Nėštumo metu moters organizmui tenka dideli iššūkiai, todėl natūralu, kad nėštumas iš būsimos mamos pareikalauja labai daug fizinių ir emocinių jėgų. Deja, kartais šis krūvis mamos organizmui yra sunkiai „pakeliamas“ ir neretai gali neigiamai paveikti tiek moters sveikatą, tiek vaisiaus vystymąsi, dėl to padidėja nenumatytų komplikacijų rizika. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojas akušeris-ginekologas prof. dr. Linas Rovas pažymi, kad rizikingas nėštumas dažnu atveju atsiranda būsimoms mamoms, kurios iki jo jaučiasi puikiai, todėl itin svarbu atlikti būtiniausius tyrimus dar iki pastojimo arba bent jau nėštumo pradžioje.
Gydytojau, papasakokite, kas yra rizikingas nėštumas ir kokioms moterims jis dažniausiai pasireiškia?
Rizikingo nėštumo metu motinos ir/ar vaisiaus sveikatai kyla didesnė nei įprastai komplikacijų rizika, o tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai: motinos sveikatos būklė, amžius, gyvenimo būdas ar laukiantis kylančios problemos. Moterys, turinčios aiškiai diagnozuotas ligas, tokias kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas, ar praeityje praradusios kūdikį, patyrusios priešlaikinį gimdymą, dažnai jau planuodamos nėštumą ar tik pastojusios skuba konsultuotis su gydytojais bei stengiasi užkirsti kelią komplikacijoms. Tačiau riba tarp normalaus ir rizikingo nėštumo yra labai maža ir dažnai net visiškai sveikos iki pastojimo moters organizmas, dėl patiriamo milžiniško krūvio laukiantis, gali susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. Daugelį jų, nustačius iki nėštumo pradžios, gydytojai galėtų koreguoti ar net visiškai išgydyti, deja, jau užsimezgus vaisiui, liekame tik stebėtojais, kadangi bet kokie vaistai ar intervencijos, skiriamos nėščiajai, siekiant pagerinti jos sveikatą, gali neigiamai atsiliepti vaisiui.
Ką nėščiosios galėtų padaryti, kad sumažintų komplikacijų riziką?
Aš laikausi nuostatos, kad visos būsimos mamos jau pirmame nėštumo trimestre turėtų būti nuodugniai ištirtos. Žinoma, geriausia būtų visa tai padaryti iki pastojant – pilnai susipažinti su savo organizmu ir sužinoti jo galimybių ribas. Be to, pasiruošti nėštumui verta ir kitais būdais, kaip pavyzdžiui, visiems žinomą folinę rūgštį reikėtų pradėti gerti likus 4–6 savaitėms iki pastojant. Jei moteris pradeda lauktis netikėtai, apie tai dažniausiai sužino iš jau 1–2 savaites vėluojančių mėnesinių, tai reiškia, kad vaisius jau yra 4–5 savaičių. Folio rūgštis, be kitų savo naudingų savybių, yra reikalinga širdies struktūros formavimuisi, o atpažinus nėštumą, vaisiaus širdis jau būna susiformavusi, todėl šiuo metu pradėta vartoti folio rūgštis nebeatliks savo gero darbo iki galo. Tai tik vienas pavyzdys, kaip ta pati priemonė pradėta taikyti laiku, gali duoti žymiai daugiau naudos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmus tris nėštumo mėnesius vyksta vaisiaus organų genezė ir išorės faktoriai gali stipriausiai jį paveikti, todėl būtų idealu, jei moteris galėtų tą laikotarpį praleisti gamtoje, valgyti šviežias daržoves, vengti didmiesčio triukšmo, žmonių minių, kuriose kas antras kosi arba čiaudi. Taip pat reikėtų vengti maisto produktų ir gėrimų, kuriuose yra bisfenolio – vieno iš suirusio plastiko elementų, jau randamo ir mamos piene. Būtų nuostabu, kad pirmus tris mėnesius būsimos mamos galėtų išvis neiti į darbą, kad išvengtų neigiamų išorinių faktorių poveikio tuo svarbiu vaisiaus vystymosi periodu. Bet, žinoma, realybė dažnai yra kitokia, tad šiuo laikotarpiu būtų labai gerai apsilankyti pas specialistą, jeigu to nepadarėte iki nėštumo pradžios, kad jis įvertintų galimų komplikacijų riziką ir sudarytų individualų nėštumo stebėjimo-priežiūros planą.
Rizikingas nėštumas gali lemti priešlaikinį gimdymą. Papasakokite plačiau apie jį.
Nors dauguma vaisiaus organų pilnai susiformuoja iki 10 nėštumo savaitės, jų funkcijos vystosi visą šį laikotarpį ir iš dalies visą pajėgumą pasiekia tik apie 39-ąją nėštumo savaitę. Tiesa, pavyzdžiui, smegenų funkcinis subrendimas baigiasi tik apie pirmuosius gyvenimo metus, todėl žmogaus protinei veiklai ir besiformuojančiam intelekto koeficientui šis laikas yra labai svarbus. Nėštumas turi tęstis kiek galima ilgiau, jeigu tam yra palankios sąlygos. Deja, pasitaiko atvejų, kai dėl mamos sveikatos problemų ar sutrikusio vaisiaus vystymosi jį reikia užbaigti anksčiau, tokiais atvejais gydytojas susiduria su dideliais iššūkiais, nes turi nuspręsti, ar rizika didesnė nėštumą tęsiant, ar nutraukiant.
Ką galima padaryti, kad būtų sumažinta priešlaikinio gimdymo rizika?
Kaip jau minėjau, daug ką galima padaryti tikslingai ruošiantis nėštumui arba bent jau pirmomis jo savaitėmis. Pavyzdžiui, makšties išskyrų ištyrimas, nors ir nėra būtina procedūra, bet labai naudinga. Pastebima, kad įvykus priešlaikiniam gimdymui ar persileidimui labai dažna to priežastis – mikroorganizmai, kuriuos aptikus iki 18 nėštumo savaitės būtų galima pašalinti, skiriant nepavojingą mamai ir vaisiui gydymą. Kitas pavyzdys – probiotikų vartojimas iki nėštumo ir jo metu, užtikrinantis normalią makšties terpę, kuri yra vienas iš pagrindinių faktorių, padedančių ne tik išnešioti vaisių, bet ir normaliai jam vystytis. Be to, nėščiosios dažnai skundžiasi įvairaus pobūdžio pilvo skausmais – tai yra normalu, nes šioje srityje yra daug organų, kuriems nėštumo laikotarpiu yra mažiau vietos. Be reikalo patiriant emocinį stresą, išsiskiria kortikosteroidai, neigiamai veikiantys vaisių ir galintys sukelti priešlaikinį gimdymą. Dažniausiai užtenka tik su ultragarsu išmatuoti gimdos kaklelio ilgį, kad būtų galima sumažinti būsimos mamos nerimą. Aš esu įsitikinęs, jog kiekvienas specialistas pirmiausia nuramins mamą, o tuomet pritaikys reikiamas priemones, kad nėštumas vystytųsi be problemų – svarbiausia į jį kreiptis laiku.
Ar rizikingas nėštumas gali turėti liekamųjų reiškinių po gimdymo? Kokių?
Pastaruoju metu vis garsiau pradėta kalbėti apie „ketvirtąjį nėštumo periodą“. Noriu pabrėžti, jog sveikatos problemos, kurios atsirado laukiantis, kartu su gimdymu nesibaigia. Organizmo pakitimai tęsis ir toliau, o jei nėra prižiūrimi ir gydomi, progresuos ir turės įtakos ne tik mamos gyvenimo kokybei, bet ir jo trukmei. Vienos iš pavojingiausių komplikacijų po gimdymo yra kraujo krešėjimo sutrikimas, infekcijos ar staigus kai kurių organų nepakankamumas. Nedaugelis žino, jog moterys, kurios nėštumo metu turėjo problemų dėl aukšto kraujo spaudimo, preeklampsijos, patyrė priešlaikinį gimdymą, ankstyvą persileidimą, vaisiaus augimo sutrikimą ar gestacinį diabetą, turi potencialią riziką, jog per tam tikrą laiko tarpą joms išsivystys vienokio ar kitokio sunkumo kardiovaskulinės sistemos patologija, pavyzdžiui, aterosklerozė, infarktas, širdies nepakankamumas ir panašiai. Mamai, kuri laukdamasi turėjo problemų dėl padidėjusio kraujo spaudimo, rizika, kad iki 50 metų išsivystys ateroskleroziniai pakitimai ir kardiovaskulinės sistemos problemos, galinčios būti net mirties priežastimi, didėja iki 70 proc. Kitas pavyzdys – jeigu moteris nėštumo metu turėjo gestacinį diabetą, nesiimant jokių priemonių rizika, kad išsivystys cukrinis diabetas, padidėja iki 10 kartų.
Be to, daugelis žino, kad kas 5 moteris susiduria su nėštumo ar pogimdyvine depresija. Dažnai tai yra nurašoma nuovargiui po gimdymo, liūdesiui, baimei dėl ateities ar užgriuvusių rūpesčių. Visgi, tai rimtos psichologinės problemos pradžia, kuri kartais gali privesti net iki savižudybės. Be to, tokia motinos būsena gali neigiamai atsiliepti vaiko formavimosi procesams, kurie ypač aktyviai vyksta pirmaisiais gyvenimo metais, pavyzdžiui, naujagimio psichomotoriniam vystymuisi.
Noriu pasakyti, jog visos mamos, kurios turėjo minėtus sutrikimus nėštumo metu ir nori pasirūpinti savo gyvenimo kokybe, turi imtis priemonių iš karto po gimdymo, nelaukdamos klinikinių ligos požymių pasireiškimo. Įprastai „galimybių langas“, kai dar galima sustabdyti prasidėjusius blogus procesus, užtrunka apie 2 metus. Tad ilgai nelaukus po gimdymo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parinktų profilaktines programas, sveikos gyvensenos metodus ir, jei reikia, laiku nukreiptų pas kitą specialistą.
Susiję straipsniai
