciją kaip puikią progą su savo atžala aptarti kūno dalis ir įvardinti jas tikraisiais vardais.
Ramiai pasakykite: „Štai kuo skiriasi berniukai ir mergaitės. Tai – tavo broliuko varpa, o tu turi makštį.“ Būkite pasiruošę panašių klausimų pasikartojimui, kol mažylis priims naują informaciją.
Ikimokyklinukas, kartu su juo belaukiant parduotuvės eilėje, teiraujasi, kodėl jo varpa staiga padidėjo.
Kaip reaguoti? Jei klausimas kyla netinkamu momentu, kai nėra pakankamai laiko į jį atsakyti, galite pateikti trumpą atsakymą, tačiau būtinai pažadėkite, kad apie tai galėsite daugiau pakalbėti vėliau. Šioje situacijoje vaikui galima tyliai atsakyti: „Kartais taip nutinka. Greitai ji ir vėl pasidarys tokia, kokia buvo“. Jei mažylis reikalauja platesnio atsakymo, tiesiog pasakykite: „Tai – puikus klausimas. Jei nori, būtinai apie tai pasikalbėsime vėliau, mašinoje“. Svarbu, kad savo pažadą tesėtumėte ir atsakytumėte į vaikui iškilusius klausimus, ilgai neatidėliodami.
Dukra, mamai persirengiant, domisi, kodėl jos intymiose vietose auga plaukai.
Kaip reaguoti? Tiesiog pasakykite, kad suaugusiesiems auga plaukai ten, kur vaikai jų neturi: pažastyse, tarp kojų, vyrams – ant veido. Galite pridėti, jog, dukrai užaugus, šiai taip pat užaugs plaukų ant intymių vietų, o berniukams užaugus ims želti ūsai ir barzda.
Vaikas kieme išgirdo, kaip kiti vaikai kažką vadina gėjumi ar kitu nepriimtinu žodžiu. Vaikas nori žinoti, ką tai reiškia.
Kaip reaguoti? Homoseksualumo tema gali trikdyti, ypač tuomet, kai vaikas iki galo dar nesupranta heteroseksualumo.
Tad jūsų paaiškinimas neturi būti sudėtingas. Galite pasakyti, kad kartais vyrai įsimyli vyrus, o moterys – moteris, tačiau vaikai kieme tikriausiai patys nesuprato tų žodžių, kuriuos vartojo, reikšmės. Priminkite vaikui, jog pravardžiuotis nėra tinkamas elgesys, ir tai gali įskaudinti kitus.
Vaikas erzina bendraamžius, sakydamas, kad jie „daro seksą“.
Kaip reaguoti? Toks vaiko elgesys gali erzinti jus patį. O kiti vaikai gali mielai prisijungti prie tokio sekso temos „nagrinėjimo“ ir savo elgesiu skatinti ją pradėjusį vaiką. Geriau nuslopinti norą vaikus barti ar kaltinti. Verčiau ramiai pasakykite, kad vaikai seksu neužsiima. Papasakokite, jog vaikų ir suaugusiųjų meilė skiriasi. Vaiko kūnas ir norai yra vaikiški. Vaikai laikosi už rankų, pakšteli vieni kitiems į skruostus ir nori būti kartu, kad galėtų žaisti ir kalbėtis.
Užaugus meilė pasikeičia: vaikiški pasibučiavimai virsta karštais bučiniais, o su mylimuoju norisi praleisti visą gyvenimą.
Vaikų ir suaugusiųjų meilė skiriasi dar ir tuo, kad suaugusieji mylisi, o tai visai natūralu, kai esi suaugęs.
Iki šiol mažylis buvo patenkintas paaiškinimu, kad vaikelis auga mamos pilvelyje. Tačiau dabar vaikas nori daugiau informacijos: „Kaip vaikelis iš to pilvo išlenda?“.
Kaip reaguoti? Tikslus ir nesudėtingas atsakymas tinka labiausiai. Galite pasakyti: „Kai vaikelis užauga ir nebetelpa mamos pilvelyje, jam reikia gimti. Vaikelis išlenda per mamos makštį tarp mamos kojų. Makštis yra tarsi vamzdelis ir gali išsitempti pakankamai plačiai, kad vaikeliui pakaktų vietos išlįsti“.
Vaikas klausia, kas yra seksas, ką reiškia „mylėtis“.
Kaip reaguoti? Šis klausimas vaikams anksčiau ar vėliau kyla, tad turite būti pasirengę sąžiningai atsakyti, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas to klausia. Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia visai paprasto paaiškinimo. 2–4 metų vaikams užteks pasakyti, kad mylisi du vienas kitą mylintys žmonės, kurie nori būti labai arti vienas kito, o seksas – kai jie labai stipriai apsikabina, nes myli vienas kitą. Vyresniems galima atsakyti plačiau. Du vienas kitą mylintys žmonės sako vienas kitam švelnius žodžius, bučiuojasi, apsikabina, glosto vienas kito kūną. Mylimasi, kai mylimieji būna vieni. Tai – paslaptingas laikas, kuris vadinamas intymumu.
Aiškindami apie seksą, stenkitės kalbėti apie jausmus, meilę, švelnumą, gyvenimo vertybes. Kai vaikams kyla tokių klausimų, atsiranda galimybė pasakyti, kad seksas turi rastis iš meilės, o su šiuo jausmu ateina ir atsakomybės jausmas už kitą asmenį, kurio negalima versti ko nors daryti, pagarba kitiems ir sau pačiam.
Jei atsakymus pateiksite atvirai ir nuoširdžiai, vėliau, vaikams augant, jiems bus lengviau ugdytis savitvardą ir nuostatą dėl lytinio gyvenimo. Be to, prisiminkite – atvirais atsakymais išsklaidžius seksą gaubiančią paslaptį, užkertamas kelias slaptoms ir nešvankioms kalboms.
Kas gali padėti intymiomis temomis šnekėti lengviau?
Atsakyti į vaikų klausimus apie intymumą nėra lengva. Suaugusieji sutrinka, nežino, ką atsakyti, kokius žodžius parinkti. Gali būti, kad ne į visus vaikų pateikiamus klausimus suaugusieji žino atsakymus. Tokiu atveju svarbu neišsigąsti, jog žinios ribotos, o tiesiog tai pripažinti ir sau, ir vaikui.
Tinka paprasčiausiai pasakyti: „Šito aš nežinau. Galime tai išsiaiškinti kartu“.
Knygelės gali būti puikios pagalbininkės. Nepatingėkite pasidairyti knygynuose ir bibliotekose. Knygų apie vaikų klausimus, galimus suaugusiųjų atsakymus tikrai yra. Vienos jų gali pagelbėti suaugusiesiems ir užvesti ant kelio, kaip atsakyti į vaikų klausimus. Kitos bus naudingos, skaitant jas kartu su vaikais. Knygelės skaitymui kartu skirkite pakankamai laiko, kad su vaiku galėtumėte ramiai susėsti. Tikėtina, kad perskaičius knygelę vaikui kils papildomų klausimų. Skirkite laiko atsakyti ir į juos.
Neretai suaugusieji sutrinka, išgirdę vaikų klausimus apie intymius dalykus. Geriausias būdas susitvarkyti su šiais jausmais – juos pripažinti ir įvardinti. Galite pasakyti: „Žinai, tavo klausimas nėra lengvas. Truputį sutrikau jį išgirdusi.
Tačiau tuoj susikaupsiu ir į jį atsakysiu“.
Intymūs dalykai – tik viena iš daugelio vaikus dominančių temų. Rimtai priimti šiuos vaikų klausimus ir sąžiningai į juos atsakyti svarbu. Gavus atvirus suaugusiųjų atsakymus, vaikui nekils noro šia tema laidyti juokelių ar nešvankiai kalbėti. Be to, išgirdęs nuoširdų atsakymą, vaikas įgis patirties, kad į suaugusiuosius galima kreiptis, susidūrus su neaiškumais. Ši patirtis leis jam pasitikėti reikšmingais suaugusiaisiais ir kreiptis į juos pagalbos vėliau, kilus rimtesniems sunkumams.
Daugiau įdomių psichologinių ir pedagoginių straipsnių rasite svetainėje www.ikimokyklinis.lt
