
Dula*. Gimties sesuo. Gimdyvės padėjėja. Daugeliui Lietuvos moterų šie žodžiai nėra girdėti. Kas tai? Dula (gr. doulē – vergė) – tai moteris, patarnaujanti gimdančiajai, daranti tai, ko jai tuo metu reikia. Ji neturi medicininio išsilavinimo ir nepriima gimdymo. Ji tiesiog būna šalia. Ji neveda, ji – lydi.
Su dula šeima užmezga ryšį dar iki gimdymo pradžios. Dulos gali dalyvauti gimdyme įvairiomis formomis: vykti kartu su gimdyve į ligoninę, ateiti ar nuolat dirbti natūralaus gimdymo centre, būti pakviestos dalyvauti gimdant namuose. Apie tai, ką reiškia būti dula, ko moteris gali tikėtis iš gimdymo su dula, klausiu Nyderlanduose gyvenančios ir dirbančios dulos Sofijos Bos.
Sofija, kaip jūs tapote dula? Kodėl pasirinkote šį kelią?
Gimiau Anglijoje, tačiau jau daugiau nei 20 metų gyvenu Nyderlanduose. Turiu tris vaikus –paauglius berniukus. Dirbu dula jau keletą metų. Anksčiau turėjau savo verslą – ruošiau maistą pobūviams. Mano kolegė, su kuria dirbau drauge, po daugelio metų nesėkmingų bandymų pastojo ir nusprendė pasitraukti, taigi pradėjau dairytis, kuo galėčiau užsiimti. Nuo pat vaikystės jaučiau trauką gimčiai, nėštumui. Nusprendžiau dairytis veiklos, kuri būtų susijusi su šia mano „aistra“ ir netrukus sužinojau apie dulas. O kai sužinojau, iš karto tapo aišku, ką norėčiau veikti.
Man patinka lydėti moterį nuo pradžios iki pabaigos. Nyderlanduose akušerės ar pribuvėjos negali skirti daug laiko nėščiai moteriai. Jos atlieka patikrinimus, priima gimdymą, ir viskas. Dula yra daugiau įsitraukusi į pačią kelionę, užmezga su gimdyve emocinį ryšį. Tad man labiau patiko dulos darbas.
Tam, kad tapčiau dula, turėjau mokytis metus. Mokėmės fiziologijos (kaip veikia kūnas), atpažinti patologijas (kai kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų), psichologijos, bendravimo. Tačiau mano pirmoji buvimo dula patirtis yra iš labai senų laikų.
Tuomet dar net nežinojau, kas yra dula. Tuo metu lankiausi JAV, kur mano draugė laukėsi trečio vaikelio. Du pirmuosius ji buvo pagimdžiusi su epidurine nejautra ir paprašė manęs padėti jai trečiąjį pagimdyti natūraliai. Pati buvau pagimdžiusi prieš kelias savaites. Vykau į ligoninę palaikyti draugės. Tada supratau, kaip kita moteris gali padėti gimdyvei, kaip ją gali padrąsinti.

Kuo skiriasi dulos ir pribuvėjos darbas?
Dula neturi medicininio išsilavinimo, todėl ji negali priimti gimdymo. Tam reikalinga pribuvėja ar akušerė. Nyderlanduose, kur gimdymai namuose yra legalūs, dula gali vykti su gimdyve į ligoninę arba likti namuose, tačiau namuose turi būti ir pribuvėja – medicininį išsilavinimą turintis žmogus, kuris priima gimdymą. O dula palaiko emociškai, gali patarti, pasirūpinti gimdyve, tačiau negali priimti medicininių sprendimų.
Kaip moterys Nyderlanduose susiranda savo dulas?
Yra svetainė internete, kur surašytos visos dirbančios dulos, yra nuorodos į jų asmenines interneto svetaines. Aš irgi turiu savo svetainę internete. Taigi moteris paskambina ir mes susitariame susitikti. Dažniausiai į susitikimą ateina abu – vyras ir moteris. Pirmasis susitikimas yra nemokamas, po jo pora apsisprendžia, ar nori leistis į savo kelionę su manimi, ar ne. Labai svarbu, kad pora turėtų emocinį ryšį su dula, juk būtų visiška nesąmonė kviestis į gimdymą žmogų, kuris tau nepatinka.
