Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Surogatinės motinystės tema Lietuvoje neaktuali. Kol kas. Mat išsivysčiusiose šalyse tai jau seniai ne tabu. Kaip sulaukėme pirmojo vaiko iš mėgintuvėlio, taip netrukus sulauksime ir gimdų nuomos. Apie tai – straipsnis iš JAV spaudos.
Niujorkietės Ilenos istorija
Artėjant 40-mečiui Ilena nusprendė, kad atėjo laikas trečiam kūdikiui, kurio ji visada troško. Šeimoje augo 12 metų duktė ir 9 metų sūnus, tačiau juodviem su vyru atrodė, kad šeima nėra pilna. Ilena tris kartus pastojo ir tris kartus įvyko persileidimas. Dėl per plonų gimdos sienelių ginekologai patarė Ilenai neberizikuoti. Moteris nenuleido rankų. Vaisingumo klinikoje ji užšaldė keletą savo embrionų ir pasirinko paskutinę galimybę turėti trečią vaiką – susirasti moterį, kuri galėtų išnešioti jos kūdikį. Ilena ištisus mėnesius studijavo medžiagą ir duomenis, skelbiamus internete apie surogatinę motinystę. Galų gale, jau būdama 45 metų, Ilena susisiekė su 24 metų moterimi, kuri pareiškė norą išnuomoti savo įsčias Ilenai ir išnešioti jos kūdikį. Surogatinė motina Kerė ne tik pasiūlė Ilenai išnuomoti savo pilvą – jos tapo draugėmis.
***
Penki Ilenos embrionai buvo perkelti į Kerės gimdą, trys iš jų prigijo. Vienas embrionas po aštuonių savaičių buvo išstumtas, nes jo širdies tonai buvo labai silpni, o ir pats jis dvigubai mažesnis nei kiti du. Toliau viskas vystėsi sėkmingai, nėštumas ėjo sava vaga. Pasaulį išvydo dvynukai – Aleksa ir Rayanas. Abu tėvai dalyvavo 6 valandas trukusiame surogatinės motinos gimdyme. Ilena su vyru verkė iš džiaugsmo, negalėdami patikėti, kad jiems pagaliau gimė dvynukai. Kitą dieną po gimdymo laimingi tėvai pravirkdė išsinuomotą motiną – sudarė sutartį, kad abiem Kerės vaikams apmokės mokslus koledže. Neturtingai Kerei tai buvo tikras šokas ir tikriausiai pati laimingiausia diena gyvenime.
***
Dabar Ilena susirašinėja su Kere elektroniniu paštu. Ilena pasakoja Kerei kaip auga dvynukai, siunčia jų nuotraukas. Abi moterys dėkoja viena kitai už suteiktą laimę: Ilena – už tai, kad tapo laimingiausia motina, turinčia 4 vaikus, o Kerė – už tai, kad kažką svarbaus sugebėjo padaryti savo gyvenime ir pagaliau susitvarkė buitį.
Gimdos nuomojamos jau 37 metus
Nors praėjo 37 metai nuo pirmo dokumentais įrodyto surogatinės motinystės atvejo (1979), toks reiškinys daugelį žmonių vis dar gerokai stebina.
Lygiai taip pat visa Amerika iš nuostabos aiktelėjo, kai prieš keletą metų 52 metų moteris apsiskelbė susilaukusi dvynukų – žinoma, surogatinės motinos pagalba. Nuomojamų gimdų tema daugeliui, kaip ir prieš 37 metus, yra sunkiai suvokiama ir nepriimtina. Per tuos 36 metus JAV buvo užregistruota keliasdešimt tūkstančių surogatinės motinystės atvejų. Tai tik tie nėštumai, kurie buvo užrašyti dokumentuose. Manoma, kad skaičius yra daug didesnis, nes surogatinėmis motinomis tampa geros šeimos draugės, be to, ne visi nori skelbti tokį diskutuotiną apsisprendimą.
