Kauno klinikose Ligitai diagnozuota viena sunkiausių preeklampsijos formų – HELLP sindromas, kuriam būdingi kepenų funkcijos sutrikimai, trombocitų sumažėjimas ir kraujo ląstelių irimas. Dėl staiga pablogėjusios būklės ir visiško, tačiau laikino, regėjimo praradimo buvo priimtas skubus sprendimas atlikti cezario pjūvio operaciją. Laiku suteikta daugiadalykė pagalba leido stabilizuoti tiek Ligitos, tiek jos dukros būklę.
Ligita prisimena, kad savaitės pradžioje pradėjo jausti stiprų skausmą skrandžio duobutėje ar po šonkaulių lanku, kurį lydėjo ir galvos skausmas. „Tiek šeimos gydytoja, tiek akušerė ramino, kad skrandžio srityje jaučiamas skausmas greičiausiai susijęs su nėščiosioms būdingu refliuksu. Gėriau paskirtus vaistus, tačiau pagerėjimo nejaučiau“, – pasakoja moteris.
Vieną rytą atsikėlusi ji suprato, kad nemato. „Bandžiau išjungti žadintuvą, tačiau jo nemačiau. Iš pradžių pagalvojau, kad dar esu apsnūdusi ar kambaryje per tamsu. Tačiau ramiau pasėdėjusi suvokiau – aš tikrai nieko nematau. Pažadinau vyrą, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Visa likusi diena dėl patirto šoko man liko tarsi per miglą“, – atvirauja Ligita. Itin sunkios būklės moteris buvo nuvežta į Kauno klinikas.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. dr. Meilė Minkauskienė paaiškina, kad Ligitai diagnozuota preeklampsija – su placentos funkcijos sutrikimu susijusi nėščiųjų liga, galinti kelti grėsmę motinos ir vaisiaus sveikatai ar gyvybei.
„Pagrindiniai ligos požymiai – padidėjęs kraujospūdis po 20 nėštumo savaitės ir baltymas šlapime, tačiau pradžioje gali pasireikšti ir nespecifiniai simptomai: galvos ar skrandžio srities skausmas, regėjimo sutrikimai, pykinimas. Kadangi tai su placentos veikla susijusi būklė, vienintelis efektyvus gydymo būdas yra gimdymas. Suteikus pagalbą laiku, moters būklė po gimdymo palaipsniui stabilizuojasi“, – sako profesorė.
Preeklampsijos rizika vertinama jau nėštumo pradžioje – tuo metu, kai formuojasi placentos kraujagyslės. „Būtent šiuo laikotarpiu, esant padidėjusiai rizikai, gydytojo paskirtas aspirinas gali reikšmingai sumažinti ligos išsivystymo tikimybę“, – pažymi profesorė. Riziką taip pat mažina ir sveika gyvensena: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris bei pakankamas kalcio kiekis.
„Šiandien preeklampsijos diagnostika yra gerokai pažengusi. Be įprastų tyrimų, turime galimybę atlikti specialų kraujo tyrimą – angiogeninių žymenų nustatymą. Jis nuo 20 nėštumo savaitės leidžia gana tiksliai įvertinti preeklampsijos tikimybę ir prognozuoti jos eigą. Gavus palankius rezultatus, moterį galima nuraminti ir saugiai tęsti įprastą priežiūrą, o nustačius padidėjusią riziką – taikyti intensyvesnę stebėseną bei laiku priimti sprendimus dėl tolesnės taktikos, įskaitant gimdymo planavimą“, – pažymi prof. dr. M. Minkauskienė.
Kaip pasakoja Edita Vabolienė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė, iš pradžių Ligitai buvo įtartas insultas, atliktas skubus galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas.
„Vis dėlto nustačius HELLP sindromą ir įvertinus laboratorinius bei klinikinius rodiklius, priimtas sprendimas nedelsiant atlikti cezario pjūvio operaciją. Tai buvo būtina, siekiant išvengti tolesnių gyvybei pavojingų komplikacijų“, – sako gydytoja.
Prie šios gydymo istorijos prisidėjo gydytojai akušeriai ginekologai, anesteziologai reanimatologai, neurologai, oftalmologai bei neonatologai. Sprendimai tokiais atvejais priimami greitai ir koordinuotai, įtraukiant įvairių sričių specialistus. Tai leidžia užtikrinti visapusišką pagalbą ir optimalų gydymo planą tiek moteriai, tiek naujagimiui.
Ligita, po operacijos pabudusi Intensyviosios terapijos skyriuje, pirmiausia prisimena nerimą dėl dukros sveikatos. „Aš vis dar nieko nemačiau. Artimieji ir medikai ramino, kad dukrai viskas gerai, kad ji gydoma ir prižiūrima. Vis dėlto buvo labai daug baimės – negalėjau jos nei pamatyti, nei paliesti. Nuolat kirbėjo mintis, ar jie nemeluoja, ar tikrai viskas gerai, ar man tiesiog sakoma tai, kas turėtų mane nuraminti“, – prisimena moteris.
Ligitos atvejis – ne vienintelis. Profesorė pažymi, kad preeklampsija gali progresuoti labai greitai, todėl ypač svarbus reguliarus nėštumo stebėjimas. 2025 metais Kauno klinikose dėl sunkių preeklampsijos formų gydėsi ir pagimdė 64 nėščiosios, iš jų 30 atvejų liga išsivystė iki 34 nėštumo savaitės.
„Kai išsivysto sunki preeklampsija, tenka balansuoti tarp motinos ir neišnešioto naujagimio sveikatos. Suplanuoti gimdymą paprasčiau, kai liga prasideda paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Tačiau ankstyvosios preeklampsijos atvejais sprendimas sudėtingesnis – gimdymas gali reikšti giliai neišnešiotą naujagimį. Vis dėlto esant sunkiai ligos formai, laiku priimtas sprendimas dėl gimdymo dažnai yra vienintelis būdas sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti abiejų gyvybes“, – sako prof. dr. M. Minkauskienė.
Nors Ligitos būklė stabilizavosi, preeklampsija gali turėti reikšmės ir ilgalaikei moters sveikatai. „Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad net ir pasibaigus nėštumui išlieka padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, susijusi su kraujagyslių funkcijos sutrikimais, vadinamąja endotelio disfunkcija. Todėl moterims, kurioms buvo diagnozuota preeklampsija, svarbi ilgalaikė stebėsena – reguliari kraujospūdžio kontrolė, kraujo lipidų vertinimas ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių koregavimas“, – pažymi prof. dr. M. Minkauskienė. Anot jos, Kauno klinikose kartu su šeimos gydytojais ir kardiologais kuriamos tęstinės stebėsenos programos, skirtos užtikrinti sistemingą tokių pacienčių priežiūrą po nėštumo.
Šiuo metu pacientės būklė stabili, regėjimas beveik visiškai atsistatęs, padidėjęs kraujo spaudimas valdomas medikamentais, kūnas po truputį atsigauna po cezario pjūvio operacijos.
„Nežinau, kokiais žodžiais atsidėkoti už tai, kad šiandien esu gyva ir galiu laikyti savo dukrą ant rankų. Tą laiką prisimenu kaip labai sunkų – buvo daug baimės ir nežinios. Tačiau visą laiką jaučiau, kad esu saugiose rankose. Medikų ramybė, susitelkimas ir nuoširdus rūpestis padėjo išgyventi akimirkas, kai pati nebežinojau, kuo tikėti“, – sako Ligita.
Medikai akcentuoja, kad preeklampsijos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų požymius, tačiau nėštumo metu jie visuomet turi būti vertinami atsakingai. „Norisi paraginti tiek pacientes, tiek jų artimuosius ar nėštumą prižiūrinčius specialistus – nepamirškite, kad skrandžio ar galvos skausmas gali būti pirmasis preeklampsijos simptomas. Kraujospūdžio pamatavimas ir aktyvus veikimas, jei jis padidėjęs, gali būti lemtingi gelbstint dviejų – moters ir vaiko – gyvybę“, – pažymi E. Vabolienė.
Kauno klinikų informacija
