90 proc. nėščių moterų patiria pykinimo epizodų, o nors kartą apsivemia net 60 proc. Konsultuoja akušerė Agnė Škudienė, www.akuseresmokykla.lt
Kodėl nėštukes pykina. Nėščiųjų pykinimo kilmė neaiški, siejama su padidėjusiu tam tikrų hormonų (chorioninio gonadotropino ir estrogenų) kiekiu moters organizme. Kai kurie mokslininkai mano, jog rytinį pykinimą gali sukelti hormoninių pokyčių metu susidarantys šalutiniai cheminiai produktai, arba kaip tik – moterį pykina nuo tų produktų, kurie galbūt galėtų pakenkti vaisiui.
Pykinimas skaičiais. Pykina iki 90 proc. nėščiųjų, vemia apie 60 proc. Pykinti pradeda apie 4–10 nėštumo savaitę, baigia apie 12–16 savaitę – maždaug tada, kai pradeda funkcionuoti placenta. Kartais pykinimas tęsiasi ir iki 20–22 savaitės arba net iki gimdymo.
Kate Middleton kančia. Pasaulis dar atsimena, kaip nėščia Kembridžo hercogienė Kate Middleton dėl pykinimo buvo guldoma į ligoninę. Mediciniškai ši būklė vadinasi Hyperemesis gravidarum (tai reiškia „gausus vėmimas nėštumo metu“), ji pasireiškia iki 3 proc. nėščiųjų. Ši būklė maždaug sutampa su įprastu nėščiųjų pykinimu, tačiau dažnai prasideda anksčiau, apie 4 nėštumo savaitę, ir tęsiasi ilgiau.
Daugeliu atveju patologinis vėmimas pasireiškia pirmojo nėštumo metu. Yra didelė tikimybė, kad ir kitus moters nėštumus lydės tokia pati būklė.
Patologinio vėmimo rizika didesnė, jei artimos giminaitės (mama, sesuo) kentėjo dėl šios būklės, jei nešiojamas ne vienas vaisius, jei moterį pykina nuo streso, jei nėštukė serga migrena, kurią lydi pykinimas ir vėmimas. Kartais nurodoma, kad didesnė pykinimo tikimybė laukiantis mergaitės.
Vėlyvas pykinimas. Artėjant gimdymui, kai kurias moteris vėl ima pykinti, tačiau dažniausiai dėl to, kad gimda labai kelia skrandį. Gydymo beveik nėra, lieka tik laukti gimdymo.
Kartais nėštumo metu atsiradęs pykinimas gali nebūti susijęs su nėštumu, o pranešti apie opas, netinkamą mitybą, skydliaukės ar tulžies pūslės problemas. Jei pykinimas ir vėmimas pirmą kartą pasireiškė po 9 nėštumo savaitės, jei jaučiamas pilvo skausmas ar tempimas, galvos skausmas, karščiavimas, padidėja skydliaukė (ištinsta kaklas priekinėje pusėje), reikėtų apie tai pranešti prižiūrinčiam specialistui ir atlikti papildomus tyrimus.
Kada tai pavojinga. Maždaug 1 proc. visų nėščiųjų pykinimas ir vėmimas gali sukelti dehidraciją (skysčių netekimą) ir elektrolitų disbalansą. Jei taip nutinka, moteris turi būti guldoma į ligoninę, kur jai bus lašinami skysčiai į veną ir skiriami pykinimą slopinantys vaistai. Jei moteris parą laiko nepavalgo, nes arba negali, arba viską išvemia, arba jei ima kristi svoris, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Tai kelia pavojų moters sveikatai.
Į medikus kreipkitės, jeigu:
Nepertraukiamai pykina visą dieną, dėl to neįmanoma valgyti ir gerti.
Vemiate 3 ir daugiau kartų per dieną arba po kiekvieno valgio.
Vemiate rudo atspalviu turiniu arba jame yra kraujo.
Krenta svoris.
Silpna, svaigsta galva.
Rečiau šlapinatės, šlapimas tamsios spalvos, aitraus kvapo.
Padažnėja pulsas.
Sklinda nemalonus kvapas iš burnos.
Patarimai nėščiosioms, kurias pykina:
Valgykite dažnai (kas 2 val.) ir mažomis porcijomis.
Išalkusi valgykite bet kuriuo metu.
Valgykite angliavandenių turintį maistą, venkite riebaus, baltyminio maisto.
Gerkite pakankamai skysčių.
Skysčius vartokite, praėjus 30 min. po kieto maisto.
Valgykite nekarštą maistą ir gėrimus.
Valgykite šiek tiek pasūdytas sriubas.
Rekomenduojami papildai, reguliuojantys šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.
Valgykite citrinas, melionus, gerkite melionų sultis.
Gerkite imbiero arbatą, valgykite imbierinius sausainius, saldainius.
Kelias savaites nevartokite geležies preparatų.
Pavalgiusi pagulėkite ant dešiniojo šono.
