Patologinis placentos prisitvirtinimas – reta akušerinė patologija, galinti lemti daugybę komplikacijų gimdymo metu. Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė Eglė Savukynė teigia, kad dėl patologijos retumo ją diagnozuoti sunku, bet padarius tą laiku, galima suteikti tinkamą pagalbą pacientėms ir užkirsti kelią įvairioms komplikacijoms.
„Šią retą, sudėtingą placentos patologiją galima nustatyti tik atlikus ultragarsinį tyrimą, todėl pacientės, turėjusios kelias cezario pjūvio operacijas, turėtų būti siunčiamos gydytojo specialisto konsultacijai bei tolesnio nėštumo priežiūros plano sudarymui“, – sako E. Savukynė. Gydytoja pasakoja, kas yra patologinis placentos prisitvirtinimas ir kaip galima jo išvengti.
Gydytoja, ką vadiname patologiniu placentos prisitvirtinimu?
Patologinis placentos prisitvirtinimas yra reta, bet grėsminga akušerinė komplikacija, kai placenta tiesiogiai prisitvirtina arba per giliai prisitvirtina prie gimdos raumeninio sluoksnio. Dėl to po kūdikio gimimo placenta negali atsiskirti nuo gimdos sienelės.
Pati rečiausia, bet sudėtingiausia ir daugiausiai komplikacijų sukelianti patologija yra placentos peraugimas, kai placentos audinys jau pilnai perauga per visą gimdos raumens sluoksnį ir gali įaugti į gretimus organus, dažniausiai į šlapimo pūslės sienelę.
Kaip dažnai pasitaiko šios patologijos?
Patologinis placentos prisitvirtinimas skirstomas pagal gylį į placentos priaugimą, įaugimą arba peraugimą. Dažniausiai pasitaikanti patologija – placentos priaugimas, kai placentos audinys tiesiogiai prisitvirtina prie gimdos raumens sluoksnio. Placentos priaugimas sudaro 75 proc. visų patologinių placentos prisitvirtinimų.
Antra pagal dažnumą pasitaikanti placentos prisitvirtinimo patologija – placentos įaugimas, kai placentos audinys įauga į dalį gimdos raumens sluoksnio. Ši patologija pasitaiko rečiau, diagnozuojama apie 18-20 proc. moterų, kurioms nustatytas patologinis placentos prisitvirtinimas.
Pati rečiausia, bet sudėtingiausia ir daugiausiai komplikacijų sukelianti patologija – placentos peraugimas, kai placentos audinys perauga per visą gimdos raumens sluoksnį ir gali įaugti į gretimus organus, pavyzdžiui, šlapimo pūslę. Remiantis literatūros duomenimis, placentos peraugimas diagnozuojamas 1 iš 250-500 patologinio placentos prisitvirtinimų. Kauno klinikose per metus placentos peraugimų nustatoma apie 1-2 moterų.
Kokie yra pagrindiniai patologinio placentos prisitvirtinimo rizikos veiksniai?
Pagrindinis patologinio placentos prisitvirtinimo rizikos veiksnys – randas gimdoje po buvusios Cezario pjūvio operacijos. Pastaruosius kelis dešimtmečius pastebima, kad cezario pjūvio operacijų skaičius išaugo net 10 kartų, todėl ši patologija tampa vis dažnesne. Žinomi ir kiti rizikos veiksniai, galintys sukelti patologinį placentos prisitvirtinimą, tai placentos pirmeiga, buvę 5 ir daugiau gimdymų, gimdos abrazijos, instrumentiniai nėštumo nutraukimai, pastojimas po IVF procedūros.
Kaip diagnozuojamas patologinis placentos prisitvirtinimas?
Patologinis placentos prisitvirtinimas diagnozuojamas ultragarsinio tyrimo metu. Pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinės patikros metu gydytojas akušeris ginekologas, prižiūrintis nėštumą, turi pažymėti placentos prisitvirtinimo vietą ir įvertinti, ar nėščioji turi patologinės placentos prisitvirtinimo rizikos veiksnių. Antrojo nėštumo trečdalio metu patologinės placentos prisitvirtinimo požymiai būna jau ryškesni, o galiausiai diagnozė nustatoma 28-32 nėštumo savaitę. Tada jau sudaromas ir gimdymo priežiūros planas.
Kur kreiptis, jei įtariamas placentos įaugimas, priaugimas arba peraugimas?
Nėštumą prižiūrinčiam gydytojui akušeriui ginekologui įtarus šią retą patologiją, pacientę reikėtų siųsti į Perinatologijos centrą, kuriame gydytojai specialistai suteiks reikalingas konsultacijas ir sudarys nėštumo bei gimdymo priežiūros planą. Kartais, diagnozavus patologinį placentos prisitvirtinimą, nėščiosioms reikia ne tik gydytojo akušerio ginekologo, bet ir gydytojų intervencinių radiologų, neonatologų, anesteziologų reanimatologų ir urologų konsultacijų. Todėl šios pacientės turėtų būti konsultuojamos trečio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse.
Dažniausiai pacientės, kurioms diagnozuotas patologinis placentos prisitvirtinimas, gimdo planinės cezario pjūvio operacijos metu. Kartais dėl patologinio placentos prisitvirtinimo cezario pjūvio operacija atliekama anksčiau nei 37 nėštumo savaitę.
Kokios galimos komplikacijos nėštumo ir gimdymo metu, jei yra patologinis placentos prisitvirtinimas?
Pagrindinė komplikacija – didelis kraujo netekimas. Nėščiosios, esant patologiniam placentos prisitvirtinimui, gali kraujuoti ir nėštumo metu. Daugiausiai kraujo moterys netenka, kai placenta negali atsiskirti nuo gimdos sienos natūralaus gimdymo arba planinės cezario pjūvio operacijos metu. Vidutiniškai pacientės netenka apie 2-3 litrus kraujo ir joms visada prireikia kraujo perpylimo. Todėl labai svarbi kraujo donorų pagalba, kurie gali padėti šioms pacientėms paaukodami kraujo.
Ar įmanoma išvengti šios patologijos?
Šios patologijos išvengti galima sumažinus cezario pjūvio operacijų skaičių, nes po kiekvienos atliktos operacijos pacientėms didėja rizika, kad atsiras patologinis placentos prisitvirtinimas sekančio nėštumo metu. Taip pat pacientės turėtų vengti instrumentinių nėštumo nutraukimų.
Kauno klinikų informacija