Bevaikės šeimos nori savo genetinio kūdikio
Per paskutiniuosius metus surogatinės motinystės atvejų akivaizdžiai padaugėjo, nes patobulėjo embrionų užšaldymo ir implantavimo technologijos. Kaip viskas vyksta?
Psichologinis procesas. Potenciali surogatinė motina kreipiasi į agentūrą, užpildo asmeninę anketą ir susitinka su agentūros psichologais. Psichologai vertina moters motyvaciją, kodėl ji panoro tapti surogatine mama: ar iš altruizmo, ar dėl pinigų, ar dėl to, kad patinka būti nėščiai. Aiškinamasi, kokie būsimos surogatinės motinos santykiai su artimaisiais, draugais. Atkreipiamas dėmesys į religiją, kitokius įsitikinimus. Surogatinė motina turi pabendrauti su būsimaisiais tėvais ir įsitikinti, ar sutampa jų nuomonės daugeliu klausimų, ar prieinamas bendras susitarimas. Tarkime, viena šeima nenorėjo, kad surogatinė motina lankytųsi jogos užsiėmimuose, kita – kad pati vairuotų automobilį nuo 7-ojo nėštumo mėnesio ir pan.
Medicininis procesas. Kai testai parodo, jog surogatinė motina gali išnešioti vaisių, ir jei motinos kiaušinėliai yra geros kokybės (tėvo sperma taip pat ištiriama), abi moterys turi tam tikrą laiką vartoti medikamentus. Paprastai tai būna 6 savaičių hormoninės injekcijos surogatinei motinai ir 3 savaičių hormoninės injekcijos tikrai motinai, kad būtų stimuliuojama kiaušinėlių gamyba. Sujungus būsimojo tėčio spermą su būsimosios motinos kiaušinėliais laboratorijoje sukuriami keli embrionai, jie kurį laiką auginami, brandinami. Kiek vėliau jau paruošti embrionai implantuojami į surogatinės motinos gimdą. Jei moteris negali pasiūlyti savo kiaušinėlio, kreipiasi į anonimines donores. Daug paprasčiau būtų paimti surogatinės motinos kiaušinėlį, tačiau daugelis šeimų nenori genetinio ryšio tarp kūdikio ir surogatinės motinos. Kai embrionai implantuoti, surogatinei motinai dar 12 savaičių leidžiamos hormonų injekcijos.
Įstatymų procesas. Įstatymai dėl surogatinės motinystės kai kuriose valstijose skiriasi. Niujorke tapti surogatine mama yra nelegalu, Niu Džersyje – legalu nešioti ir gimdyti kitiems žmonėms vaikus, tačiau nelegalu už tai imti pinigus. Kai kuriose valstijose įstatymai prieštarauja, kad tėvai įrašytų savo vardus vaiko dokumentuose – pagal įstatymus, tokį vaiką reikėtų įsivaikinti, nors biologiškai jis jų vaikas. Kalifornijoje surogatinė motinystė vertinama labai palankiai. Todėl poroms ir surogatinei motinai labai svarbu žinoti valstijos įstatymus, patartina dirbti su geros reputacijos agentūromis.
Bevaikės poros svajoja apie savo genetinį paveldėtoją, būtent dėl šios svajonės jie neina lengvesniu keliu ir neįsivaikina svetimo kūdikio. Įsivaizduokite, ką reiškia bevaikei šeimai susilaukti vaikelio, kuris akių spalvą, charakterį, veido bruožus bus paveldėjęs iš tėčio ir mamos.
Konfliktai ir teismai – surogatinės motinos pamilsta nešiojamus vaikus
Tėvai ir būsimoji surogatinė motina sudaro kontraktus dėl kiekvienos pusės įsipareigojimų ir lūkesčių. Tačiau net tai nepadeda žmonėms atsikratyti didžiausios baimės, kad surogatinė motina, išnešiojusi ir pagimdžiusi kūdikį, nepareikalaus jo sau. Nuo 1979 metų žinomi tik keliasdešimt tokių atvejų.
Tik keliais atvejais surogatinės motinos nė už ką nenorėjo atiduoti kūdikių, kadangi tarp jų buvo užsimezgęs gilus emocinis ryšys. Dauguma surogatinių motinų, kai nėštumas persirita į antrą pusę, pradeda reikalauti sau palankesnių sutarties sąlygų (pvz. daugiau pinigų, patogesnio buto).
Teismai tokiose bylose palankesni tėvams. Kontraktai su surogatine motina kelis kartus buvo nutraukti dėl to, kad būsimieji tėvai išsiskyrė. Kartą surogatinė motina atsisakė pašalinti iš gimdos vieną iš dvynių – kontraktas buvo nutrauktas. Vienai surogatinei motinai įvyko persileidimas su sunkiomis sveikatos komplikacijomis, o biologiniai tėvai atsisakė padengti gydymo išlaidas. Vis dėlto, svarbiausios bėdos kyla dėl emocinio jautrumo.
Motiniška motyvacija
Ponia Zager, „Tėvų per surogaciją organizacijos“ direktorė sako, kad daugelis moterų pasiryžta tapti surogatinėmis motinomis, nes tik taip jos gali padaryti kažką svarbaus savo gyvenime. Pati ponia Zager susilaukė dukters prieš 14 metų, mergaitę išnešiojo ir pagimdė surogatinė motina. Ponia Zager paklausė tos moters, kodėl ši sutikusi būti išnuomojama moteris. Atsakymas buvo gana paprastas: „Galiu numirti nepadarius nieko gero. Bet galiu dramatiškai pakeisti kitų žmonių gyvenimus, suteikdama jiems didelę laimę“.
Surogatinių tėvų agentūros vadovė Suzana Jones sako, kad daugelis moterų skambina į agentūra, sutikdamos save išnuomoti kartais net neklausdamos, kiek joms už tai bus užmokėta. Kitos moterys paprašo gana nedidelio užmokesčio – nuo 15 000 iki 25 000 JAV dolerių. Iš tiesų, argi toks užmokestis yra didelis palyginus su drama, kai reikia išnešioti ir pagimdyti kažkieno vaiką ir jį atiduoti. Juk kainuoja ir laikas, kuris sugaištamas įvairiausiems tyrimams dar prieš implantaciją, o po to – begalės vizitų pas gydytojus įvairiausiose ligoninėse, tyrimai ultragarsu ir galų gale pats gimdymas.
Daugelis surogatinių motinų pasiryžta tokiam žingsniui, nes su uždirbtais pinigais gali garantuoti savo vaikų studijas. Tokiu būdu moteris atneša savo šeimai pajamas, o kol laukiasi, daug gražaus laiko praleidžia su savo šeima, užuot dirbusi nuo ryto iki vakaro.
Surogatinė motina – pavojinga profesija
Prieš patenkant į potencialių surogatinių motinų sąrašus, moterys kruopščiai tiriamos. Daug dėmesio skiriama ne tik jų sveikatai, bet aiškinamasi ir apsisprendimo priežastis, psichologinius veiksnius, nuotaikas, emocinę būklę. Deja, kaip prisipažino daugelis surogatinių motinų, po tokios patirties jas dažnai apima liūdesys, nusivylimas, kai kurioms atiduoti kūdikį tikriesiems tėvams prilygsta mirčiai.
Tuo tarpu poros, kurios ryžtasi susilaukti vaikų per surogatinę motiną, taip pat nesijaučia saugiai. Jiems tenka dideli gyvenimo išbandymai. Jau nekalbant apie finansinę pusę – vien tik mokestis agentūrai yra nuo 6 000 iki 18 000 JAV dolerių. Po to visos kitos išlaidos: psichologiniai ir medicininiai tyrimai, draudimo mokesčiai, algos dydžio užmokestis surogatinei motinai, jei ji negali eiti į darbą, nėščiosios drabužiai t.t. Iš viso tai gali sudaryti iki 75 000 JAV dolerių.
Apie surogatinę motinystę lietuvių akimis
Kokiais atvejais Vakaruose taikoma surogatinė motinystė?
