Mityba ir vaisingumas: ką mums valgyti, kad pastotume?

Sutrikęs vaisingumas tampa vis didesne problema. Šiame straipsnyje embriologė papasakos, kaip vaisingumą didina ar mažina mityba.

Vyr. klinikinė embriologė Aušra Blažėnienė, www.svajoniuvaikas.lt

Tikriausiai ne vienas yra sau pateikęs klausimą: kodėl anksčiau vaisingumo problema nebuvo tokia svarbi? Daugelio mūsų seneliai, proseneliai yra kilę iš gausių šeimų. Tais laikais beveik kiekviena šeima buvo daugiavaikė, 3–7 mažyliai buvo norma. Itin retais atvejais šeimos apsiribodavo vienu vaiku, o nevaisingumo klausimas paliesdavo vienetus.

Kodėl senovėje vaisingumo bėdų beveik nebuvo ?

Beveik kiekviena šeima turėjo savo žemės plotelį, kuriame puikiausiai užsiaugindavo prasimaitinimui reikalingus produktus, galėjo džiaugtis šviežiomis daržovėmis, natūraliai užaugintais vaisiais, uogomis, natūraliomis sąlygomis užaugintų gyvuliukų, paukščių mėsa. Žmonės didelę laiko dalį praleisdavo gamtoje, gryname ore, rūpindamiesi savo derliumi, atlikdami namų ruošos darbus.

Dar ne taip seniai net ir miestuose gyvenantis žmonės, beveik kiekviena šeima, turėjo kolektyvinius sodus, kuriuose leisdavo savaitgalius, augindami daržoves savo šeimai. Tačiau laikui bėgant visa tai prarado prasmę. Tapo nepatogu, nemadinga, netaupu laiko atžvilgiu. Žmonės pradėjo skubėti gyventi, įsisuko į globalizacijos rutiną, taip prarasdami natūralius maitinimosi įpročius.

Vystantis industrializacijai ir globalizacijai žmonės pradėjo atitrūkti nuo gamtos, ėmė masiškai kraustytis į miestus, ten kurti šeimas, siekti karjeros. Keitėsi šeimos samprata, gyvenimo būdas ir, aišku, mityba. Visa tai, be abejo, padarė įtaką sveikatai ir vaisingumui.

Nereikėtų nustebti, kad beveik kiekvienoje giminėje yra bent viena pora, susidurianti su vaisingumo problemomis.

Kaip mityba daro įtaką vaisingumui?

Vaisingumą lemia daugelis veiksnių, apie kuriuos mes kalbėjome praėjusiuose straipsniuose, tačiau suderinta mityba yra vienas iš svarbesnių.

Spermatozoidai yra gyvosios ląstelės. Kad sėkmingai įveiktų savo tikslą, jie turi nukeliauti tam tikrą atstumą iki moters kiaušinėlio ir jį apvaisinti. Jie turi būti stiprūs ir pajėgūs tai padaryti.

Kaip vyras maitinasi ir kokie yra jo organizmo maistinių medžiagų ištekliai, tokios ir jo gyvosios ląstelės – silpnesnės arba stipresnės.

Tas pat galioja ir moteriai – kokiomis maisto medžiagomis ji aprūpina savo organizmą, tokios kokybės bus kiaušialąstės apvaisinimo metu.

Sveika ir suderinta mityba yra raktas į vaisingumo stiprinimą. Tai neįvyksta akimirksniu, net ne per mėnesį ar du. Susirūpinti savo mityba reikia kuo jaunesniame amžiuje.

Ar yra superproduktų, kurie gerina vaisingumą, ar tai tik mitai?

Jei atvirai, „superproduktų“ ar „superpiliulių“, kurie visiškai išspręstų sutrikusio vaisingumo problemą, dar nėra atrasta ir nemanau, kad artimiausioje ateityje bus atrasta.

Esmė ir slypi tame, kas natūralu, – tai ir yra „supermaistas“. Tačiau žmonija vis labiau tolsta nuo natūralumo, nesuvokdama, kad tai, ko ji ieško, yra čia pat, po ranka, natūraliuose gamtos sukurtuose produktuose.

Nereikia išradinėti dviračio, gamta mums viską gali duoti. Visas medžiagas, kurios stiprina organizmą ir skatina vaisingumą, duoda gamta.

Ar yra produktų, kurių siūlote vengti norintiems pastoti?

Kategoriškai teigti apie blogus ar gerus produktus negalima, visos maisto medžiagos yra kažkuo naudingos.

Vienos naudingos vienoms organizmo sistemoms, kitos kitoms.

Užtat produktų kokybė yra labai svarbi! Šiuo metu mūsų maisto produktai yra auginami ir gaminami masiškai. Tai reiškia – kuo greičiau, kuo daugiau. Kad užaugintų greitai ir daug, žmonės vienareikšmiškai bando įveikti gamtą, pažeisdami jos dėsnius. Apie kokybę ir maistinę vertę išvis pamiršome galvoti. Nuolatos keičiami produktų kokybės standartai ir bandoma juos pritaikyti prie esamos kokybės.

Į masišką auginimą ir gamybą įtraukdama vis daugiau įvairių papildomų medžiagų, tokių kaip trąšos, hormonai, antibiotikai, o kur dar genetiškai modifikuoti produktai, dirbtiniai maisto papildai.

Rekomenduočiau labai atkreipti dėmesį į tai, kokios kokybės produktus valgome.

Ką manote apie maisto papildus?

Kas yra maisto papildas? Tai gali būti tam tikros maisto medžiagos, prisotintos tam tikrų mikroelementų, kurios nebūtinai naudojamos kasdienėje mityboje. Juk kiekvieną dieną nevalgote kilogramais citrusinių vaisių ištisus metus, o valgote juos tada, kai jų norite, kai jaučiate, kad organizmui jų reikia. Pastebėta, kad mūsų kraštų žmonės suvartoja daugiau citrusinių vaisių žiemos metu, kadangi tuo metu mūsų organizmams jų natūraliai reikia daugiau, tam kad papildytų imuninę sistemą vitaminu C. Šiltesnių kraštų gyventojai turi galimybę valgyti citrusinius vaisius ištisus metus, todėl jie žiemą nejaučia jokio poreikio suvalgyti šių vaisių daugiau.

Visus vaisius galima būtų laikyti papildais. Jais taip pat gali būti ir įvairiausios žolelės ar riešutai bei kai kurios daržovės. Visada gerai įtraukti į savo mitybą natūralius papildus.

Jei jūsų mityba įvairi, jei gebate pajausti, kokių produktų jums norisi, ir juos valgote tuo metu, nemanau, kad, papildžius organizmą komerciniais papildais, rezultatai bus geresni. Visada verta pagalvoti, ar tikrai tas komercinėje rinkoje esantis produktas bus pranašesnis. Aš visada esu tik už natūralius produktus.

Maisto medžiagos, kurios stiprina vyrų vaisingumą ir gerina ląstelių kokybę.

Cinkas. Labai pagerina spermatozoidų koncentraciją ir jų kokybę. Pastebėta, kad vaisingų vyrų organizme yra didesnis cinko kiekis, o vyrų, kurie susiduria su vaisingumo problema, organizmuose, atvirkščiai, sumažėjęs cinko kiekis. Cinku papildyti organizmą padeda austrės; natūrali raudonoji mėsa ir naminė paukštiena; vėžiagyviai, tokie kaip krabai ar omarai; viso grūdo dribsniai; riešutai ir pupelės; pieno produktai.

Folio rūgštis. Tai vitaminas B, kuris iš esmės stiprina spermatozoidus. Kai nepakanka folio rūgšties, aptinkami spermatozoidų DNR pažeidimai bei spermos tankumo ir spermatozoidų kiekio sumažėjimas. Folio rūgšties yra žaliosiose lapinėse daržovėse (salotose, špinatuose, Briuselio kopūstuose, šparaguose); vaisiuose ar natūraliose vaisių sultyse, ypač apelsinuose ir apelsinų sultyse; riešutuose, pupelėse ir žirniuose; pilno grūdo dribsniuose.

Vitaminas B12. Labai svarbus spermatozoidų vystymuisi, pastebėta, kad jis sustiprina spermatozoidų judrumą, koncentraciją ir sumažina DNR pažeidimus. Gausu žuvyje, jūros gerybėse, moliuskuose; natūralioje naminėje mėsoje ir vištienoje, kepenėlėse; pieno produktuose; kiaušiniuose; pilno grūdo dribsniuose; mielėse.

Vitaminas C. Atlieka labai svarbų vaidmenį kaip antioksidantas, kuris pagerina metabolizmo procesus ląstelėse ir apsaugo jas nuo oksidacinio streso. Prisideda prie visų parametrų pagerinimo: spermatozoidų koncentracijos, judrumo ir morfologijos. C vitamino gausu citrusiniuose vaisiuose ir jų sultyse; saldžiojoje paprikoje; kiviuose, braškėse; įvairiose daržovėse (pomidoruose, brokoliuose, įvairių rūšių kopūstuose, bulvėse).

Vitaminas D. Padidina testosterono kiekį ir pagerina spermatozoidų judrumą. Šio vitamino yra riebioje žuvyje, tune, natūralioje lašišoje; jautienos kepenyse; sūryje; kiaušinių tryniuose; pieno produktuose (jogurte, varškėje); grybuose.

Vitaminas E. Jis veikia kaip antioksidantas, padeda pagerinti spermatozoidų kokybę iš esmės, apsaugo juos nuo pažeidimų. Randama augaliniame aliejuje (kukurūzų, saulėgrąžų, digminų); riešutuose ir įvairiose sėklose; žaliosiose daržovėse, brokoliuose ir špinatuose; natūraliose sultyse.

Koenzimas Q10. Taip pat natūralus antioksidantas, kuris reikalingas visų gyvų ląstelių gyvybinėms funkcijoms palaikyti, gerina metabolizmą ląstelėse, taip pagerindamas ir spermatozoidų kokybę. Aptinkamas mėsoje (jautienoje, vištienoje); žuvyje; augaliniame aliejuje (rapsų); riešutuose (žemės riešutuose, pistacijose), sėklose (saulėgrąžų).

D-asparto rūgštis. Reguliuoja vyrišką hormoną testosteroną, kuris padeda pagerinti spermatozoidų koncentraciją ir judrumą. Aptinkama mėsoje, vištienoje; kiaušiniuose; pieno produktuose (neriebiame piene, sūriuose, jogurtuose); grūduose; šviežiuose ir džiovintuose vaisiuose.

Omega-3. Pagerina spermatozoidų koncentraciją, judrumą, morfologiją. Aptinkama žuvyje (skumbrėje, tune, lašišoje, silkėje, sardinėse), jūros gerybėse; riešutuose (graikiškuose), sėklose (ispaniškojo šalavijo sėklose, linų sėmenyse); augaliniuose aliejuose (linų sėmenų, rapsų); kiaušiniuose; jogurtuose.

Vaistine ožragė. Jos ekstraktas padidina testosterono kiekį organizme, tai gerina spermatozoidų gamybą.

Ženšenio šaknis. Pagerina spermatozoidų koncentraciją ir judrumą.

Mėlynių uogos. Labai stiprus antioksidantas, mažina laisvųjų radikalų, (ROS dalelių) kiekį.

Baklažanai. Taip pat yra natūralus antioksidantas.

Tiek vyrų, tiek moterų vaisingumui skatinti labai svarbu gerti vandens, vartoti kuo įvairesnį, geros kokybės, ekologišką maistą. Jokiu būdu nepersivalgyti, pakankamai judėti, nepamiršti visur išlaikyti pusiausvyrą, balansą, harmoniją. Mūsų senoliai gyveno harmonijoje su gamta, tad maitinosi daug natūraliau ir naudingiau, todėl ir buvo vaisingesni.

Geros sveikatos!

„Mamos žurnalas“