Gintarė Balčytytė
Dula*. Gimties sesuo. Gimdyvės padėjėja. Daugeliui Lietuvos moterų šie žodžiai nėra girdėti. Kas tai? Dula (gr. doulē – vergė) – tai moteris, patarnaujanti gimdančiajai, daranti tai, ko jai tuo metu reikia. Ji neturi medicininio išsilavinimo ir nepriima gimdymo. Ji tiesiog būna šalia. Ji neveda, ji – lydi. Kalbamės su pirmąja dula Lietuvoje Gintare Balčytyte.
Gintare, papasakokite apie save. Kaip jūs tapote dula? Juk Lietuvoje kol kas tai nepopuliari, daugumai visai nežinoma profesija.
Esu dviejų vaikų mama. Pirmasis mano įgytas išsilavinimas yra muzikinis, tačiau nusprendžiau pasukti kitu keliu. Iš tiesų niekada negalvojau apie tai, kad galiu būti dula, nors gimtis mane traukė visada. Būdama maža mergaitė turėjau pravardę „mažoji mamytė“, nes man buvo įdomu visa, kas susiję su kūdikiais, motinyste. Dabar man atrodo – normalu, kad visos mergaitės yra tokios, kad jos visos žaidžia su lėlėmis, bet mano mama mano, kad mano šis potraukis buvo kur kas ryškesnis. O patarnauti nėščiai ar gimdančiai moteriai man visada atrodė be galo didelė privilegija, kuri tenka tik kažkokiems ypatingiems žmonėms, išrinktiesiems.
Po antro vaikelio – dukters – gimimo manyje viskas apsivertė. Pajutau savyje ypatingą pokytį, pasikeitė mano požiūris į moteriškumą, į motiniškumą, supratau, kad kiekviena moteris, jei ji nori, jei jaučia tam potraukį, gimdymo metu gali patarnauti kitai moteriai. Tik šiame pasaulyje, žinoma, vien noro neužtenka. Tam, kad dėl savo pašaukimo jaustumeisi tvirtai, reikia įgūdžių, žinių.
Viena mano draugė yra Didžiojoje Britanijoje žinoma dula Dominik Sakoilski (Dominique Sakoilsky). Ji turi dulų mokyklą. Anksčiau apie tai buvo baisu net pagalvoti – viskas atrodė labai toli, labai brangu ir labai nepatogu, tačiau kai mano dukrytei sukako vieneri, sužinojau, kad Dominik organizuoja dulų kursus Londone, o juose dalyvauja ir žymi pribuvėja Dženet Balaskas (Janet Balaskas). Mano sprendimas ten važiuoti buvo spontaniškas. Susitariau, kad man leistų greičiau viską išmokti ir gauti sertifikatą.
Ir štai jūs tapote pirmąja dula Lietuvoje. Kaip viskas klostėsi toliau?
Dar Londone mes labai daug kalbėjomės ir su pribuvėja Dženet, ir su mano drauge Dominik apie situaciją Lietuvoje, mūsų pagalbos gimdyvėms sistemą. Supratau, jog kažką reikia daryti, keisti, tačiau tuo metu jaučiausi viena ir bejėgė. Grįžusią į Lietuvą mane pasitiko daugybė draugių, mamų, kurios tiesiog apipylė klausimais, ragino pasakoti, ko išmokau, ką patyriau ir privertė patikėti, kad šį tą padaryti tikrai įmanoma.
Kartu su keliomis bendramintėmis nusprendėme, kad reikėtų surengti dulų kursus Lietuvoje arba kurti savo mokyklą ir pradėti ruošti dulas lietuves, nes poreikis yra – moterys trokšta palaikymo, nori turėti daugiau informacijos, gimdydamos ilgisi artumo. Moterims reikia patarnavimo tiek nėštumo, tiek gimdymo metu, tiek ir po gimdymo. Visa tai gali duoti dula.
Nuotrauka www.sweetdola.lt
Manote, kad ši paslauga Lietuvoje tikrai reikalinga?
