Nėštumas – ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, kupinas naujų patirčių ir potyrių. Visgi, planuojant pirmagimį daugeliui jų kyla įvairių klausimų – kaip tinkamai pasiruošti nėštumui, pasirūpinti tiek savo, tiek būsimo vaikelio sveikata, kaip dažnai lankytis pas skirtingus gydytojus ir pan. Utenos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Živilė Sabonytė-Balšaitienė pažymi, jog įvairių klausimų turi ne tik planuojančios nėštumą, bet ir pastojusios moterys, o ypač tos, kurios pastojo neplanuotai – žinant atsakymus į dažniausius klausimus nėštumo laikotarpis gali praeiti daug sklandžiau, patiriant mažiau nerimo.
„Tinkamas pasiruošimas nėštumui užtikrina, jog tiek būsima mama, tiek naujagimis bus sveiki. Laiku atlikti tyrimai leidžia apsaugoti ją ir vaisių nuo infekcijų bei jų neigiamos įtakos nėštumo baigčiai, taip pat svarbu nepamiršti ir pagal gydytojo rekomendacijas vartoti tinkamus maisto papildus, atsisakyti žalingų įpročių, pasirūpinti subalansuota mityba bei nepamiršti fizinio aktyvumo“, – sako Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Pirmieji veiksmai, planuojančioms nėštumą
Kiekvienai moteriai bent kartą per metus rekomenduojama apsilankyti pas akušerį-ginekologą, laiku atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį pagal Lietuvoje galiojančią gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą. Visoms vyresnėms nei 25 m. nėščiosioms, kurioms jis nebuvo atliktas per pastaruosius trejus metus, reikėtų tyrimą atlikti nėštumo pradžioje.
„Jeigu moteris serga lėtinėmis ligomis, derėtų apsilankyti pas jas gydančius specialistus, aptarti šių ligų ir vartojamų vaistų įtaką nėštumui. Kartais pasitaiko atvejų, kai dėl planuojamo nėštumo tenka keisti ligos kontrolei paskirtus vaistus, koreguoti jų dozes, kad jie būtų saugūs vaisiui“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Ji pratęsia, jog planuojant nėštumą svarbu nepamiršti ir infekcinių ligų rizikos bei nuo kai kurių iš jų pasiskiepyti. Nustatyta, jog nėštumo metu vėjaraupiais suserga 2–3 iš 1000 nėščiųjų, kurioms po 16 nėštumo savaitės, ypač trečiame trimestre, vėjaraupių komplikacijų rizika yra didesnė nei kitiems suaugusiems asmenims. Šioms komplikacijoms priskiriamas plaučių uždegimas, įgimtas vėjaraupių sindromas ir naujagimio vėjaraupiai. Be to, nėščiosios sezoniniu gripu ir COVID-19 infekcija serga sunkiau, verta nepamiršti pasiskiepyti ir nuo kokliušo, prieš nėštumą saugu pasiskiepyti ir nuo žmogaus papilomos viruso, hepatito A ir B, stabligės, pneumokokinės ir meningokokinės infekcijų.
„Bet kuri moteris, nesvarbu, kokio amžiaus, turėtų laikytis sveikos gyvensenos principų bei vartoti reikalingus maisto papildus tiek planuodama nėštumą, tiek jo pradžioje. Svarbiausia iš jų yra folio rūgštis, kuri itin reikšminga vaisiaus vystymuisi, jo augimui bei raidai. Moksliniai tyrimai rodo, jog šio vitamino vartojimas net 69 proc. mažina pasikartojančių vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką, motinos anemijos ir naujagimio mažo gimimo svorio riziką, taip pat turi reikšmingos įtakos vaiko psichoemocinei raidai, leidžia išvengti autizmo spektro sutrikimų, – teigia Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Prireikus, būsimai mamai taip pat gali būti atliekami įvairūs tyrimai: šlapimo pasėlis, parodantis šlapimo takų infekciją, ŽIV ir sifilio, leidžiantys diagnozuoti šias ligas ir laiku pradėti gydymą, taip pat svarbu nustatyti kraujo grupę ir rezus antikūnius, siekiant išsiaiškinti, ar nėra rezus izoimunizacijos bei laikytis profilaktinių priemonių, išvengiant naujagimio hemozilinės ligos.