Kada moterys dažniausiai ima ieškoti dulos? Ar tai būna pati nėštumo pradžia, ar jau artėjant gimdymui?
Tai labai individualu. Kartą mane susirado moteris, kuri jau buvo susitikusi su dvidešimčia dulų, nors jos nėštumas tuo metu tebuvo šešių savaičių. Būna, kad ieškoti dulos moteriai pataria akušerė, jei mato, kad moteris labai bijo artėjančio gimdymo. Tuomet pirmas susitikimas gali įvykti ir labai vėlai – trisdešimt penktą ar trisdešimt šeštą savaitę. Tačiau dažniausiai moterys pradeda dairytis pagalbininkės maždaug penktą nėštumo mėnesį.
Kaip toliau vystosi poros ir dulos santykiai, kai pora apsisprendžia?
Jei pora nutaria, kad dula jiems tinka, pradedame ruoštis gimdymui. Susitikimų metu pasakoju, kaip vyksta normalus gimdymas, kaip reaguoja kūnas, kartu parengiame gimdymo planą. Pasakoju, ko tikėtis, kokius sprendimus jie turės priimti, nes Nyderlanduose gimdyvės nuolat informuojamos apie tai, kas su jomis vyksta, ir jos visada turi pasirinkimą sutikti su vienu ar kitu gydytojų pasiūlymu ar nesutikti. Papasakoju apie skirtingų skausmo malšinimo būdų privalumus ir tūkumus, pora nusprendžia, kaip jie norės malšinti skausmą. Kalbamės apie skirtingas gimdymo pozas, natūralius būdus palengvinti gimdymą. Kalbamės ir apie emocijas, ko moteris bijo, kokios aplinkos ji norėtų gimdymo metu – galbūt ji nori tamsos, tylos, o gal jai patinka muzika, apie tai, kas jai padeda atsipalaiduoti, nes kuo labiau moteris atsipalaiduoja, tuo sklandžiau viskas vyksta.
Taip ir vyras sužino, kaip gali padėti savo moteriai. Kartais prireikia nemažai laiko, kad būtų iškalbėtos baimės.
Trijų susitikimų, kurių kiekvienas trunka maždaug po tris valandas, dažniausiai pakanka, bet kartais reikia susitikti papildomai. Kartais aš einu kartu su moterimi į medicinines apžiūras, o po to prie kavos puodelio pasikalbame apie tai, kaip ji jaučiasi. Šalia susitikimų visuomet yra elektroninis paštas, telefonas. Moteris gali bet kuriuo metu paskambinti man ar parašyti laišką, jei jai kyla klausimų ar apima nerimas.
Ir štai nėštumas artėja prie pabaigos… Kaip toliau klostosi jūsų bendravimas?
Apie 37 savaitę telefono jau nebepaleidžiu iš rankų. Susitariame, kad prasidėjus gimdymui, nesvarbu, ar tai būtų diena, ar naktis, moteris arba vyras gali skambinti man, ir aš atvažiuoju. Paprastai gimdymas prasideda namuose, pora gali pageidauti, kad būčiau su jais nuo pat pirmųjų sąrėmių arba kad atvažiuočiau vėliau. Kai sąrėmiai ima kartotis kas penkias minutes, važiuojame į ligoninę arba, jei gimdymas vyksta namuose, kviečiame pribuvėją. Visa dulos darbo esmė yra ta, kad ji dalyvauja gimtyje nuo pat pradžios iki pabaigos. Gydytojas, akušerė ar pribuvėja prisijungia kur kas vėliau ir išeina anksčiau. Dula dalyvauja visame emociniame moters virsme, visą laiką lydi, palaiko, kalbasi, ir tai yra didelė pagalba moteriai.
Lietuvoje dažnai supriešinami gimdyvės ir gimstančio vaikelio poreikiai. Manoma, kad kūdikio poreikis yra gimti saugiai – gauti visapusišką medicininę priežiūrą, o visa kita – tyla, muzika, žvakės, artimi žmonės šalia (tai, ko pageidauja gimdyvė) – yra tiesiog užgaidos. Ką apie tai manote?