Manau, kad jei moteris susitinka akušerę, kuri jai tikrai labai patinka, su kuria užmezga glaudų ryšį, kuri gali visada būti šalia, tada dula nereikalinga. Bet yra tokių moterų, kurios ligoninėje jaučiasi nedrąsiai, yra vyrų, kurie nežino, kaip padėti savo moteriai, yra moterų kurios yra vienos ir neturi jokios pagalbos, galų gale yra moterų, kurioms reikia paprasčiausios fizinės pagalbos po gimdymo – išplauti grindis, pažiūrėti vyresnius vaikus.
Joms galėtų padėti dulos.
Kitas aspektas – sąlygų ligoninėse gerinimas. Lietuvoje yra ligoninių, turinčių naujagimiui palankios ligoninės statusą, tačiau nėra nė vienos motinai palankios ligoninės. Tokios ligoninės, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos standartus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, vienas iš jų – galimybė į gimdymą pasikviesti dulą. Pagal naujausius tyrimus, dulos dalyvavimas gimdyme kartu su profesionaliais medikais užtikrina mažesnį intervencijų kiekį, sėkmingesnį žindymą, greitesnį atsigavimą po intervencijų, geresnius prisiminimus apie gimtį. Viskas, kas vyksta gimdymo metu ir po jo, turi įtakos ryšiui tarp mamos ir vaiko. Gimdymas yra toks intensyvus patyrimas, kad būtent per jį moteris gali atgimti, atsinaujinti. Pozityvi, gera gimdymo patirtis gali išgydyti praeities traumas, suteikti daugiau pasitikėjimo savimi, pojūčio, kad gali kažką keisti, net jei anksčiau tai atrodė neįmanoma.
O jei prisiminimas apie gimdymą nėra šviesus, tai gali aptemdyti ne tik ryšį su vaiku, prigesinti norą turėti daugiau vaikų, bet turėti įtakos ir moters santykiams su kitais žmonėmis – vyru, medikais, gali atsirasti kartėlio, nepasitikėjimo.
Jau žengti pirmieji žingsniai? Ar greitai Lietuvos gimdyvės galės į pagalbą pasikviesti dulą?
2012 m. lapkričio mėnesį buvo atvažiavusi Didžiojoje Britanijoje žinoma dula, viena iš centro „Relaxed Birth and Parenting“ įkūrėjų mano draugė Dominik Sakoilski ir skaitė įvadines paskaitas šiuo keliu besidominčioms moterims. Kursai truko 3 dienas, juos išklausė apie 30 moterų. Tačiau mes nusprendėme, kad to tikrai neužtenka. Norime atidaryti Lietuvoje tokią dulų mokyklą, kokios yra užsienyje, teikti sertifikatus ir garantijas, kad žmogus, gavęs mokyklos sertifikatą, yra tinkamai pasiruošęs. Šiuo metu „Prieraišiosios tėvystės centras“ paruošė dulų mokyklos kūrimo projektą ir netrukus per „Aukok.lt“ sistemą bus galima šį projektą paremti finansiškai. Surinktas lėšas naudosime metodikai kurti, kitiems pirmosios dulų mokyklos Lietuvoje steigimo darbams.
Nyderlanduose buvo ilgai svarstyta, kokį pavadinimą pasirinkti, ir nuspręsta palikti tarptautinį terminą – graikiškąjį „dula“. Ar bus šis žodis verčiamas į lietuvių kalbą?
Kol kas mes vartojame tarptautinį terminą – dula. Dėl jo kyla daugybė ginčių. Vis dėlto manau, kad asociacijos pavadinimas bus gimties sesuo, profesija – gimdyvės padėjėja, o dula liks tarptautinėje erdvėje atpažįstamas pavadinimas. Tikimės, kad kažkuris vienas terminas prigis.
Ar jau esate dalyvavusi gimdymuose kaip dula?
