Dula Lina Gabrijolavičienė su bendramintėmis įkūrė organizaciją „Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga“ ir pirmą kartą atliko išsamią moterų apklausą – kokia jų patirtis gimdant Lietuvoje.
Lina, pirmiausia pristatykite, kas yra „Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga“?
Tai asociacija, kuri vienija tiek atskirus žmones (dulas, akušeres, psichologes, kitas gimdymui neabejingas moteris), tiek ir juridinius atstovus, kurie nori veikti šioje srityje. Mūsų misija – siekti kiek įmanoma fiziškai ir psichologiškai saugaus gimdymo. Norėjome įtraukti ir gimdančių moterų balsą, nes iki šiol jos buvo tarsi nuošalyje. Nors nėščiųjų priežiūra Lietuvoje kryptingai gerinama jau keletą dešimtmečių, bet iki šiol niekas nepaklausė pačių moterų, kaip jos vertina joms suteiktą priežiūrą.
Savo asociaciją įkūrėme 2018 metais, o didžiausias mūsų nuveiktas darbas – moterų apklausa. Ją darėme ir 2021, ir 2022 metais. Apklausėme po keletą tūkstančių moterų, jos pildė ilgus klausimynus, o paskui duomenis apdorojome. Žaviuosi ir didžiuojuosi savo kolegėmis, su kuriomis prie jos dirbome. Be to, kad turime įspūdingą rezultatą, ilgas darbo procesas irgi teikė daug bendrystės.
Kaip sugalvojote atlikti šią apklausą?
Pradžia buvo labai paprasta: kai keldavome kokį nors klausimą apie gimdymo priežiūros keitimą ar problemas, mums sakydavo, kad nėra duomenų, apie ką jūs kalbate. Norėdamos rasti būdą susikalbėti su žmonėmis, kurie priima sprendimus, turėjome turėti įrodymų, kad neišsigalvojame problemos.
Mes tikrai turime specialistų, kurie įdeda į savo darbą daugiau, negu jiems privaloma, ir nori, kad gimdymo priežiūra būtų kokybiškesnė. Tų specialistų dėka pasisekė daug pasiekti, pavyzdžiui, sumažėjo naujagimių ir moterų mirtingumas.
Vis dėlto gimdymas – labai asmeniškas įvykis, tai žmogaus transformacija. Nei viena jį patyrusi moteris nebelieka tokia, kokia ji buvo iki tol. Tai ne tik mechaninis, fizinis procesas, gimdymas apima ir keičia visas asmenybės dalis. Juk tai nėra fabriko konvejeris ar mašinų priežiūra: moterys ir jaučia, ir galvoja, ir ta žmogiškoji, emocinė, psichologinė dalis gimdyme yra labai svarbi. Kas vyksta gimdymo metu, niekur nedingsta – moterys išsineša savo patirtis apie kūno galimybes, ribas, santykius, savivertę ir daugybę kitų dalykų, kurie vėliau reiškiasi jos gyvenime.
Apklausos rezultatus pateikiame pagal PSO pateiktas penkias pagrindines rekomendacijas kokybiškai gimdymo priežiūrai. Tai yra pagarbus bendravimas, efektyvi komunikacija, galimybė rinktis palydovą, judėjimas ir poza, nuskausminimas. Mes pridėjome šeštą punktą – palankumas naujagimiui. Taip atsispyrėme nuo pasaulio patirties ir galėjome palyginti, kaip yra pas mus.
Kaip apklausa vyko techniškai?
Klausimus suformulavo psichologijos mokslų daktarė Eglė Mažulytė-Rašytinė ir sociologė Ugnė Gudžinskaitė. Apklausa išsišakojanti – priklausomai nuo moters gimdymo patirties, išsiskleidžia vienokie ar kitokie klausimai. Yra moterų, kurios atvažiavo į ligoninę, jas maloniai priėmė, jos greitai ir sklandžiai pagimdė ir iškart išvažiavo namo. Natūralu, kad tokios moters atsakymai tuo ir pasibaigs, tokia moteris apklausą užpildys per keletą minučių. O kitos, kurių patirtis kompleksiškesnė, pildys klausimyną gal ir pusvalandį. Buvo moterų, kurios sakė, kad joms tinkamo atsakymo nėra, – gimdymo patirtis yra tokia daugiasluoksnė ir subjektyvi, kad klausimyne tiesiog nėra įmanoma pateikti visų galimų atsakymų variantų. Ir tai labai svarbu turėti galvoje, kai vertiname atsakymus.
Kaip manote, ar ši apklausa realiai pakeis įstatymus ar bent pagerins gimdymo atmosferą?
Kai kurie dalykai keičiasi lėtai – kartais net sunku patikėti, kaip lėtai. Bet jeigu netikėtume, kad kas nors pasikeis, matyt, nieko nedarytume. Aš pati šioje srityje esu nuo 2016 metų, ir matau, kaip lėtai viskas juda. Tarkime, Lietuvoje yra tokia skaudi problema – nepagarbus bendravimas su gimdančia moterimi. Apie tai nereikia net diskutuoti – reikia imti ir pakeisti! Tačiau dalykai nesikeičia taip greitai, nes reiškinys turi gilias šaknis. Mes, kaip visuomenė, esame ir nelabai emociškai raštingi, ir traumuoti – net tarptautinės apklausos rodo, kad esame vieni neempatiškiausių žmonių. Nepavyksta tiesiog nuskabyti negražių žodžių ir išmesti jų iš gimdyklos. Jeigu specialistas 20 metų dirbdamas galvojo, kad gimdyvės susikaupia ir daro, kas reikalinga, kai ant jų užrėki, jis greičiausiai netaps švelnus ir empatiškas staiga. Tam reikia sisteminių pokyčių – ir pačių moterų indėlio, ir sprendimų „iš viršaus“.
Ar lietuvės turi daug gimdymo laisvių?
Per metus Lietuvoje gimdo apie 23 000 moterų, o dažnai iš jų tai būna pirmasis susidūrimas su nėštumo tema. Pirmakartės turi bendrą viziją, kaip jomis turi būti pasirūpinta. Ir tik mažuma moterų pagalvoja – o ką aš galiu padaryti pati, kad gaučiau geriausią priežiūrą, kuri labiausiai tiktų man? Apskritai, kas yra vaiko gimimas? Kas yra žmogaus gimdymas? Ką šis įvykis reiškia man, kaip žmogui, ir mums, kaip šeimai?
Lietuvės teoriškai gali gimdyti ten, kur nori, – namuose, viešbutyje, bet kurioje gimdymo skyrių turinčioje ligoninėje. Yra šalių, kuriose jau nėštumo metu būtina pasirašyti sutartį su konkrečia ligonine, ir gimdyti tik ten. Lietuvoje tu gali atvykti į priėmimo skyrių ir, jeigu atmosfera nepatiko, apsisukti ir važiuoti gimdyti į kitą ligoninę. Tad čia pasirinkimas yra. Tačiau akušerinę prižiūrą moteris gali gauti tik ligoninėje. Nei mažų tik gimdymui skirtų centrų, nei į natūralų gimdymą orientuotų skyrių prie ligoninių, nei gimdymo namuose priežiūros paslaugų mes neturime. Paradoksas – įstatymas dėl gimdymų namuose priimtas jau 4 metus, tačiau pirma akušerė, gavusi licenciją legaliai tai daryti, atsirado tik 2022 rudens pabaigoje.
Paties gimdymo metu pasirinkimai irgi ganėtinai riboti – tarkime, apklausa atskleidė, kad pozą galėjo rinktis viena iš dešimties gimdyvių. Man tai yra labai iliustratyvu kalbant apie gimdančios moters laisves ir teises.
Dar viena pastaba– jeigu moteris patyrė trauminį gimdymą, beveik nėra atvejų, kad tai būtų pripažinta, jos atsiprašyta, pasiūlyta pagalba ir peržiūrėtos praktikos, kad kitos moterys to nepatirtų. Ypač, jeigu traumos ne fizinės, o psichologinės. Yra organizacija „Stebėk teises“, kuri imasi padėti norinčioms eiti teisiniu keliu, tačiau dažniausiai po gimdymo moteriai tiesiog nėra jėgų kažkur kreiptis ir ieškoti pagalbos. Pastebėjome, kad kai kurioms moterims apklausa buvo tarsi galimybė išsisakyti, pasidalinti savo sudėtinga patirtimi, ją įvardinti. Dalis mano, kaip dulos, darbo yra moterų grupės arba asmeniniai susitikimai savo istorijos iškalbėjimui, bandymui ieškoti kelių ją priimti, integruoti į savo gyvenimą.
Ką atskleidė apklausa?
Apklausos rezultatus galima rasti https://mgis.lt/mano-gimdymas/ arba tiesiog įveskite į guglą „apklausa mano gimdymas“. Atsakymai sudėti taip, kad galima būtų palyginti skirtingas ligonines. Įdomu tai, kad skaičiai tikrai skiriasi. Pavyzdžiui, tarpvietės kirpimas – kodėl vienose ligoninėse tai daroma 40 proc., o kitose – tik 16 proc. moterų? Arba – gimdymo pozos pasirinkimas. Vienur jis laisvesnis, kitur visos gimdo tik gulėdamos. Iš to galima spręsti, kiek daug procedūrų yra ne mediciniškai pagrįstos, o priklauso nuo ligoninės ar konkretaus specialisto įpročių, tradicijų, požiūrio į moterį ir gimdymą. Moteriai, kuri dar tik ruošiasi gimdyti, ši apklausa gali tapti gairėmis pasirenkant ligoninę.
Apklausa patvirtino, kad gimdymas yra labai subjektyvi patirtis, o priežiūros paslaugos geriausiai vertinamos tada, kai sutampa su moters poreikiais. Pavyzdžiui, vienai reikia, kad su ja būtų kantrūs, dėmesingi, atidūs ir daug kalbantys, o kita nori, kad ją paliktų vieną palatoje iki pat kūdikio užgimimo. Žinoma, nė vienai nereikia, kad ant jos rėktų, bet gal bus tokių, kurioms saugiau ir ramiau, kai joms duoda labai konkrečius nurodymus. Deja, sistema nelinkusi prisitaikyti prie moters būdo, juk sistema tavęs nepažįsta. Kol kas neturime tęstinės akušerinės priežiūros, kuri pasaulyje vadinama auksiniu standartu, kuomet moteris ir akušerė pažįsta viena kitą ir keliauja kartu per nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį. Galbūt išeitis šiuo metu būtų moteriai pačiai pasakyti, kokio bendravimo ji norėtų.
Labai svarbu ir tai, kad apklausa parodė – dauguma Lietuvos moterų liko patenkintos savo gimdymu.
Lina, ar jus pačią kuo nors nemaloniai nustebino apklausos rezultatai?
Gana liūdna žinia buvo ta, kad nesiskiria Naujagimiui palankių ir paprastų ligoninių rezultatai. Teisėta tikėtis, kad žindymo klausimais Naujagimiui palankios ligoninės suteiks daugiau aktualios, patikrintos, šiuolaikiškos informacijos ir pagalbos, bet taip nėra. Vis dar gali būti, kad gimdymo namuose bus suteikta prieštaringa ar net klaidinanti informacija dėl žindymo, ir teks pačiai ieškoti tinkamo sprendimo ar nepriklausomos žindymo konsultantės.
Taip pat nuliūdino faktas, kad 9 moterys iš 10 negali pačios pasirinkti joms tinkamos gimdymo pozos. Tokia informacija tiesiog „prispaudžia prie žemės“. Sunku patikėti, kad tai vyksta Europos Sąjungoje ir XXI amžiuje.
Ar apklausoje moterys pabrėžė gimdymo patyčių temą?
Sunkiausia visai komandai buvo skaityti atvirus atsiliepimus moterų, patyrusių patyčias, gąsdinimus ar net smurtą, – tai tikrai sukrečiantys liudijimai ir tikrai labai svarbu, kad tokių situacijų nebeliktų.
Apie tai apklausoje buvo ne vienas klausimas. Svarbu ir tai, kad mes, kaip visuomenė, kartais net nelabai atpažįstame kitų netinkamą elgesį. Lietuvės vis dar linkusios galvoti, kad jeigu ant manęs šaukia, vadinasi, kažką ne taip padariau, kad pati esu atsakinga už kitų reakciją, veiksmus, emocijas.
Norėdami kuo daugiau sužinoti apie moterų patirtis, palikome vietos atviriems atsakymams. Ir tikrai buvo slogių atsakymų, siaubingai aprašytų gimdymų, niekaip nepateisinamo personalo elgesio. Reikia pripažinti, kad šia tema atgalinis ryšys yra priimamas labai gynybiškai ir sunkiai. Ši tema panaši į mobingo medicinos sistemoje aspektą – apie tai kalbėti labai sunku, bet būtina, nes tai – pirmas ir privalomas žingsnis siekiant pokyčių.
Ar apklausa atskleidė skirtumą tarp didmiesčių ir provincijos ligoninių?
Didžiausią skirtumą apklausa atskleidė tarp… Vilniaus ir Kauno ligoninių. Jis akivaizdus ir didelis. Jei labai trumpai – gimdymo priežiūra Kaune yra palankesnė moteriai.
Kuo moterys gali prisidėti prie jūsų iniciatyvų – gerinti gimdymo kokybę?
Visos moterys gali prisidėti, nes kiekviena mato pasaulį skirtingai, ir tas skirtingumas mums labai reikalingas. Rašykite mums, analizuokite mūsų apklausą, siųskite nuorodą draugėms. Patikėkite: nuo kiekvienos kažkas priklauso. Taip, vienas žmogus nepakeis sistemos, bet kartais mažytis žingsnelis gali būti lemtingas, kaip tas paskutinis lašas. Tegul moteris po gimdymo pasako, jei kas buvo ne taip, jei nenori sakyti, – tegul parašo elektroniniu paštu ligoninės administracijai, o gal tiesiog įrašą savo feisbuke. Siūlau negalvoti „vis tiek nieko nepakeisiu“, bet prisiminti, kad „labai daug yra mano valioje“.
Gerda Danylaitė
Linos Gabrijolavičienės paskyros:
FB: https://www.facebook.com/dulalina
IG: @dula_lina/
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos paskyros:
FB: https://www.facebook.com/MotinysteGlobojanciuIniciatyvuSajunga
IG: @motinystę_globojančios