Neplanuotas nėštumas – į ką svarbu atsižvelgti?
Moteriai pastojus neplanuotai, pirmiausia būtina atsisakyti žalingų įpročių. Moksliniai tyrimai rodo, jog jie siejami su daugybe neigiamų pasekmių motinai, vaisiui ir naujagimiui. Neplanuotas nėštumas, abiems tėvams turint žalingų įpročių, gali itin paveikti vaisių – motinos alkoholio vartojimas ir tėvo rūkymas yra susijęs su didesne vaikų ūminės mieloblastinės leukemijos rizika, turi įtakos vaiko neuroblastomos, įgimtų diafragmos išvaržų išsivystymui, lūpų ir smakro formos defektams, dėmesio ir aktyvumo sutrikimams bei net vaikų svoriui paauglystės laikotarpiu.
„Rūkančioms moterims didėja placentos atšokos rizika, kuri gali sukelti masyvų kraujavimą bei būti nėščiosios ir vaisiaus žūties priežastimi. Taip pat tokios mamos vaikui gali išsivystyti alerginis rinitas, neurologinių funkcijų ir raidos vystymosi sutrikimai, ADHD, žvairumas. Tuo metu alkoholį vartojančioms nėščiosioms savaiminio persileidimo rizika yra 30 proc. didesnė nei nevartojančioms, vaikams gresia įgimtos širdies ydos, lūpos ir gomurio defektai“, – pažymi gydytoja akušerė-ginekologė.
Neplanuotai pastojusioms ar planuojančioms kūdikį moterims taip pat svarbu pasirūpinti tinkama ir subalansuota mityba, kuri yra itin svarbi jos reprodukcinei sveikatai. Iš kasdienio raciono reikia išbraukti pusfabrikačius, nitratus: „Per mažas nėščiosios svoris didina priešlaikinio gimdymo riziką, o nutukimas dvigubai didina preeklampsijos ir gestacinio diabeto riziką.“
Reikalingi vizitai pas gydytojus specialistus
Planuojant kūdikį ir pastojus moters būklę turi įvertinti šeimos gydytojas, kuris atsižvelgia į pacientės turimas ligas ir rizikos veiksnius. Taip pat prieš nėštumą ar neplanuotojai pastojus būtina nuvykti pas odontologą, kuris, esant ėduonies požymiams, juos išgydys, nes organizme esanti infekcija gali lemti nesėkmingą nėštumo baigtį.
„Jeigu moteris serga kvėpavimo, virškinimo, šlapimo takų, odos, nervų ar endokrininės sistemos ligomis, ji turi pasikonsultuoti su atitinkamais šių sričių specialistais, nes tik taip gydytojas galės padėti laiku ir išvengti komplikacijų. Turimos ligos taip pat leidžia įvertinti rizikas gimdymo metu ar po jo, tinkamai tam pasiruošti, skirti reikalingus medikamentus bei apsaugoti būsimą mamą“, – dalinasi Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Nėštumo metu labai svarbūs reguliarūs apsilankymai pas nėščiųjų priežiūros specialistą. Pirmasis apsilankymas turėtų įvykti iki 10 nėštumo savaitės, antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrus reikėtų apsilankyti po 2–3 kartus, atsižvelgiant į kiekvienos moters individualią būklę, turimas gretutines ligas bei poreikius.
„Ambulatorinės priežiūros tikslas yra rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekti geriausios nėštumo baigties, išvengti bet kokių galimų ligų ir komplikacijų bei užtikrinti gerą būsimos mamos sveikatą. Nėštumo metu itin svarbūs du vaisiaus ultragarsiniai tyrimai, kurie yra atliekami pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą nustatytu laiku, įvertinant vaisiaus būklę bei raidą. Esant indikacijoms, gali būti atliekami ir genetiniai tyrimai – biocheminis nėščiosios kraujo tyrimas ir laisvos vaisiaus DNR, nustatytos motinos kraujyje, chromosomų analizė“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Vizitų metu būsimai mamai taip pat atliekami įvairūs tyrimai – matuojamas arterinis kraujospūdis ir gimdos dugno aukštis, vertinamas vaisiaus širdies ritmas bei vaisiaus padėtis.
