Į endokrinologo kabinetą moteris atveda netikėtai pradėję kauptis kilogramai, nuolatinis nuovargis, dirglumas, suprastėjusi koncentracija, sutrikęs miegas ar nepaaiškinami skausmai.
Ir vis dėlto, atmetus kitas galimas ligas, labai dažnai paaiškėja, kad keturiasdešimtmetėms moterims šių simptomų priežastis yra ne kas kita, o natūralūs perimenopauzės ir menopauzės hormoniniai pokyčiai.
Dažnai atgena svoris
Viena dažniausių priežasčių – staiga pradėjęs augti svoris. Moterys pasakoja, kad jų gyvenimo būdas nepasikeitė: jos ir toliau maitinasi sveikai, sportuoja, tačiau svoris pamažu, bet nuosekliai auga. Kartu dažnai didėja ir „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis.
„Tai ne iliuzija ir ne „valios trūkumas“. Perimenopauzės ir menopauzės metu keičiasi hormonų santykis moters organizme, mažėja progesterono ir estrogeno. Estrogenas – tai hormonas, kuris dalyvauja daugybėje procesų. Jis reguliuoja apetitą ir sotumo jausmą, veikia nuotaiką ir kognityvines funkcijas (dėmesį, atmintį), taip pat dalyvauja atsinaujinant kaulams. Be to, turi ir priešuždegiminį poveikį“, – pasakoja Ramunė Valterytė, Menopauzės klinikos endokrinologė.
Tai, kad perimenopauzės metu svoris ima didėti net nekeičiant gyvenimo būdo, patvirtina ir moksliniai tyrimai. SWAN (Study of Women’s Health Across the Nation) duomenimis, vidutiniškai 40-55 metų moterys priauga apie 1-1,5 kg per metus.
„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug. Tačiau per 10 metų, kiek vidutiniškai trunka perimenopauzė (laikotarpis iki menopauzės, kai visai nebelieka mėnesinių), susidaro 10-15 kg papildomo svorio – ir dažnai be akivaizdžios priežasties moters akimis“, – pastebi gydytoja.
Estrogeno įtaka plati
Pasak gydytojos, mažėjant estrogeno, organizme natūraliai išsibalansuoja daugelis mechanizmų, o kūnui reikia laiko prisitaikyti prie visiškai kitokio hormoninio fono.
Estrogenas yra kur kas daugiau nei vaisingumo hormonas. Jis palaiko odos stangrumą ir gleivinių drėgmę, saugo mūsų kraujagysles nuo aterosklerozės, padeda kaulams ir raumenims atsinaujinti, turi priešuždegimiminių savybių.
Taip pat estrogenai lemia moteriško tipo riebalų pasiskirstymą – klubų ir sėdmenų srityje, riebalai labiau kaupiami poodyje. Po menopauzės dominuojantis estrogenas gaminamas jau nebe kiaušidėse, o riebaliniame audinyje ir antinksčiuose. Dėl to riebalai ima kauptis pilvo srityje.
„Ypač didėja riebalų pilvo ertmėje kiekis – skaičiuojama, kad jų čia gali padvigubėti. Tuo pat metu mažėja raumenų masė ir lėtėja bazinė medžiagų apykaita. Dėl šių priežasčių didėja atsparumas insulinui. Organizmas tarsi pereina į „taupymo režimą“ – kaupia atsargas „juodai dienai“, – pasakoja endokrinologė.
Simptomai sutampa su kitų ligų požymiais
Kai estrogeno ima trūkti, gali pasireikšti ir odos bei makšties sausumas, net ir nosies ar akių gleivinės sausumas. Itin būdingi termoreguliacijos sutrikimai, vadinamosios karščio bangos ir naktiniai prakaitavimai, didėja „blogojo“ MTL cholesterolio gamyba, mažėja kraujagyslių pralaidumas.
Tačiau šie simptomai nėra specifiniai tik menopauzei. Daugelis jai būdingų simptomų sutampa su kitų ligų požymiais.
Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai, koncentracijos stoka, smarkesnis prakaitavimas ar augantis svoris gali būti būdingi ir diabetui ar skydliaukės sutrikimams. Sąnarių skausmai – reumatologinėms ligoms.
Amenorėja (mėnesinių išnykimas) gali būti susijusi ir su hiperprolaktinemija – padidėjusiu prolaktino kiekiu.