Gaila, kad žmonės užmiršo, kaip vyksta natūralus gimdymas. Gydytojai mokosi atpažinti patologijas, vadovauti gimdymui, kištis į procesą, jį reguliuoti. Mes pamiršome, kaip vyksta nereguliuojamas gimdymas, nebežinome, ką sugeba moters kūnas. Pagimdyti kūdikį yra moters darbas, tačiau tam, kad šis darbas vyktų sklandžiai, reikia dviejų svarbiausių dalykų.
Visų pirma – laiko. Kūdikio galvutei reikia laiko prisitaikyti prie gimdymo takų, gimdymo takams reikia laiko, kad jie galėtų atsiverti. Ir tai nebūtinai turi įvykti per kelias numatytas valandas.
Kitas svarbus veiksnys – atsipalaidavimas. Stresas, kuris apima moterį, patekusią į nepažįstamą aplinką, medicininių instrumentų, intervencijų baimė gali priversti ją visiškai užsiverti, ir gimdymo procesas sustos. Todėl būtina daryti viską, kad moteris atsipalaiduotų. Visi jos norai yra teisėti. Štai čia ir yra pagalbos gimdančiai moteriai esmė – padėti jai atsipalaiduoti. Savo paskaitoje (gegužės mėnesį Vilniuje Sofia Bos skaitė paskaitą „Gimdyvių padėjėjos Nyderlanduose“ – aut. past.) labai daug kalbėjau apie hormonus, jų svarbą gimdymo procese. Adrenalinas, kurio skyrimąsi skatina stresas, ryškios šviesos stabdo gimdymo procesą. Medikamentai trikdo hormonų pusiausvyrą. Dirbtinis oksitocinas nėra tas pats, kas natūralus oksitocinas. Taigi žvakės tamsoje ar muzika nėra nepateisinamos užgaidos. Jos iš tikrųjų gali padėti.
Ir štai vaikelis gimsta. Kas toliau?

Kai vaikelis gimsta, maždaug po 2 valandų aš vykstu namo. Pastaraisiais metais Nyderlanduose tapo įprasta vaikelį iš karto po gimimo paguldyti ant mamos, kur jis ir prabūna pirmąją savo gyvenimo valandą. Toks „oda prie odos“ kontaktas būtinas. Tik po to naujagimis sveriamas, matuojamas, atliekami būtini tyrimai. Aš pasilieku dar vienai valandai, tačiau tą minutę, kai gimęs vaikelis padedamas ant mamos krūtinės, atsitraukiu. Tai yra šeimos laikas, brangiausios jų gyvenimo minutės. O aš tuo metu imu fotoaparatą ir fotografuoju.
Po gimdymo mes dar kartą susitinkame. Aplankau šeimą po 2–3 dienų, išgeriame arbatos, pasikalbame. Rašau kiekvieno gimdymo istoriją ir padarau knygą, kurioje yra ir pasakojimas apie gimdymą, ir mano darytos nuotraukos. Kai praeina maždaug 4 savaitės, dar kartą aplankau šeimą, padovanoju knygą, moteris perskaito istoriją, ir mes apie tai kalbamės. Man labai svarbu, kad moteris prisimintų savo kelionę pozityviai. Jei viskas vyko ne taip, kaip ji tikėjosi, jei buvo sunku, mes kartu ieškome teigiamų dalykų. Svarbu, kaip moteris prisimena savo gimties kelionę.
Bet juk būna, kad tikrasis gimdymas yra visiškai kitoks, nei jį savo svajonėse piešė moteris. Dažnai toks atotrūkis atneša daug skausmo, nusivylimo savimi. Ar bet kokia istorija gali būti „perrašyta“ pozityviai?
Kartą padėjau moteriai, kuriai buvo diagnozuota placentos pirmeiga ir skubiai atlikta cezario operacija. Ji labai norėjo gimdyti natūraliai, bet aš buvau kartu per visą jos „netobulą“ kelionę, ir tuo metu, kai ji kraujavo, kai ją operavo, mes kalbėjomės, kartais pajuokaudavome. Vėliau ji parašė mano interneto svetainėje: „Jūs sugebėjote be galo sunkią patirtį paversti gerais prisiminimais“. Būna, jog po gimdymo reikia susitikti dar ne vieną kartą tam, kad moteris galėtų išlieti savo nusivylimą, gėlą, ir net jei prisiminimai nelieka tokie geri, žinau, kad be šių susitikimų jie būtų buvę kur kas blogesni.