Dažniausi nėštumo simptomai – kaip juos sumažinti?
Nėštumo metu moterys patiria įvairių simptomų, iš kurių dauguma yra susiję su hormonų pokyčiais, sutrikimus gali lemti ir didėjanti gimda. Dažniausiai moterys skundžiasi bendru nuovargiu ir miego sutrikimais, tai ypač jaučiasi pirmojo trimestro metu ir yra susiję su hormono progesterono kiekio kilimu. Visgi, anot gydytojos, natūralu, kad artėjant vaikelio gimimui moterys jaučia nerimą ir baimę.
Beveik 90 proc. nėščiųjų taip pat vargina pykinimas ir vėmimas – padidėjęs moteriškų lytinių hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sukelia virškinimo sistemos raumenų atsipalaidavimą, kuris dažniausiai baigiasi po pirmojo trimestro. Visgi, pasitaiko atvejų, kai moteris šie nusiskundimai lydi ir iki trečiojo nėštumo trimestro, o 5 proc. jų net iki nėštumo pabaigos.
„Didėjanti gimda ir virškinimo hormonų pokyčiai siejami su didesne nėščiųjų rizika sirgti hemorojumi. Ši liga nustatoma apie 40 proc. besilaukiančių moterų. Itin dažnai ši būklė pasireiškia antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir išlieka pirmuosius du mėnesius po gimdymo. Tuo metu vidurių užkietėjimas vargina apie trečdalį nėščiųjų ir kartais net 50 proc. moterų po gimdymo“, – dalinasi akušerė-ginekologė Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Didėjantis nėščiosios kūno svoris bei auganti gimda taip pat siejami su dažnesniais nugaros sąnarių skausmais, nėštumo metu ir po gimdymo atsirandančiu šlapimo ar net išmatų nelaikymu.
„Kiekviena moteris sau gali padėti, jeigu laikosi sveikos gyvensenos principų – svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui, ypač miegui, kuo daugiau laiko leisti gryname ore. Nemažiau svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris skatina žarnyno judesius, gerina kraujotaką bei stiprina dubens srities bei nugaros apatinės dalies raumenis. Reguliariai sportuoti svarbu jau planuojant nėštumą, nes tai leidžia išvengti naujagimio sveikatos komplikacijų bei yra naudingas motinos sveikatai. Vidutinis sportinis aktyvumas yra reikalingas bei rekomenduojamas ir nėščiosioms – tai gali būti greitas ėjimas, vandens aerobika, važiavimas dviračiu, pasipriešinimo treniruotės ar net namų ruošos darbai“, – teigia gydytoja.
Kada reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastojusi moteris patiria stiprų pilvo skausmą, pasikeičia jos išskyrų pobūdis ar padidėja kūno temperatūra, reikėtų kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją.
„Ne visi patiriami negalavimai reiškia blogiausia, visgi, tai gali įvertinti tik gydytojas specialistas. Dažnai pilvo skausmą gali sukelti ne tik nėštumo komplikacijos, bet ir virškinimo, šlapimo sistemos sutrikimai ir ligos, kartais jis gali būti neurologinės kilmės ar dėl didėjančios gimdos. Suprantama, jog kiekvienas negalavimas išgąsdina būsimą mamą, tačiau į ligoninės priimamąjį reikėtų vykti tik tada, kai atsiranda gausus kraujavimas, kuris gali kelti pavojų tiek jos, tiek kūdikio sveikatai. Kitais atvejais jūsų būklę įvertins akušeris-ginekologas, kuris, prireikus, nukreips jus pas kitus gydytojus specialistus, siekiant pasirūpinti jūsų sveikata“, – sako Utenos akušerė-ginekologė Živilė Sabonytė-Balšaitienė.
Susiję straipsniai