„Pasaulinės skydliaukės federacijos duomenimis, 1 iš 8 moterų gyvenimo eigoje išsivysto skydliaukės sutrikimas, todėl pirmasis žingsnis visada yra atmesti kitų ligų tikimybę, ypač jei mėnesinės dingo ir simptomai atsirado iki 40 metų amžiaus.
Atliekame bendrą kraujo tyrimą, taip pat lipidogramą, tiriame skydliaukės hormonus, gliukozės ir insulino koncentraciją, kartais atliekame gliukozės tolerancijos mėginį bei glikozilinto hemoglobino tyrimus. Dėl nuovargio, silpnumo ir plaukų slinkimo itin svarbu įvertinti feritino ir vitamino D kiekį. Gali prireikti ir prolaktino tyrimo. Jei tyrimai geri, o kitos ligos nepasitvirtina, moterį siunčiame ginekologo konsultacijai – aptarti, ar simptomus gali palengvinti pakaitinė hormonų terapija“, – tyrimo kelią apžvelgia gydytoja.
Pasak jos, endokrinologai šios terapijos nekuruoja, nes istoriškai susiformavo praktika, kad viskas, kas susiję su moters reprodukcine sistema, yra ginekologo kompetencija. Endokrinologai šią sritį išmano, konsultuoja, tačiau vaistus skiria ginekologas – jis atlieka apžiūras, koreguoja dozes ir vaisto formas, suderina su kontracepcijos poreikiais.
Pagalba esant viršsvoriui
„Jei KMI yra 30 ar daugiau, arba yra 27, bet kartu pasireiškia gretutinės ligos (padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolis, miego apnėja, prediabetas ar cukrinis diabetas), turime saugių ir efektyvių vaistų, kurie gali būti skiriami – jie padeda sureguliuoti alkio–sotumo pusiausvyrą. Tačiau gyvenimo būdo veiksmų irgi reikia imtis, vien vaistų nebus gana“, – akcentuoja R. Valterytė.
Didelį vaidmenį vaidina ir sveika žarnyno mikrobiota – ji tiesiogiai susijusi su alkio ir sotumo reguliacija. Įvairi, sveika mikroflora reiškia subalansuotą apetitą.
„Tam svarbu su maistu gauti pakankamą skaidulų kiekį. Skaidulos yra sudėtingieji angliavandeniai, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo produktuose, sėklose ir riešutuose. Mikrobiotai labai padeda ir fermentuotas, raugintas maistas. Taip pat moterims tokiame amžiuje ypač svarbu gauti pakankamai baltymų, be kurių mūsų ląstelės ir raumenys negali atsinaujinti”, – pataria gydytoja.
Ir, žinoma, prisiminti streso ir miego poveikį. Miego trūkumas bei stresas didina kortizolio – „kovos hormono“ – gamybą.
„Tuomet norisi greito, riebaus, saldaus maisto, kad neva turėtume energijos tuoj pulti arba bėgti. Ir atvirkščiai, ramus pasivaikščiojimas, geras miegas atpalaiduoja nervų sistemą, tuomet alkio jausmas yra labiau subalansuotas“, – sako R. Valterytė.
Trys patarimai moterims
Gydytoja pirmiausia rekomenduoja susitvarkyti miego rutiną. Be poilsio neįmanoma sureguliuoti nei nuotaikos, nei apetito.
Antra – jėgos pratimai. Svarbu ne „liekninti taliją“, o auginti raumenų masę – ji pagreitina medžiagų apykaitą ir saugo kaulus.
Trečia – baltymų ir skaidulų turtingas maistas. Be jų sunku palaikyti sveiką mikrobiotą, didesnį sotumą, sveikesnę odą ir plaukus bei stiprius raumenis.
„Tyrimai rodo, kad vien gyvenimo būdo korekcijos gali sumažinti apie 40 % varginančių menopauzės simptomų ir kaulų retėjimo riziką. Todėl apie tai būtina kalbėti. Šiandien tik apie 5% moterų supranta, kas vyksta jų kūne perimenopauzės ir menopauzės metu. Trūksta ne tik moterų, bet ir sveikatos priežiūros specialistų edukacijos. Metas tai keisti“, – reziumuoja gyd. endokrinologė Ramunė Valterytė.
