Ką mes žinome apie cezario pjūvį? Dažniausiai tai, kad gimdymas tapo komplikuotas, ir tokiu būdu buvo gelbėjami vaikas bei mama. Tačiau labai gaila, kad Lietuvoje nėra kalbama apie randų svarbą žmogaus kūnui. Ne tik cezario pjūvio, bet ir apendicito, laparaskopijos, net toks mažytis randas kaip epidūro turi įtakos, nes randas – tai dirgiklis, kaip rakštis. Tik rakštį mes galime išimti, o rando ne.
Turint randą, reikia su juo dirbti, reikia jį adaptuoti, t.y. padaryti savo kūno sava dalimi. Bet apie viską nuo pradžių.
Konsultuoja kineziterapeutė Erika Jasinauskaitė, FB Atgaivink neurona
Rando dydis
Nekalbėsime apie paviršinius randus, tik apie tuos, kurie yra gilūs, kai buvo prapjauta ar pažeista ne tik oda, bet ir fascijos, raumenys, raiščiai, gal net ir vidaus organai. Norėčiau pabrėžti, kad net mažas randas kartais kūną gali išderinti labiau negu didelis, todėl nereikėtų galvoti, kad didesnis randas yra blogesnis. Su VISAIS randais reikia dirbti.
Rando vieta
Jeigu rando dydis mažiau svarbus, tai rando vieta vis dėl to turi įtakos. Yra skirtumas, ar randas galūnėje (rankoje, kojoje), ar pilve. Pilvo randai turi didžiausią įtaką žmogaus kūnui: struktūrai, chemijai, emocijoms. Visi esame girdėję apie sveikatos trikampį. Tai štai pilvo randas yra tas dirgiklis, kuris veikia visas kraštines. Jeigu tas poveikis būtų teigiamas, turbūt apie tai kalbėti nebūtų daug prasmės. Deja, tas poveikis nėra teigiamas. Bet nusiminti nereikia, nes viską galima sutvarkyti, ir randą paversti savo draugu, gyvenimo bendražygiu ir galbūt prisiminimu apie įvykį.
Randas lemia visas kūno sistemas
Žmogaus kūne yra daug sistemų: reprodukcinė, kvėpavimo, limfinė, virškinimo, kraujotakos, griaučių-raumenų ir t.t. (2 pav.). Šių sistemų darna yra ta stebuklinga sveikatos piliulė. O pilvo randai daro įtaką visoms šioms sistemoms – ir tiesiogiai, ir netiesiogiai.
Labai tikiuosi, kad ateis laikas, kai Lietuvos gydytojai duos instrukcijas po operacijos, ką daryti su randu, kaip kad yra užsienyje.
Rando priežiūra, gydymas ir adaptacija prasideda nuo pat pradžių. Tačiau didžiausias darbas yra jam visiškai sugijus. Nes randas turi būti paslankus, pakankamai minkštas, neskausmingas, ir nei hiperjautrus, nei nejautrus (hipojautrus).
Randai turbūt labiausiai lemia fascijos sistemą. Mokslo pasaulyje šiuo metu fascija yra ant bangos. Tyrinėjama iš visų pusių ir atrandamas neįtikėtinas jos reikšmingumas. Fascijos sistema prasiskverbia ir supa visus organus, raumenis, kaulus ir nervines skaidulas, suteikdama kūnui funkcinę struktūrą ir sukurdama aplinką, kuri leidžia visoms kūno sistemoms veikti integruotai.
Fascija yra ypač gerai įnervuota. Kai kurie mokslininkai teigia, kad fascija yra jautresnė už tinklainę, ji – jautriausias organas. Fascija slysta, tempiasi, persitvarko. Normalus kūno judėjimas vyksta dėl fascijos audinių ir jų tarpusavio vidinių jungčių. Jos leidžia slysti raumenims, slinkti nervams ir gysloms tarp susitraukiančių struktūrų ir sąnarių. Fascijos blokas sukelia daugybę pažeidimų. O randas irgi yra fascijos blokas.
Pilvo srities randai turi reikšmingos įtakos kūnui ir procesams:
- Raumenims: diafragmai, DDR-dubens dugno, pilvo;
- Kvėpavimui;
- Pilvaplėvei, fascijoms;
- Vidaus organams;
- Laikysenai;
- Judėjimui;
- Pusiausvyrai ir balansui.
Randas ir nervų sistema
Kaip jau sugijusį randą mato nervų sistema? Yra keli būdai išsiaiškinti, ar randas yra adaptuotas. Specialistai testuoja raumenis provokuodami randą. Kitas būdas, kurį gali atlikti ir pats žmogus, – patikrinti rando jautrumą per skausmo receptorius. Trumpai tariant, rando jautrumas turi sutapti su odos jautrumu. Tada normalu. Tačiau aš praktikoje tokių randų dar nemačiau.
Jeigu randas yra mažiau jautrus negu oda ar daugiau jautrus negu oda, tai nebe normalu. Iš tokio rando sklinda daug signalų į centrinę nervų sistemą (CNS). Signalai aktyvina simpatinę nervų sistemą, o ilgalaikis jos aktyvinimas lemia biocheminius pokyčius, hormonų veiklą, vidaus organų funkciją.
Iš netvarkingo rando eina daug skausmo signalų, nepaisant to, kad randas sugijęs ir jokio skausmo jūs nejaučiate. Nervų sistema fiksuoja šiuos signalus, kaip pažeidimą, ji randą „mato“ kaip žaizdą. Vadinasi, jeigu yra žaizda, tą vietą reikia saugoti, ir nervų sistema „išjungia“ aplinkinę zoną, kad nedirgintų „žaizdos“. Tai reiškia, kad jeigu randas pilvo srityje, išjungiamas pilvo presas. Arba jeigu tai apendicito randas, – išjungiama aplinkinė zona: ne tik pilvo preso raumenys, bet ir klubo sąnario raumenys. O iš patirties žinome, kad jeigu kažkuris kūno raumuo neveikia, – išvengti raumenų disbalanso neįmanoma. Kompensaciniai judesiai ilgainiui sukelia skausmą. Jei moteris turi 10 metų cezario pjūvio randą, – 10 metų fiksuojama „žaizda“, todėl 10 metų funkciškai neaktyvus pilvo preso raumuo. O pas gydytojus moteris ateina besiskundžianti juosmens ar kaklo skausmais.
Rando įtaka skausmo sindromams
Skausmas ar patinimas gali būti juntamas epidūro vietoje, bet po kurio laiko paprastai praeina. Bet būna, kad šis skausmas nepraeina ir ilgesnį laiką, ištisus metus. Rando vietoje atsiranda fascijų ir kitų struktūrų spazmų, gali skaudėti ir patį randą, bet tai būna ne dažnai. Dažniausi yra kompensaciniai skausminiai sindromai – tai juosmens skausmas, kryžkaulio skausmas, rečiau kirkšnių skausmas ir kt. Kiekvienas iš šių skausmų turi skirtingą mechanizmą, bet jo dažna priežastis – neadaptuotas randas. Reikia įdėti pastangų, kad ši problema būtų įveikta.
Cezario pjūvio rando įtaka vidaus organams
Vidaus organai jungiasi vieni su kitais per raiščius, fascijas (pasaitą), nervų sistemą, kraujagyslinę ir limfines sistemas. Pjūvio metu šios sistemos yra pažeidžiamos, tačiau bene didžiausią įtaką daro fascijos vientisumo pažeidimas. Mažojo dubens organai: gimda, šlapimo pūslė, storoji žarna, – kabo ant raiščių, kurie jungiasi tarpusavyje ir prie dubens kaulų. Todėl šių raiščių įtampos pokyčiai, sutrumpėjimai, surandėjimai ar sąaugos blogina vidaus organų judėjimą, paslankumą, blogina jų funkciją.
Rando įtaka kvėpavimui
Pilvo randai daro didelę įtaką ir mūsų kvėpavimui – kinta diafragminis kvėpavimas. Ir dėl nėštumo, o vėliau ir dėl rando diafragminio kvėpavimo beveik nebėra, moteris kvėpuoja daugiau krūtine, dėl ko atsiranda nugaros, kaklo skausmų, pečių įtampa, emocinė įtampa, nervų sistema sekinama daugybe kompensacinių mechanizmų.
Rando įtaka dubens dugno raumenims
Dubens dugno raumenys nėštumo metu apskritai patiria labai didelę apkrovą, ir po gimdymo labai dažnai jie būna nusilpę. Ant dubens dugno raumenų, kaip ant čiužinio, guli šlapimo pūslė, gimda, storoji žarna. Todėl tiek šie organai, tiek DDR susiję vieni su kitais tiesiogiai. Operacijos metu prapjaunama ne tik pilvo siena, bet ir gimdos siena. Visur lieka randas. Ir jeigu mes jo nesutvarkome, tą vietą smegenys fiksuoja kaip dirgiklį, kaip rakštį arba žaizdą. Galų gale moteris pradeda skųstis juosmens skausmu, dubens nestabilumu, šlapimo nelaikymu kosint, čiaudint ar šokinėjant.
Normaliai įkvepiant diafragma leidžiasi žemyn, pilvo siena sureaguoja, dubens dugnas irgi leidžiasi žemyn, pasiskirsto slėgis per visus vidaus organus, organai juda, vyksta daug gerų procesų. Tačiau cezario randas ar bet koks kitas pilvo srities randas šį mechanizmą tarsi išjungia.
Randas ir emocijos
Dėl rando gali išsivystyti emocijų sūkurys:
- Nesaugumas, kai randas matomas kitiems;
- Baimė, kad gali užsikrėsti šviežias randas;
- Pyktis dėl rando priežasties;
- Nerimas dėl grožio praradimo;
- Fizinis ir emocinis skausmas;
- Kaltės jausmas
- Pasibjaurėjimas matant ar liečiant randą;
- Liūdesys dėl apribojimų, kuriuos randas kelia kasdieniame gyvenime;
- Nusivylimo jausmas, kad gimdymo planas baigėsi kitaip.
Dėl ilgalaikės simpatinės nervų sistemos dirginimo iš rando kinta hormoninis fonas, dėl to kinta ir emocinė būsena.
Randas ir laikysenos pokyčiai
Jei randas ilgą laiką kaip dirgiklis erzina nervų sistemą, neišvengiamai atsiranda ir laikysenos pokyčių. Tai gali būti atsikišęs pilvas, juosmens hiperlordozė (didelis išsirietimas), kupra, kaklo hiperlordozė, dubens padėties pokytis, rotacija, kojų ir pėdų pokyčiai, pečių juostos pokyčiai ir t.t. Tai veda ir į pusiausvyros bei balanso problemas. Subalansuotas kūnas yra mobilus ir stabilus, tvirtas ir lankstus, įsitempęs ir atsipalaidavęs.
Ką su tuo randu daryti?
Kaip sau padėti ir ar išvis galima padėti? Pasakysiu gerą žinią: randą galima sutvarkyti. Su randu PRIVALOMA dirbti! Sensoriškai rando jautrumą su adatėle sutvarko kinezitarapeutas ar kineziologas (jeigu žino, kaip).
Kitas būdas – rando masažas. Mechaninis rando dirginimas (masažas rankomis) slopina simpatinę nervų sistemą, veikia raminamai ir slopina dirginantį rando poveikį. Ir neretai pradėjus masažuoti randą žmogui atsiranda ir nemalonių vietų rande, kartais ir skausmingų, suraukta veido išraiška ar net šlykštumo jausmas. Ko iki tol tarsi ir nejautė. Ir su kiekvienu masažavimu randas keičiasi, tampa minkštesnis, paslankesnis, nyksta kieti guzai jame (jeigu tokių yra), kūno judesiai tampa paslankesni ir laisvesni, perprogramuojama nervų sistema, o didžiausias stebuklas būna tada, kai dingsta skausmas.
Savo praktikoje turėjau moterį, kuri susilaukė dvynukų cezario būdu. Po cezario pjūvio praėjo 8 mėnesiai. Moteris skundėsi juosmens skausmais. Skausmas buvo neaštrus, ne nuolatinis, bet pasikartojantis. Užteko paveikti randą adatėle ir mechaniškai išmasažuoti, kad problema būtų išspręsta. Apmokiau pacientę, kad masažą tęstų namuose.
Žinoma, jeigu randas yra jau daug metų, kompensaciniai mechanizmai jau veikia ilgą laiką, tokiu atveju be laikysenos korekcijos ir papildomų pratimų taip greitai stebuklų gali ir neįvykti. Bet svarbu, kad žmonės žinotų: turint randą, nereikia jo palikti likimo valiai, o jį adaptuoti ir paversti savo kūno dalimi. O aktyviai sportuojantiems svarbu, kad prieš treniruotę irgi bent kelias minutes pamasažuotų savo randus, – tai būtų tarsi apšilimas. Tokiu būdu fascijos audinys taps daug paslankesnis, judesiai bus tikslingesni ir geresnės amplitudės, sporto traumų tikimybė sumažės.
Jeigu jums aktuali ši tema, kviečiame išklausyti paskaitą šia tema. Joje nuosekliai išaiškiname rando anatomiją, iliustruojame visus rando poveikius ir įtakas kūnui, jo procesams, parodome, ką daryti su adatėle, ir, žinoma, koks tas randų masažas.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
