Gydytojai pasiūlė sūnui apipjaustymą

išvarža

Olesios Michalovskajos nuotr.

Redakcija gavo elektroninį laišką, pavadintą „delikati informacija“.  16 metų Arūnas prašė išspausdinti jo istroiją bei paprašyti gydytojo komentaro. Vykdome Arūno prašymą.

Arūno laiškas:

Noriu papasakoti savo istoriją, kaip dėl tėvų nesupratingumo visą gyvenimą kenčiau fimozės keliamas kančias. Nuo vaikystės, gal nuo kokių 3 metų man labai dažnai kildavo apyvarpės ir varpos galvutės uždegimai, nuo kurių beveik visiškai užsitraukė apyvarpės skylutė. Ji tapo tokia maža, kad šlapinantis visada pasidarydavo it balionas. Negalėjau palaikyti net elementarios higienos. Iš pradžių tėvai plovė su visokiais antiseptikais, davė antibiotikų. Gal nuo 10 metų pradėjau pats vargingai su gumine „kriauše“ už apyvarpės vidun purkšti antiseptinius tirpalus. Tėvai ne kartą buvo nuvedę pas gydytoją, tasai išrašydavo vaistų ir sakydavo, kad BŪTINAI REIKALINGAS APIPJAUSTYMAS!

Pavartojus vaistų lyg ir pagerėdavo, o tėvai manė, kad apipjaustymas – kažkoks gėdingas dalykas.

Negaliu jų pateisinti, kad taip siaubingai delsė iki tol, kol nepasisvečiavome Venecijoje. Ten pamatėme gražią skulptūrą „Berniukas su varle“. Toji skulptūra vaizduoja nuogą berniuką, kuris – akivaizdžiai matosi – apipjaustytas. Tėvai susižvalgė ir man parodė nieko neklausdami.

Kai grįžome Lietuvon, tėvas mane iškart nusivedė pas gydytoją, jis išrašė vaistus lėtiniam uždegimui gydyti ir paskyrė apipjaustymo operacijos datą. Mane apipjaustė balandžio 17 dieną. Žaizdelė sugijo per 10 dienų. Skausmo, palyginti su visomis kančiomis, kurias iki tol patyriau, praktiškai nebuvo. Gal dvi dienas jaučiau šiokį tokį maudimą, užtat dabar esu sveikas visiems laikams.

Šia savo istorija noriu padrąsinti tėvus ir jų sūnus. Jeigu susidūrėte su šia problema – nedelskite!

Nekartokite mano tėvų klaidų.

Arūnas

Komentuoja urologas prof. Balys Dainys

Arūnas kentėjo nuo apyvarpės susiaurėjimo (fimozės). Tai defektas, kai nebeatsismaukia apyvarpė.

Berniukų, kurie gimsta su siaura apyvarpe, ne taip jau mažai. Siaura apyvarpė sunkiai atsismaukia, po ja renkasi nešvarumai ir kyla uždegimai, kurie dar labiau siaurina išorinį apyvarpės žiedą. Ilgainiui apyvarpė nebeatsismaukia visai.

Visi berniukų tėvai, gimus sūnui, turi apžiūrėti du dalykus – ar abi sėklidės yra savo vietoje (kapšelyje) ir ar atsismaukia apyvarpė. Žinoma, naujagimiams apyvarpės nepasiseks atsmaukti, nes jie turi vadinamąją fiziologinę fimozę. Bet jau kelių mėnesių kūdikiui reikėtų bandyti labai šelniai atsmaukti apyvarpę. Geriausia tai daryti vaikutį maudant. Tikriausiai esate skaitę senesnių patarimų, kad mažiems berniukams apyvarpės nereikia liesti. Ši informacija pasenusi. Švelniai atsmaukti apyvarpę reikia dėl higienos – kad būtų galima išvalyti susikaupusius nešvarumus. Nuo nešvaruimų gali kilti uždegimas, apyvarpė gali sulipti su varpos galvute. Jau metukų berniuko apyvarpė turėtų bent šiek tiek atsismaukti, o pradėjusio eiti į mokyklą ji turėtų atsismaukti pilnai. Jei 2-3 metų berniuko apyvarpė visai neatsismaukia, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju urologu.Paprastai 90 proc. trejų metu vaikų apyvarpė atsismaukia.

Pirmiausia skiriamas gydymas vaistais, kurie suminkština odą. Tačiau jei šis gydymas nepadeda, rekomenduojamas apipjaustymas.

Apipjaustymas, mediciniškai vadinamas cirkumcizija, tai visiškas arba dalinis apyvarpės pašalinimas. Ši operacija labai sena – žinoma nuo senovės Egipto laikų (buvo rasta piešinių kapavietėse), išpopuliarinta musulmonų ir judėjų. Tūkstančius metų ją atlikdavo ne medikai, o šventikai, ne ligoninėse, o šventyklose. Senovėje rabinai apipjaustydavo žydų breniukus akmeniniais peiliukais, reikia įsivaizduoti, kokias kančias patirdavo naujagimiai (apipjaustydavo aštuntą dieną po gimimo). Islamo šalyse berniukai pipjaustomi kiek vyresni – iki 14 metų, apipjaustymas laikomas berniuko tapimu vyru.

Apipjaustymas populiarėja, nes atsiranda tyrimų, kurie rodo šios operacijos naudą. Apipjaustymas ne tik asaugo nuo fimozės ir uždegimų – įrodyta, kad apipjaustymas kūdikiams padeda sumažinti šlapimo takų infekcijos riziką, vyrai daug rečiau serga varpos vėžiu, o apipjaustytų vyrų partnerės rečiau serga gimdos kaklelio vėžiu. Įrodyta ir tai, kad apipjaustyti vyrai net 50 proc. rečiau serga AIDS. Šiuo met apipjaustymas su religija nesiejami, pavyzdžiui, JAV kiekvienam gimusiam berniukui dar gimdymo namuose pasiūloma atlikti cirkumciziją. Ten tai laikoma rutinine operacija.

Į mane dėl apipjaustymo krepiasi ir pakankamai garbaus amžiaus vyrai. Jei iškamuoti uždegimų, apsunkinto ar skausmingo šlapinimosi, tai apipjaustymas jiems kaip išsigelbėjimas, didelis palengvėjimas. Operacija nėra sudėtinga, trunka apie 20-50 minučių, priklausomai nuo būklės (kartais apyvarpė būna priaugusi prie varpos galvutės). Galima tiek, tiek vietinė, spinalinė, tiek bendroji nejautra.

Dabar apipjaustant yra tendencija palikti dalį apyvarpės, kad matytųsi ½-1/3 varpos galvutės – taip, kaip matome Mikelandželo Dovydio skupltūroje Florencijoje.

Jei operacija atliekama remiantis medicininėmis indikacijomis, ją apmoka ligonių kasos.

Fimozė

Varpos galvutę dengia oda (apyvarpė), kuri skirta apsaugoti varpos galvutę nuo dirgiklių bei infekcijos.

Apyvarpės srityje esančios liaukutės gamina antibakterinę medžiagą – smegmą, kuri (nesilaikant higienos) kaupiasi tarp varpos galvutės ir apyvarpės. Besidauginant bakterijoms, vystosi apyvarpės uždegimai. Bėgant laikui susiaurėja apyvarpės anga bei susiformuoja apyvarpės susiaurėjimas (fimozė), kuri neleidžia atsmaukti varpos galvutės odos. Jei fimozė laiku negydoma, atsmaukta apyvarpė gali nebegrįžti atgal, spaudžia varpą, dėl to varpa paburksta, joje sutrinka kraujotaka.

Apie apipjaustymą

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, šiuo metu apie 30 proc. pasaulio vyrų yra apipjaustyti, iš jų 68 proc. yra musulmonai.Istorikai mano, jog procedūra išpopuliarėjo kaip prevencinė sveikatos apsaugos priemonė, padedanti išvengti varpos galvutės ir apyvarpės uždegimo, galinčio kilti po apyvarpe patekus smėliui ar dulkėms.

Ne religiniu pagrindu daug cirkumcizijų atliekama berniukams JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Pietų Korėjoje, Filipinuose. Iki XX amžiaus 6 dešimtmečio britų vyrai taip pat būdavo apipjaustomi dėl sveikatos ir higienos. Jei nėra medicininių indikacijų ar nepriklausoma atitinkamai religinei bendruomenei, vaikų cirkumcizija neleidžiama Suomijoje. Daugumoje demokratinių šalių šiuo metu cirkumcizija nėra rutininė procedūra visiems berniukams, tačiau jų tėvai, susipažinę su galimais apipjaustymo privalumais ir pavojais, gali priimti sprendimą šiuo klausimu.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Gydytojai pasiūlė sūnui apipjaustymą”

  1. Agnė
    2015/05/20 at 06:59 #

    Auginu du sūnus tad ir mums teko susidurti su šia problema. Jaunėliui nuo mažens vis kartodavosi apyvarpės uždegimas ir susidarė randinė fimozė. Sulaukus penktojo gimtadienio buvo priimtas sprendimas apipjaustyti. Tai net nepavadinčiau operacija, nes vaikas šią procedūrą pernešė labai lengvai ir sugijo pakankamai greitai. ( kaip ir mini šio straipsnio autorius Arūnas) Sūnui pašalino visą vidinės apyvarpės odą iki galvutės ir pusę išorinės odos. Dabar, visą laiką jam yra atvira, o ramybės būsenoje nuo odos patempimo visada yra lyg stačias. Ištiesū atrodo labai gražiai ir švariai. Vyresnėlis, kuriam 12 metų užsimanė to paties:)

Palikite atsiliepimą


trys − 2 =

Kitos temos: