Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Nėštumo pradžioje nuo ryto iki vakaro nesilioviau šypsotis – tokia buvau laiminga. Tačiau tuo pačiu metu ėmiau nuolat jausti baimę. Nerimas nebuvo toks stiprus, kol dirbau. Tačiau išėjus dekretinių atostogų, atsirado daug laisvo laiko. Mano emocijos ėmė kaitaliotis – tai būdavau be galo laiminga, kupina džiaugsmo, tai pasijausdavau visų pasaulio bėdų apnikta, liūdesio prislėgta.
Nuotaikos svyravimai nėštumo metu gana dažnas reiškinys – sako psichoterapeutė Roma Šerkšnienė. Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. moterų nėštumo metu patiria liūdesį, jas kamuoja nerimas, bloga nuotaika. Šie sutrikimai gali kilti dėl neuroendokrininių pokyčių moters organizme. Įtakos turi pačios moters psichologinė nuostata į motinystę ir nėštumą. Egzistuoja teorija, kad besilaukianti moteris tartum sugrįžta į ankstyvąją vaikystę. Nėščiosios savijauta didele dalimi priklauso nuo to, kokie buvo jos santykiai su mama tuo laikotarpiu.
Ar po gimdymo žmona bus pikta?
Visai neseniai mano vyras prasitarė, kad man išėjus dekretinių atostogų jis dažnai savęs klausdavo: „Ar žmona dar bus tokia, kokia buvo iki nėštumo, ar visada liks pikta, prislėgta?“ Problema iškilo tuomet, kai vyras, jausdamas atsakomybę dėl šeimos padidėjimo, ėmėsi papildomo darbo. Jis stengėsi uždirbti daugiau pinigų, todėl mažiau laiko praleisdavo namuose. Tačiau jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl aš nepatenkinta. O kad aš per dienų dienas viena, kad man nuobodu ir liūdna, kad žiemos dienos tokios niūrios, greitai temsta… Būdama nėščia, jaučiuosi pažeidžiama, bijau viena kažkur eiti ar važiuoti. Man reikia vyro šalia kaip saugumo garanto.
Daugumai moterų nėštumo metu norisi artimesnio emocinio ryšio su vyru. Reikšmės turi, kaip moteris tą poreikį parodo vyrui ir kaip vyras tai suvokia. Jeigu vyrui atrodo, kad jo žmonos ir būsimojo vaiko saugumo garantas yra tik gera finansinė padėtis, žinoma, jis griebsis papildomų darbų. Tuomet moteris jausis nesuprasta ir ims priekaištauti, o vyras liks įskaudintas dėl savo neįvertintų pastangų.
Vaiko gimimas yra didelis įvykis, apie kurį sutuoktiniams reikėtų pasikalbėti, išsiaiškinti lūkesčius ir poreikius.
Neramu dėl rytdienos
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Dabar tokie laikai, kad nori nenori turi būti veikli. Reikia baigti mokslus, rasti darbą, įsitvirtinti jame.
Laukiantis vaikelio, tavo planai sugriūva. Net jei jau esi baigusi mokslus, turi gerą darbą, savą stogą virš galvos, tave kankina įvairios abejonės – klausi savęs, ar nepaskubėjai, ar tikrai dabar pats geriausias laikas…
Kai aš jau trečią mėnesį buvau nėščia, gavau pasiūlymą tapti vieno leidinio vyriausiąja redaktore.
Tuomet klausiau savęs, kodėl būtent dabar, kodėl negalėjo pasiūlyti prieš metus ar pusmetį? Tačiau per daug dėl to pasiūlymo nesigraužiau, nes labai laukiau gimsiančio vaikelio. Vis dėlto mąsčiau, jog vyras, kad ir kiek vaikų turėtų, nepraranda galimybės siekti karjeros, o moteris kuriam laikui praranda – kartais netgi tenka pradėti viską iš pradžių. Kokia neteisybė!
Kartais šiuolaikinei moteriai sunku nuspręsti, ko labiau norisi – karjeros ar vaiko. Susigrumia motinystės instinktas, nes labai norisi vaiko, ir pyktis, kad griūva asmeniniai planai. Todėl dažnai moterys sielojasi ir pyksta ant savęs, vyro, dar negimusio vaiko, kad jis ateina ne laiku: nebaigusi studijų, nesusitvarkiusi buities, neįsivirtinusi darbe. Reikėtų pamąstyti, ko siekiama. Jei tik karjeros, tai patogaus laiko gali niekada nebūti. Žinoma, galima pykti, kad vyrai, gimus vaikui, nepraranda karjeros. Tačiau motinystė – ypatinga būsena, kurią patiria tik moteris.