Anglijoje, kur aš mokiausi, yra tokia taisyklė, kad iki tol, kol moteris gali vadintis profesionalia dula, ji turi dalyvauti bent trijuose gimdymuose. Lietuvoje esu dalyvavusi daugiau nei trijuose gimdymuose ligoninėse. Iš tiesų daug žmonių, pirmą kartą išgirdusių apie dulas, painioja jas su pribuvėjomis, kurios priima gimdymus namuose. Gimties seserys neturi medicininio išsilavinimo, jos negali priimti gimdymų ir važiuoja kartu su gimdyvėmis į ligoninę. Buvau kelių savo artimų draugių ir kelių pažįstamų moterų, kurios paprašė pagalbos, gimdymuose. Su jomis vėliau tapome draugėmis, nes ryšys su dula turi būti šiltas, moterys turi jaustis patogiai šnekėdamos ir malonius, ir nemalonius dalykus.
Gimdanti moteris man yra be galo graži. Ir mano pačios gimties patyrimas buvo toks svarbus, kad kartais pajuokauju, jog negaliu sau leisti turėti tiek vaikų, kiek kartų norėčiau vėl ir vėl išgyventi šį virsmą. Dalyvaudama gimdyme, esu kartu su gimdančia moterimi, ją palaikau, galiu įsijausti į tai, ką jaučia ji, nes kažką panašaus esu patyrusi ir pati, tačiau tuo pačiu metu fiziškai nejaučiu to, ką jaučia gimdyvė, nesu taip emociškai įsitrauksi į vyksmą kaip ji arba kaip jos vyras, būtent todėl galiu objektyviai vertinti situaciją ir padėti.
Vadinasi, Lietuvoje jau galima gimdyti, padedant dulai? Ar ligoninėse dulos laukiamos?
Jei kam nors labai labai reikėtų, ir toji moteris susirastų mane arba kokią nors kitą moterį, jei užsimegztų šiltas ryšys, tai toji moteris galėtų gimdyti, padedant dulai. Deja, kol kas nėra sistemos, oficialių kontaktų, kuriuos galima būtų skelbti, todėl ir oficialios paslaugos nėra. Galų gale, savo viduje dar nesu išsprendusi klausimo, kokį užmokestį galėčiau imti už savo darbą. Dabar tai darau savanoriškai, be jokio atlygio. Tai, kad mane pakviečia į gimdymą, man pačiai yra didelė dovana, nes moteris sutinka dalintis intymiomis ir ypatingomis savo gyvenimo akimirkomis. Kita vertus, mano skiriamas laikas ir dėmesys taip pat yra vertingi, ir jei tai taps mano darbu, turėsiu iš to pragyventi.
O ligoninių yra įvairių. Kol kas visi sutikti medikai buvo nusiteikę geranoriškai, nors diskusijų apie tai, kodėl gimdyme, be vyro, dalyvauja dar viena moteris, kilo nemažai. Reikėjo įrodyti, kad tikrai esu reikalinga. Kai kuriose ligoninėse yra taisyklė, kad gimdyme gali dalyvauti tik vienas gimdyvei artimas žmogus. Taip neturėtų būti. Remiantis tiek PSO rekomendacijomis, tiek ir paprastu žmogiškumu, moteris turėtų turėti teisę pasikviesti į savo gimdymą tiek pagalbos, kiek jai reikia. Tikiuosi, kad gydytojai ir akušerės pamatys dulų teikiamą naudą gimdančiai moteriai ir pačiam gimdymo procesui, tad ateityje mes galėsime sklandžiai bendradarbiauti siekdami vieno tikslo – kad Lietuvos moterys džiaugtųsi savo gimdymais.
Ačiū už pokalbį. Tikėkimės, kad greitai gimties seserys galės padėti ir Lietuvos gimdyvėms. O pirmajai Lietuvos gimties seserų mokyklai linkime kuo geriausios kloties.