Kodėl geri prisiminimai yra tokie svarbūs?
Gimdymas yra vaikelio gyvenimo pradžia, ir toji negatyvi patirtis gali turėti įtakos tam, kokia motina vėliau jaučiasi moteris. Dažnai manoma, kad svarbiausia yra sveikas vaikas, o visa kita – ne taip svarbu, bet tai netiesa, nes tai, kas gimdymo metu vyksta su moterimi, susiję ir su jos vaikeliu.
Tai lemia žindymą, ryšio tarp mamos ir vaiko susidarymą. Moteris, kuri turi gerų prisiminimų apie gimdymą, jaučiasi įgali. Ji prisimena: „Aš tai padariau, aš pagimdžiau vaikelį“. Ji turi patirtį „aš galiu“, jaučiasi pajėgi būti mama, patenkinta savimi, gebanti pasirūpinti savo vaiku.
Kartą padėjau vienai lenkų tautybės moteriai. Ji ruošėsi gimdyti trečią kartą. Kai nubėgo vandenys, paaiškėjo, kad juose buvo mekonijaus (vandenys buvo žali), tad ji negalėjo gimdyti natūralaus gimdymo centre ir buvo nugabenta į ligoninę.
Gimdyvė turėjo būti nuolat stebima, prie jos buvo prijungti aparatai. Moteris sėdėjo lovoje, vis pabandydavau ją paliesti, tačiau visa jos kūno kalba rodė, kad ji nenori jokio prisilietimo. Ji buvo visiškai pasinėrusi į save. Nebeliečiau jos, tiesiog kalbėjau, bet greitai pajutau, kad ji nenori ir šito. Tad aš tiesiog sėdėjau šalia ir nedariau nieko.
Tuo metu į palatą įėjo kelios sesutės kažką čiauškėdamos. Taip jau yra, kad medikams gimdymas yra tapęs rutina. Jie net nepastebi, kad prie gimdyvės aptaria, pavyzdžiui, pietus, ar šiaip kalbasi apie savo gyvenimą. Jie pamiršta, kad šalia yra gimdanti moteris, kuri atlieka labai ypatingą darbą, kuriai šis įvykis yra vienintelis ir pats svarbiausiais jos gyvenime – šito savo vaiko ji antrą kartą nebegimdys. Reikia gerbti jos erdvę. Aš priminiau tai sesutėms, paprašiau tylos. Kai prasidėjo stangos, mačiau, kad moteris viską nori daryti pati. Ji ne stūmė, o tarsi bandė iškvėpuoti kūdikį. Subėgę medikai ėmė raginti stumti. Tuo metu aš tiesiog pusiau juokais pasakiau, kad, man rodos, ji tuoj vaikelį iškvėpuos. Gydytojai suprato, nors aš, kaip dula, negaliu jiems patarinėti. Vaikelis netrukus užgimė, ir moteris buvo be galo laiminga ir dėkinga, nors dėl įvykusios komplikacijos negalėjo gimdyti taip, kaip norėjo (natūralaus gimdymo centre). Nuostabiausia, kad aš nieko nedariau, tiesiog sėdėjau šalia, tačiau ji vėliau pasakojo, kad jai tai buvo neįkainojama ir labai gera patirtis.
O vyrai gimdyme, jie padeda ar trukdo? Ar dula gali pakeisti vyrą?

www.neringosfotografijos.lt
Tai priklauso nuo vyro ir poros tarpusavio santykių. Kai kurie vyrai yra puikūs padėjėjai, bet yra ir tokių, kurių gimdymas nežavi. Jie supranta, kad tai jų vaikelis, jų moteris, jie nori padėti, tačiau nežino, kaip tai padaryti.