Gatvėse matau tik luošius…
Nežinau, kaip jūs, bet aš laukdamasi pradėjau matyti tai, ko anksčiau nepastebėdavau. Man ėmė rodytis, kad gatvėse padaugėjo nesveikų, luošų, psichiškai atsilikusių žmonių. Kur tik pasisukdavau, žvilgsnis fiksuodavo ką nors be kojos, be rankos… Naktimis prabusdavau išpilta šalto prakaito, nes sapnuodavau, kad mano vaikas gimė nesveikas, negražus. „Ko tu taip nerimauji, – guosdavo būsimasis tėtis, – nei mes nei „pijokai“, nei narkomanai. Pamatysi, viskas bus gerai“.
Nėštumo metu kyla daug klausimų: ar pavyks išnešioti, ar vaikas gims sveikas, koks bus gimdymas, ar ištversiu skausmą, ar sugebėsiu būti gera mama? Šiuos klausimus sau pateikia visos moterys, jaučiančios atsakomybę už savo kūdikį. Tačiau kartais, o ypač artėjant gimdymui, šios mintys darosi įkyrios, verčia stipriai nerimauti, neleidžia užmigti. Dažniausiai nerimas kyla dėl įsivaizduojamų dalykų, todėl vertėtų pasitarti su savo gydytoju, kuris tikrai atsakys į rūpimus klausimus, o esant reikalui atliks reikalingus tyrimus. Jeigu gydytojo atsakymai nenuramina, vertėtų paieškoti psichologinių nerimo priežasčių.
Esu stora ir negraži
Besilaukdama pirmojo vaikelio, norėjau, kad tik greičiau matytųsi apvalus pilvukas. O pajutusi, kad laukiuosi antrojo, susinervinau – ir vėl priaugsiu 20 kg, ir vėl ilgai netilpsiu į savo įprastinius drabužius.
Vėl nuo gydytojos gausiu barti, kad aviu mėgstamus aukštakulnius batelius…
Moteriškumas ir motinystė kartais sužadina prieštaringus jausmus. Atrodo, besilaukianti moteris turėtų jaustis laiminga, bet matydama savo besikeičiančią išvaizdą ima pykti. Ypač jeigu iki nėštumo daug dėmesio skyrė savo figūrai.
Reiktų leisti sau išgyventi šiuos jausmus ir bandyti suvokti, kas juos sukelia.
Baisu gimdyti
Pirmaisiais nėštumo mėnesiais baimę vijau, galvodama, kad gimdymas dar toli. Kuo toliau, tuo prasčiau sekėsi save įkalbinėti. Erzino kino filmuose rodomos gimdymo scenos. Nejaugi ir aš taip rėksiu ir draskysiuosi? Nejau skausmas toks nepakeliamas, kad negalėsiu valdytis? Stengdavausi to siaubo nežiūrėti ir negirdėti – išeidavau į virtuvę plikyti arbatos ar užkąsti ko nors skanaus. O vyras žiūrėdavo – ruošėsi, nes nusprendė dalyvauti gimdyme. Abu lankėme paskaitas, skaitėme tam skirtas knygas, tačiau baimė vis tiek buvo labai didelė, nes iš literatūros skausmo nepajusi ir savo galimybių jį iškęsti nepamatuosi.
Geriausias būdas įveikti baimes – nėščiųjų mokyklėlių lankymas – žinojimas suteikia vidinės ramybės, nes labiausiai baugina nežinia. Yra įvairių mokyklėlių, savitarpio pagalbos grupių, kur moterys gali išsikalbėti, pasidalyti savo nerimu. Išgirdusios, kad ir kitos jaučiasi panašiai, jos nustoja save kaltinti, kad išgyvena ne tik gerus jausmus.
Gerai būtų iš anksto susitarti, kuris gydytojas priims jūsų vaikelį – tai teiks saugumo, kuris nėščiajai labai svarbus.
Nerimas yra didelis, ypač laukiantis pirmojo vaikelio, todėl labai svarbi vyro parama ir supratimas – lauktis vaiko turi abu.
Birutė Černiūtė-Petraitienė
„Mamos žurnalas“
