Sūnus gimė su labai mažu lyties organu. Galvojau, sūnui augant, proporcingai augs ir varpa, bet dabar sūnui 1,5 metų, o varpos dydis liko toks pats kaip naujagimio. Ramybės būsenoje – 1–1,5 cm, prieš pasišlapinant sutvirtėja iki kokių 2,5 –3 cm. Ar nereikėtų kreiptis į specialistą? Tik nežinau, į kokį.
Susikrimtusi mama
Šį jautrų klausimą perdavėme docentui Algimantui Vingrui
Kai pirmą kartą pažvelgiame į vaiką gimdykloje, jo lytis yra bene svarbiausias dalykas, kurį pastebime. Giminaičiams ir draugams pranešame, kad turime vienos ar kitos lyties mažylį. Tampa neramu, jei pamatome, kad laukto sūnaus varpa maža – „kyšo vos galiukas“.
Pirmąsias septynias savaites gimdoje vaisius neturi varpos. Aštuntą nėštumo savaitę lytiniai organai pradeda vystytis ir diferencijuotis (tapti moteriškais arba vyriškais). Jei vaisius turi Y chromosomą, – pradeda formuotis vyriškieji lytiniai organai.
Varpos dydis paveldimas. Jį lemia tėvo (Y chromosomos) ir motinos (X chromosomos) sąveika. Mokslininkai nėra tikri, kuris iš tėvų turi didesnę įtaką kūdikio varpos dydžiui. Rasta, kad genetiniai (tos pačios motinos ir to paties tėvo) vaikai – broliai – gali turėti labai skirtingų dydžių varpas. Todėl kai kurie ekspertai įtaria, kad varpos dydžiui daugiau įtakos turi dvi motinos X chromosomos. Jei varpos dydis visiškai priklausytų nuo Y chromosomos, visi to paties tėvo sūnūs turėtų tokio pat dydžio varpą. Bet jei dydį daugiausia lemia X chromosoma, tai vienas sūnus gali paveldėti varpos dydžio genus iš vienos X chromosomos, o kitas – iš kitos. Nes moksliniai tyrimai įrodė, kad Y chromosomoje yra keletas genų, turinčių sąsajų su varpos ilgiu ir dydžiu.
Mokslininkai yra pastebėję, kad jei motina buvo paveikta ftalatų, narkotikų, alkoholio, – tai gali turėti įtakos varpos dydžiui. Ftalatai yra sintetinės cheminės medžiagos, dažnai naudojamos gaminant losjonus, šampūnus ir muilus, makiažo priemones, plastiką. Kadangi šios cheminės medžiagos naudojamos plačiai, protinga ieškoti produktų, kuriuose jų nėra. Vienas JAV atliktas tyrimas parodė, kad ftalatų poveikis iki gimimo turi neigiamos įtakos vyriškosios lyties vaisiui, kuris gali pasireikšti trumpesniu varpos ilgiu, jos plonumu, mažiau ryškiu kapšeliu, mažesniu atstumui tarp išangės ir kapšelio bei didesne nenusileidusių sėklidžių tikimybe.
Varpa gali atrodyti maža, kai kapšelio oda tęsiasi iki varpos koto. Kai kurie berniukai gimsta turėdami tokią anatominę būklę. Tokia varpa netrukdo nė vienai iš jos funkcijų.
Varpa gali būti paslėpusi riebalų paklotėje, esančioje virš gaktos. Tokia varpa gana būdinga kūdikiams ir mažiems vaikams, tačiau kartais taip gali būti nutukusiems vyresniems vaikams ar paaugliams.
Pasitaiko, kad berniukas gimsta su mikrovarpa – tokia varpa, kurios ilgis yra trumpesnis nei 1,9 cm. Manoma, kad tokia varpa susiformuoja, kai po 14 nėštumo savaitės atsiranda vyriškojo hormono testosterono stygius. Tyrimai atskleidė, kad net jei berniukas auga turėdamas mažą varpą, vėliau dauguma sugeba šlapintis stovėdami, palaikyti normalią erekcijos funkciją ir būti seksualiai aktyvūs. Kai berniukas gimsta su mikrovarpa, būtina kreiptis į gydytojus genetikus, kad ištirtų dėl paveldimų ligų, nes vienas jų požymių neretai būna nepakankamai išsivysčiusi varpa.
Gimimo metu varpos ilgis tiesiogiai priklauso nuo nėštumo trukmės, ir nėra reikšmingų sąsajų tarp varpos ilgio ir gimimo svorio. Didžiausias varpos augimo greitis pastebimas nuo gimimo iki 3 mėnesių – po 1,0 mm/mėn. Mažų berniukų vidutiniškas varpos ilgis yra:
Iki metų – 2,7 cm ± 0,5 cm
1–2 metai – 3,6 cm ± 0,4 cm
3–4 metai – 4,1 cm ± 0,9 cm
5–6 metų amžiaus – 4,7 cm ± 0,8 cm
Jei kyla klausimų dėl vaiko varpos dydžio ir sveikatos, būtina su vaiko gydytojo siuntimu kreiptis į vaikų urologą. Jis, įvertinęs kiekvieno vaiko būklę, patars, ar reikalingas gydymas, o jei taip, tai koks ir kada. Daugeliu atvejų mažos varpos būklė yra lengvai gydoma. Didžioji dauguma vaikų gyvena laimingai, sveikai ir normaliai.
„Mamos žurnalas“
