Padidėjęs kūno plaukuotumas – gan dažna problema, su kuria susiduria iki 15 proc. vaisingo amžiaus moterų. Nors daugelis mano, kad tai – tik estetinė problema, padidėjęs plaukuotumas neretai įspėja ir apie tam tikrus endokrininius sutrikimus. Plačiau apie tai pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytoja endokrinologė Julija Bernotaitė-Davydovienė.
Hirsutizmas ar hipertrihozė
Gydytoja sako, kad pirmiausia reikia atskirti patologiją nuo fiziologijos. Hirsutizmas – tai medicininis terminas, apibūdinantis padidėjusį storų ir pigmentuotų plaukų augimą moterims tose kūno vietose, kuriose plaukai paprastai auga vyrams – ant veido smakro srityje, krūtinės, nugaros, pilvo, vidinėje šlaunų pusėje. Šią problemą lemia padidėjusi androgenų (vyriškų hormonų), ypač testosterono, gamyba arba plauko folikulo (svogūnėlio) jautrumas šiems hormonams.
„Moterų ir vyrų plaukų folikulų (svogūnėlių) skaičius yra beveik toks pats. Dėl padidėjusio androgenų kiekio moterims ploni ir mažai pigentuoti plaukai (veido, smakro, krūtinės srityse) tampa storesni ir labiau pigmentuoti, dėl to labiau matomi. Tuo tarpu galvos plaukus androgenų perteklius veikia priešingai – jie ima slinkti“, – aiškina pašnekovė.
Viena dažniausių hirsutizmo priežasčių (net 90–95 proc. atvejų) – policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Šis endokrininės sistemos sutrikimas sukelia hormonų disbalansą, dėl kurio padidėja androgenų gamyba. Hirsutizmą gali nulemti ir hormoniniai pokyčiai menopauzės metu, atsparumas insulinui, antinksčių sutrikimai, tokie kaip Kušingo sindromas ar vėlyvos pradžios įgimta antinksčių hiperplazija, androgenus sekretuojantys kiaušidžių ar antinksčių navikai, hipofizės augliai (prolaktinoma, akromegalija), anabolinių steroidų, testosterono preparatų, danazolio vartojimas. Androgenų kiekį organizme gali padidinti ir nutukimas. Apie 15 procentų hirsutizmo atveju sudaro 5-alfa reduktazės padidintas aktyvumas.
Padidėjęs plaukų augimas nuo androgenų nepriklausomose kūno vietose, kuris dažniausia būna įgimtas ar sukeltas metabolinių sutrikimų, tokių kaip skydliaukės veiklos mažėjimas, nervinė anoreksija ir kt., ar susijęs su tam tikrų medikamentų, pavyzdžiui, antiepilepsinių vaistų, ilgalaikiu vartojimu vadinamas hipertrichoze.
Hirsutizmo diagnostika ir gydymas
Hirsutizmas vertinamas apžiūros būdu pagal Ferriman-Gallwey skalę. 9 androgenams jautrios kūno vietos vertinamos nuo 0 iki 4 balų. Patologinis plaukuotumas diagnozuojamas tada, kai bendra balų suma yra didesnė nei 8.
Hirsutizmo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jeigu hirsutizmą sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimai, dažniausiai skiriami hormoniniai vaistai. Kai hirsutizmą sukelia PKS ar atsparumas insulinui, padėti stabilizuoti hormonų pusiausvyrą gali gydymas cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais. Jeigu hirsutizmo priežastis – nutukimas, sumažinti simptomus gali padėti subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir svorio metimas.
„Kai kurios moterys bando gydytis savarankiškai ir renkasi tokius gydymo būdus, kaip maisto papildų ar žolinių preparatų vartojimas, tačiau jų veiksmingumas nėra įrodytas. Siekiant efektyvaus padidėjusio plaukuotumo problemos sprendimo, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju endokrinologu, kuris, atlikęs reikiamus tyrimus, nuspręs, ar reikalingas medikamentinis gydymas, ar geriau šalinti plaukuotumą kitomis priemonėmis“, – pataria pašnekovė.