Vilma Grigienė
* Lietuviškai nėra nutarta, kaip vadinti gimdyvės padėjėją – „dula“ ar „doula“. Tekste vartoju terminą „dula“, nes taip šį žodį tarė abi mano pašnekovės. Tačiau daug kas taria ir „doula“, nes graikiškai tai yra „doule“.
Motinai palankaus gimdymo iniciatyva
2006 m. Ženevoje, dalyvaujant 19 tarptautinių organizacijų, patvirtinta tarptautinė „Motinai palankaus gimdymo“ iniciatyva. Jos tikslas – puoselėti mintį, kad gimdymas yra natūralus procesas, stiprinti moters pasitikėjimą, skatinti autonomiją, nepakenkti, įtraukti į sprendimus gimdyves ir jų artimuosius.
Motinai palankiose ligoninėse ar gimdymo centruose:
1.Visoms gimdančioms motinoms siūloma:
Galimybė pasirinkti gimdymo draugus, įskaitant tėvus, partnerius, vaikus, šeimos narius ir draugus.
Galimybė gauti nuolatinę emocinę ir fizinę pagalbą iš kvalifikuotų moterų, pavyzdžiui, dulų ar gimdymo pagalbos profesionalų.
Profesionalių akušerių priežiūra.
2. Visuomenei teikiama tiksli aprašomoji ir statistinė informacija apie įstaigos praktiką ir gimdymo priežiūros procedūras, įskaitant intervencijų priemones ir rezultatus.
3. Gimdyvėms teikiama kultūriškai kompetentinga priežiūra, atsižvelgiama į konkrečius motinų įsitikinimus dėl tautybės bei religijos, jų vertybes ir papročius.
4. Neapribojama gimdančios moters laisvė vaikščioti, judėti ir pasirinkti padėtis gimdymo metu (išskyrus tuos atvejus, kai yra komplikacijų pavojus), skatinama nenaudoti horizontalios padėties (gulint ant nugaros iškeltomis kojomis).
5. Yra aiškiai apibrėžta politika ir procedūros:
Bendradarbiauti ir konsultuotis visą prenatalinį laikotarpį su kitomis motinystės tarnybomis, įskaitant bendravimą su pirminiu slaugytoju, kai perkelti moterį iš vienos gimdymo vietos į kitą yra būtina.
Nukreipti motiną ir vaiką į atitinkamas bendruomenės įstaigas, įskaitant prenatalinę bei pogimdyminę priežiūrą ir žindymo paramą.
6. Nuolatos nenaudojamos procedūros, kurios nėra pagrįstos moksliškai, įskaitant ir neapsiribojant šiomis:
Klizmavimas;.
Intraveniniai lašinimai.
Valgymo ir gėrimo apribojimas.
Ankstyvas vaisiaus vandenų pūslės perkirpimas.
Elektroninis vaisiausi stebėjimas.
7. Kitos priemonės yra apribotos, tai:
Dirbtinis gimdymo sužadinimas – ne daugiau nei 10 proc.
Tarpvietės kirpimas – ne daugiau kaip 20 proc., turint tikslą sumažinti iki 5 proc.
Cezario pjūvio operacijų – ne daugiau nei 10 proc. bendrose ligoninėse ir ne daugiau nei 15 proc. didelės rizikos ligoninėse.
Vaginalinio gimdymo po cezario pjūvio operacijos skatinimas – ne mažiau nei 60 proc., turint tikslą pasiekti 75 proc. ir daugiau.
8. Personalas apmokomas nemedikamentinio skausmo malšinimo būdų.
9. Visos motinos ir šeimos (tarp jų ir tos, kurios serga ar turi neišnešiotų vaikų, vaikų su įgimtomis problemomis) raginamos liesti, laikyti, žindyti krūtimi ir rūpintis savo kūdikiais tiek, kiek leidžia sąlygos.
10. Atkalbama nuo nereliginio naujagimio apipjaustymo.
11. Siekiama PSO-UNICEF „Vaikui palankios ligoninės“ statuso.
„Mamos žurnalas“