Dėl anatominių priežasčių: esant vidinių genitalijų apsigimimui (moteris gali turėti normalias kiaušides, bet gali neturėti gimdos, makšties, kiaušintakių, tai vadinamasis Mayer-Rokitansky-Kuster-Hauser sindromas. Šis sindromas palikuonims nėra genetiškai perduodamas. Pvz., Didžiojoje Britanijoje, kur surogatinė motinystė yra legali ir etiška, pacientams su šiuo sindromu leidžiama turėti jų genetinį vaiką.
Dėl liekamųjų reiškinių po ligų: pavyzdžiui, sergant tuberkulioze, gimdos ertmėje išsivysto sinechijos (sąaugos), išnyksta gimdos ertmė.
Dėl liekamųjų reiškinių po operacijų: pašalinus gimdą dėl gerybinių auglių, dėl po ankstesnio gimdymo labai suplonėjusių gimdos sienelių, kai yra pavojus, kad nepavyks pakartotinai išnešioti vaisiaus.
Ar surogatinė motinystė yra paprasčiau, ar sudėtingiau, nei dirbtinis apvaisinimas?
Techniniu atžvilgiu – tas pats. Tačiau psichologiniu ir etiniu požiūriu tai daug sudėtingiau. Pavyzdžiui, Izraelio parlamento išleistame įstatyme dėl dirbtinio apvaisinimo pabrėžiami šie svarbiausi aspektai apie surogacijos legalizaciją:
Viešas komitetas leidžia ir stebi kiekvieną atskirą surogacijos atvejį.
Yra leidžiama tiktai visiška surogacija.
Susitarimas nėra komercinis, pagrįstas išlaidomis, surogatinei motinai galima mokėti tik po komiteto peržiūros ir pritarimo.
Surogatinė motina turi būti vieniša ar išsiskyrusi motina.
Po komiteto pritarimo surogatinė motina gali atsisakyti susitarimo.
Nuo gimimo iki įvaikinimo procedūros pabaigos vaikas yra prižiūrimas socialinio darbuotojo.
Tačiau religiniai, socialiniai bei kiti surogatinio nėštumo aspektai pasaulyje vis dar išsamiai svarstomi.
Kiek Lietuvoje pažengęs dirbtinis apvaisinimas, palyginus su užsieniu?
Mums lengviau, nes einame jau pramintu keliu, naudojame gerai patikrintas, patvirtintas metodikas, kurias pasaulyje medikai kūrė jau prieš keliasdešimt metų. Šios metodikos pasitvirtino po to, kai 1978 metais Anglijoje gimė pirmoji mergaitė „iš mėgintuvėlio“ – Luiza Brown, o 1983 metais
Australijoje gimė pirmasis kūdikis iš užšaldyto embriono. Džiaugiamės, kad mūsų pacientai Lietuvoje jau gali naudotis visomis naujomis biomedicinos technologijomis, kurios padeda įveikti nevaisingumo problemas, yra atliekamos naudojant naujausią įrangą.
Ar auginant svetimą embrioną savo gimdoje neįvyksta atmetimo reakcija (kaip persodinus inkstus)?
Taikant surogatinę motinystę, taip pat, kaip ir dirbtiniu būdu apvaisinant genetinę motiną, sėkmės tikimybė yra apie 27-33 procentus. Taigi – atmetimo reakcija galima.
Ar Lietuvoje kada nors bus naudojama surogatinė motinystė?
Kol kas apie tai nekalbama, nes Lietuvoje nėra teisinių apibrėžimų. Dirbtinis apvaisinimas – reali pagalba šeimoms, turinčioms nevaisingumo problemų. Kadangi vaikų Lietuvoje gimsta vis mažiau, be to, apie 15 procentų vaisingo amžiaus Lietuvos gyventojų susiduria su įvairiomis nevaisingumo priežastimis, manau, vyriausybė turėtų atkreipti į tai dėmesį, kad naujausi gydymo metodai būtų prieinami kiekvienam.
Konsultavo embriologė Aušra Blažėnienė
„Mamos žurnalas“