Nemanau, kad kiekvienas vyras yra geriausias pagalbininkas savo moteriai, ir nemanau, kad juos reikia versti daryti tai, ko jie nenori. Beje, dula nėra tam, kad pakeistų vyrą. Dula gali padėti vyrui, patarti, kaip jis gali padėti savo moteriai, padėti jam atsipalaiduoti. Net jei aš tiesiog sėdžiu kamputyje, vyrai jaučiasi atsipalaidavę, jie žino, kad nėra vieninteliai atsakingi už tai, kas vyksta, ir tuomet gali iš tikrųjų padėti. Kai dulos nėra, visa atsakomybės našta tenka vyrui, jis turi dalintis su savo žmona jos išgyvenimais, padėti jai, nepasydamas to, kad turi savo paties išgyvenimus, jausmus. Jei vyras apimtas nerimo, moteris irgi jaučia nerimą.
Gal moteriai gali padėti mama, sesuo arba draugė?
Mamos ir dukros santykiai yra tokie ypatingi, kad kartais moterys tiesiog negali atsipalaiduoti šalia savo motinų. Kai gimdyvė man sako, jog nori, kad gimdyme dalyvautų mama, aš visų pirma klausiu, ar ji tikrai galės atsipalaiduoti? Yra statistinių duomenų, kad pusė moterų, gimdančių drauge su savo motinomis, gimdo dvigubai ilgiau. Santykiai su dula yra kitokie. Ji nėra nei draugė, nei šeimos narė. Tai – privalumas.
Kaip jūs pradėjote fotografuoti pirmąsias kūdikio gyvenimo akimirkas? Kaip šis pomėgis nuspalvina dulos darbą?
Mano vyras yra profesionalus fotografas. Vieno iš pirmųjų mano, kaip dūlos, gimdymų metu pamačiau, kaip vyras, užgimus vaikeliui, paėmė fotoaparatą ir pradėjo fotografuoti. Man pasirodė, kad tai visiška nesąmonė, kad taip neturi būti.
Juk dabar yra jų laikas, jis turi būti kartu su savo žmona, su vaikeliu, o ne fotografuoti. Juk fotografuoti galiu aš! Taigi ėmiau fotografuoti ir leidau šeimai būti kartu, džiaugtis vienas kitu. Vėliau pamačiau, kad šios nuotraukos kartu su gimties istorija yra labai svarbios moteriai. Jos padeda pažvelgti į gimdymą visiškai kitaip. Taip fotografija tapo mano darbo dalimi. Mokiausi iš savo vyro, ieškojau tinkamos technikos. Ir tai peraugo į kažką daugiau.Tačiau pirmiausiai aš esu dula, o ne gimties fotografė.
Ar Nyderlanduose populiaru gimdyti, padedant dulai?
Nyderlanduose dulos profesija atsirado prieš 7 metus – tai nėra daug, dulos vis dar naujiena. Vis dar pasitaiko atvykti į ligoninę, kur medikai apie dulas nieko nėra girdėję. Jie iš pradžių būna nusiteikę skeptiškai, stebisi, bet paskui tampa pozityvūs, supranta, kad dulos neatima jų darbo, nesikiša į medicininius sprendimus, o gimdymai su dula dažnai vyksta daug sklandžiau. Praėjusiais metais aš dalyvavau 10 gimdymų. Daugiausiai dirbančios dulos dalyvauja 3 gimdymuose per mėnesį.
Ar tokia paslauga brangi?
Gimdyti, padedant dulai, nėra pigu. Visa paslauga (priežiūra „nuo-iki“) Nyderlanduose kainuoja nuo 750 eurų. Šias išlaidas retai padengia draudimas, nes jos vis dar priskiriamos prie nebūtinų. Tačiau kai kurios draudimo kompanijos kompensuoja išlaidas dulai, nes pasaulyje daugėja tyrimų, kad tokie gimdymai sklandesni, būna mažiau komplikacijų, prireikia mažiau medikų įsikišimo. Tad gali būti, kad situacija ateityje keisis.
Besimokančios tapti dulomis moterys kartais teikia šią paslaugą visiškai nemokamai, nes tiesiog nori įgyti patirties. Tikrai norėtųsi, kad šios paslaugos būtų prieinamos įvairių socialinių sluoksnių moterims.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai