Gimdymo planus prieš trisdešimt metų išpopuliarino akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta. Tiesa, tada į gimdyves, kurios atvykdavo su gimdymo planais rankose, žiūrėjo nepalankiai – tik trukdo dirbti!
Kaip yra dabar? Atsako sertifikuota žindymo konsultantė, kvalifikuota gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio dula Monika Jovaišienė.
Kas yra gimdymo planas? Kodėl jis svarbus?
Reta moteris, kuri laukiasi pirmagimio, iš tiesų supranta, kas vyksta jos kūne nėštumo metu. Gimdymas, kaip visą laukimo laiką karūnuojantis įvykis, dažniausiai atrodo labai gąsdinantis ir kelia daug nerimo. Dažnu atveju ruošimąsi jam moterys atidėlioja iki paskutinės minutės. Gimdymo plano rašymas tokiu atveju gali būti puikus būdas pradėti konstruktyviai ruoštis pozityviam gimdymo patyrimui.
Gimdymo planas – tai vienas iš būdų, kaip pasiruošti gimdymui. Plane surašomi visi moters norai, susiję su jos gimdymu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Sekdama užrašytus norus moteris gali geriau suprasti savo tikruosius poreikius, gimdymo fiziologiją, sužinoti apie konkrečias intervencijas, jų privalumus ir trūkumus, apie savo galimybes pasirinkti alternatyvas ir išsigryninti dalykus, kurie svarbūs būtent jai.
Pavyzdžiui, vienoms moterims labai svarbu, kad gimdymo plane atsispindėtų jų poreikis visiškam natūralumui, kitoms – kad vos joms paprašius būtų suteiktas nuskausminimas ar kita intervencija, dar kitoms – kad gimdymo metu jas lydėtų norima muzika ar kad naujagimį galėtų aprengti pačios.
Kokius dalykus galima įtraukti į planą?
Gimdymo plano turinys gali būti labai įvairus. Nėra jokio „teisingo šablono“ kurį galima susipildyti sudėliojus varneles prie tinkamų teiginių. Kiekvienoje šeimoje sudarydami gimdymo planą skiriame nemažai laiko ir dėmesio – „pasimatuojame“ įvairiausius scenarijus gana plačioje laiko juostoje.
Pradedame nuo to, ką moteris norėtų spėti nuveikti, patirti iki gimdymo. Tada kalbamės apie tai, ko galima norėti ir tikėtis gimdymo metu. Apie tai, kaip ir kada moteris keliaus į ligoninę, apie tai, kas dalyvaus gimdyme kartu. Tais atvejais, kai šeima laukiasi nebe pirmojo vaikelio, be galo svarbu naujo vaikelio atėjimui į šeimą paruošti ir vyresnius vaikus, pagalvoti, kas jais pasirūpins, kol mama bus gimdymo namuose. Rašome ir apie laiką po gimdymo, pirmąsias dienas – svajojame, kas labiausiai pradžiugintų, kaip būtų galima pasilepinti po gimdymo, kaip pasilengvinti motinystės pradžią. Kartais ir pogimdyminį planą ruošiame.
Dažnai gimdymo plane surašome moteriai priimtinas nemedicinines priemones, kurios gali palengvinti sąrėmius. Surašome ir intervencijas, kurių moteris labai norėtų išvengti.
Rašome ir visas svajones, ko moteris norėtų po gimdymo dar būdama ligoninėje. Ir kokių tik tų norų nebūna – vienai visišką laimę atneša mamos virta sriuba iš termosėlio, kitai – kuo daugiau nuotraukų su naujagimiu, trečiai – kad gimus vaikeliui artimiesiems paskambintų ir praneštų dula, o tėvams to daryti nereikėtų, nes nori laiko be ekranų, o tik su kūdikėliu.
Būtinai patyrinėjame ir visokius „o jeigu…“. Pavyzdžiui: „O ką daryti, jei vandenys nubėgs vidury parduotuvės?“, „O jeigu vyras nespės atvažiuoti?“, „O jei visi planai subyrės ir liksiu viena?“, „O jeigu man prireiks intervencijų, kurių labiausiai nenoriu?“ Kartais tokių visiškai pašėlusių situacijų apžvalga gali suteikti daug ramybės moteriai, nes, net tada, kai viskas klosis ne taip, kaip svajota, tai nebus tiek netikėta ir sukels mažiau baimės ir nerimo.
Skatinu moteris, kad visus medicininius klausimus aptartų ir atsakymus jos gautų iš savo nėštumą prižiūrinčios akušerės ar gydytojos, kad informaciją išgirstų ir galėtų apgalvoti iki gimdymo, o jei kiltų dar kažkokių neaiškumų, – spėtų pasiklausti ir antros nuomonės.
Labai džiaugiuosi, kad gimdymo plano rašymas tampa puikia priemone moteriai užmegzti ryšį su akušere – išdrįsdama paklausti rūpimų klausimų, pasidalindama, kas jai svarbu, moteris įgyja daugiau pasitikėjimo, o akušerė gali geriau pažinti moterį, jos istoriją ir poreikius.
Kuo daugiau gimdymo plane numatytų dalykų bus apkalbėta dar iki gimdymo, – tuo geriau. Gimdyme tikrai svarbu, kad komunikacija būtų efektyvi, kad pasitikėjimas būtų abipusis, – moteris jaustųsi saugi šalia akušerės, o akušerė, suprasdama moters pasirinkimų motyvus, galėtų pasiūlyti priimtinus būdus situacijoms spręsti.
Kada ir kam įteikti gimdymo planą?
Gimdymo planą galima įteikti atvykus gimdyti į gimdymo stacionarą, galima ir neįteikti. Galima turėti kelias kopijas. Gimdymo planą įteikus, tikrai didėja tikimybė, kad dalykai, kurių moteris nori ir kurie jai svarbūs, – bus įgyvendinti. Gimdymo plano neįteikus, gali būti, kad kažkurie jo punktai pasimirš.
Kita vertus, planą turėti ir niekam jo nerodyti – nebūtinai yra blogas pasirinkimas. Kai kurios moterys gimdymo planą rašo kaip atmintinę sau pačioms, ko nori, ko tikisi, ko bijo, kokių lūkesčių turi ją gimdyme lydintiems žmonėms. Ne visi norai yra skirti gydytojams. Kai kurie – pačioms moterims, jų šeimoms.
Ar nesupyks gydytojas ir akušerė, gavę planą?
Viskas priklauso nuo aplinkybių. Jei įteiksite jį rūsčiu veidu, jei pagrasinsite, kad „jei nesilaikys Plano, jiems kas nors grės“, – labai tikėtina, kad sulauksite gynybinės atmetimo reakcijos. Ypač jei akušerė tą planą pamatys pirmą kartą, o pats planas bus septynių lapų ilgio, surašytas smulkiausiu šriftu, liepiamąja nuosaka, pradedamas žodžiais „reikalauju…“ ir užbaigiamas šauktukais. Gimdymas tikrai ne vieta kovai.
Visai kitą vertę gimdymo planas turės, jei nuo pat žinios apie vaikelį kaskart lankydamasi pas nėštumą prižiūrinčią akušerę ar gydytoją tiesiog kalbėsite apie tai, kas jums svarbu, kas rūpi, klausite, apie alternatyvas, apie tai, kodėl jums svarbu vieni ar kiti dalykai. Tada gimdymo metu susitikus tą pačią akušerę net nebūtinai to plano ir prireiks, – visa jau bus apkalbėta, jau žinoma.
Ar tokio plano būtinai reikia visoms moterims?
Kai kurioms moterims žinios ir kontrolė teikia ramybės jausmą. Tokioms moterims planas gali suteikti labai daug ramybės ir pasitikėjimo. Išsamų gimdymo planą pasiruošusi moteris gimdymo metu žinos, ką reiškia akušerių vartojami medicininiai terminai, ką kokie signalai gali reikšti. Tokiai moteriai nereikės daug laiko, esant kritinėms aplinkybėms, kad galėtų priimti informuotą sprendimą, nes didžiąją dalį informacijos žinos dar iki gimdymo. Tai gali teikti labai daug saugumo jausmo.
Kitos moterys, priešingai, – stengiasi gimdymui ruoštis labai intuityviai, per pajautimą, visišką atsidavimą nežinomybei. Jos sąmoningai saugo save nuo visokios medicininės ar neigiamos informacijos ir kitų patirčių. Joms svarbu tiesiog pasitikėti, kad aplinkybės susiklostys palankiai. Tokioms moterims gimdymo plano ruošimas gali atrodyti visiškai menkavertis.
Mano požiūriu, gimdymo planas gali būti naudingas visoms. Prisiminkime, jo turinys, kiekvienos moters atveju, bus visiškai skirtingas. Pirmą kartą besilaukiančiai moteriai gimdymo plano rašymas gali atrodyti sudėtinga užduotis. Nuo ko pradėti? Kas jame svarbu, o kas ne? Čia gali padėti dula ar kita artima besilaukiančiajai moteris. Visa gimdymo plano esmė – nuosekli istorija, kaip atrodys ta diena, kai gims vaikelis. Ko norisi, ko ne. O kaip jausčiausi, ką daryčiau, jeigu..?
Moterims, kurios jau turi gimdymo patirtį, gimdymo plano rašymas gali veikti terapiškai. Jį rašydama, iš naujo atrasdama tai, kas jai svarbu, moteris gali geriau suprasti, integruoti savo patirtį. Su dulomis kartais juokaujame, kad pirmą kartą gimdydama moteris nežino, ko nori. Antrą kartą gimdydama – žino, ko nenori. Trečiąkart – žino, kaip gauti tai, ko nori. Rašant gimdymo planą labai vertinga pagalvoti ne tik apie tai, ko norisi, bet ir apie tai, kas gali padėti tai įgyvendinti, kur tai įgyvendinti būtu lengviausia.
O jei dalykai vyks ne taip, kaip planavau?
Vis dažniau girdžiu sakant, kad moterys patiria didžiulį spaudimą ruoštis gimdymui. Kad gimdymo planai verčia jas jaustis blogai, nes jos nesugeba jų įgyvendinti, kad tie planai sužlugo. Net tyrimai buvo apie tai atlikti ir rezultatai tikrai neatrodo džiugiai.
Kai padedu moterims ruošti gimdymo planus, kone pagrindinė tema sukasi apie tai, ką daryti ir koks jausmas gali užplūsti, jei kažkas vyks ne „pagal planą“. Plano turėjimas negarantuoja, kad gimdymas bus būtent toks. Tai labiau žemėlapis, kuris leidžia geriau suprasti, kas vyksta, pabandyti įsijausti ir atrasti savo stiprybes. Ne veltui sakoma, kad tam, kad galėtum improvizuoti, turi labai gerai pažinti tą sritį, kurioje improvizuoji.
Kas yra pogimdyminio laikotarpio planas?
Pogimdyminio laikotarpio planas yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir pats gimdymo planas. Juk grįžus namo su vaikeliu, kelionė linksmaisiais motinystės kalneliais ir pakalnėmis tik prasidės!
Pogimdyminio laikotarpio plane paprastai numatome visus įmanomus naujagimės šeimos komfortą užtikrinančius dalykus – kas ruoš maistą, kas keis sauskelnes, kas tvarkys namus, kas ir kada šeimą galės aplankyti ir ko iš lankytojų šeima labiausiai norėtų. Taip pat numatome ir visus galimus pagalbos kontaktus – kam galima skambinti, jei kyla sunkumų dėl žindymo, kur kreiptis, jei mamai pasireiškia pogimdyminė melancholija, kokios yra raudonos vėliavėlės, kai reikia kreiptis į gydytojus.