Nepageidaujamų plaukelių šalinimas
Pasak gydytojos, nepageidaujamus plaukelius galima šalinti įvairiais būdais, tačiau naudojant tokius metodus, tokius kaip plaukų skutimas, pešiojimas, depiliacija cukrumi, vašku ar depiliaciniais kremais, nepageidaujami plaukeliai pašalinami tik laikinai. Be to, šios procedūros gali sukelti odos problemų – plaukeliai gali įaugti į odą, atsirasti bėrimai, po kurių ilgam lieka tamsios dėmės. Bėrimams komplikavusis į bakterinę infekciją, odoje gali likti randų.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog skiriamos trys plaukų augimo fazės. Pirmoji – anageno fazė, kurios metu plauko folikulas padidėja ir plaukai pradeda augti, sudaro apie 90 proc. viso plauko gyvavimo ciklo. Plaukams galvos srityje ši fazė trunka nuo 2–7 metus, antakių srityje ir bikini zonoje – 1–2 mėn. smakro srityje – 3–12 mėn. Antroji – katageno fazė, kai plauko folikulas susitraukia, jo ląstelės nustoja dalytis, plaukas nusilpsta ir jau nebeauga, sudaro maždaug 1 proc. viso plaukų gyvavimo ciklo. Paskutinė – telogeno fazė – tai poilsio ir plaukų slinkimo fazė. Ji sudaro apie 10 proc. plauko gyvavimo ciklo. Telogeno fazės metu plauko folikulas yra ramybės būsenoje, plaukas nuo jo atsiskiria ir iškrenta, taip paruošdamas vietą naujam plaukui.
„Dėl asinchoniško plaukų augimo, siekiant užtikrinti jų pašalinimą, reikia ilgesnio laiko“, – aiškina gydytoja ir pristato efektyviausias plaukų šalinimo galimybes.
Lazerinė depiliacija – tai ilgalaikis, tačiau gana brangus plaukų šalinimo metodas. Procedūros metu plaukeliai pašalinami lazerio šviesos impulsais, kurie nukreipiami tiesiai į plauko folikulą. Lazerio šviesa veikia plaukuose esantį melaniną, jį sunaikindama.
Plaukų augimo ciklas vyksta etapais ir ne visi plaukai vienu metu yra aktyvios augimo fazės metu, todėl procedūrą rekomenduojama kartoti kas 4 savaites. Po tam tikro laiko organizmas vėl pradeda gaminti melaniną, todėl maždaug kas pusmetį rekomenduojama atlikti palaikomąją procedūrą. Lazerinė depiliacija yra efektyviausia šviesią odą ir tamsius plaukelius turinčioms moterims, nes didelis melanino kiekis plaukuose užtikrina geriausius rezultatus.
Dar vienas ilgalaikis plaukų šalinimo būdas – fotoepiliacija. Jo veikimo principas yra labai panašus į lazerinę depiliaciją. Šios procedūros metu naudojamas fotoepiliatorius, kuris skleidžia platesnio spektro šviesos impulsus nei lazeris. Dėl to fotoepiliacija laikoma švelnesne ir saugesne alternatyva, ypač tinkančia jautresnei odai.
Kaip ir lazerinė depiliacija, fotoepiliacija efektyviai veikia tik tamsius plaukelius, esančius aktyvioje augimo fazėje. Kadangi ne visi plaukai auga vienu metu, reikalinga keletas procedūrų, kad būtų pasiektas ilgalaikis rezultatas.
Vieno ar kito metodo pasirinkimas priklauso nuo moters odos tipo, plaukų spalvos ir individualių poreikių. Tačiau nors depiliacija lazeriu ar fotoepiliacija yra ilgalaikės ir pakankamai brangios procedūros, jos neužtikrina plaukelių pašalinimo visam laikui.
Gydytoja sako, jog siekiant pašalinti nepageidaujamus plaukelius visam gyvenimui, rekomenduojama rinktis elektroepiliacijos procedūrą. „Elektroepiliacijos būdu plaukeliai šalinami po vieną, į kiekvieno plauko šaknį įvedant ploną zondą, kuriuo paleidžiamas elektros impulsas. Taip plaukų folikulai ir šaknys suardomos, todėl jie daugiau nebeatauga. Atliekant elektroepiliaciją, taip pat svarbūs plaukelių augimo ciklai – ši procedūra efektyviausia tada, kai daugiausia plaukelių yra augimo fazėje. Norint pašalinti plaukelius visam laikui, vidutiniškai prireikia 8 procedūrų, atliekamų maždaug kas 3 savaites.