Ryte dar neišlipusi iš lovos suvalgykite džiūvėsėlį, atsigerkite šaltos ramunėlių, melisų, pipirmėčių, aviečių lapų arbatos.
Papildomai vartokite vitamino B6 (7 dienas gerkite po 200 mg per dieną, o likusį laiką, kol kartojasi pykinimas, – po 50 mg per dieną).
Išbandykite melisų antpilą nuo pykinimo: 4 a. š. sausų smulkintų lapų užplikykite stikline verdančio vandens, palaikykite valandą, nukoškite. Gerkite po ½ stiklinės 3 kartus per dieną 15 min. prieš valgį.
Ar mamos pykinimas nekenkia vaisiui. Jei tai nėra patologinis pykinimas ir vėmimas, atvirkščiai – yra tyrimų, kurie teigia, kad rytinis pykinimas ir vėmimas tiesiogiai susijęs su mažesniu persileidimų skaičiumi. Taip yra todėl, kad moters kraujyje randama daugiau chorioninio gonadotropino, kuris lemia sėkmingą embriono įsitvirtinimą ir vystymąsi, tačiau yra pagrindinė nėščiųjų pykinimo priežastis.
Kas kita, jei moterį pykina ir vimdo labai stipriai. Pats nėštumas provokuoja tam tikrą mitybos nepakankamumą, todėl, jei dėl stipraus pykinimo ir vėmimo moters organizmas negauna reikalingų maisto medžiagų, mitybos nepakankamumas atsiranda dar greičiau. Ypač greitai prarandami vandenyje tirpūs vitaminai, pvz., tiaminas. Tiamino stoka gali pasireikšti tam tikromis ligomis, kurios gali padaryti negrįžtamą neurologinę žalą ar net baigtis mirtimi.
Jei mama nesugeba nuryti ir suvirškinti maisto, nepatenkinami jos organizmo poreikiai, gali kristi svoris. Skysčių ir skrandžio rūgšties stoka sukelia dehidraciją ir elektrolitų disbalansą. Jei moteris nesikreipia pagalbos į medikus, jai gresia daugybė komplikacijų, tokių kaip organų nepakankamumas ar priešlaikinis gimdymas.
Ar konvulsiškas vėmimas nesukelia persileidimo?
Sveikas vaisius turi labai stiprius išgyvenimo instinktus, o sveikos moters kūnas turi daug „saugiklių“, padedančių išsaugoti ir vystytis nėštumui.
Kaip atskirti, ar pykinimas normalus, ar patologinis
| Nėščiųjų pykinimas | Hyperemesis gravidarum |
| Svoris nekrinta, ar nukrinta nežymiai | Prarandama >5 proc. priešnėštuminio svorio |
| Pykinimas ir vėmimas netrukdo pakankamai valgyti ir gerti | Pykinimas ir vėmimas toks stiprus, kad valgoma itin mažai, juntami dehidratacijos požymiai (sumažėjęs šlapimo kiekis, jis tamsus, aitraus kvapo; odos sausumas, akių sausumas, skilinėjančios lūpos ir kt.) |
| Vemiama nereguliariai, pykinimas netrunka visą parą. Juntamas aiškus diskomfortas ir nuovargis. | Nuolatinis vėmimas arba pojūtis, kad reikia vemti, vemiama tulžimi ar krauju. Pykinimas vidutinio sunkumo arba sunkus, jaučiamas nuolat. |
| Būklė lengvėja pakeitus mitybą, fizinį aktyvumą. | Būklei palengvinti reikalingi skysčiai į veną ar pykinimą mažinantys vaistai. |
| Būklė įprastai pagerėja pasibaigus pirmajam trimestrui, gali retkarčiais pasikartoti likusio nėštumo metu. | Būklė gali šiek tiek palengvėti įpusėjus nėštumui, tačiau pykinimas ar vėmimas gali tęstis beveik iki gimdymo. |
| Paprastai būklė netrukdo dirbti, rūpintis šeima ir namais, gali būti keli epizodai, kai tikrai reikia poilsio. | Beveik neįmanoma dirbti kelias savaites ar mėnesius, reikia pagalbos net rūpinantis savimi. |
| Retkarčiais gali būti gaila savęs, ypač jei pykinimas yra dažnesnis, bet dažniausiai moteris išlieka savimi ir po gimdymo nebeprisimena šio diskomforto. | Prislėgta ir depresyvi nuotaika dėl kančios ir fizinio išsekimo. Sunkesnė HG dažnai traumuoja psichologiškai, todėl planuojant naują nėštumą kankina didelė baimė, nerimas. |
MAMOS PATIRTIS
Nuo pykinimo padėjo magnis
Pasakoja skaitytoja Eglė Grigonienė:
Šiuo metu laukiuosi, vaikutis turi netrukus gimti (sausį). Visą nėštumą jaučiausi labai gerai, kartais net suabejodavau, ar tikrai laukiuosi. Tačiau buvo dvi savaitės, kai maisto kvapai labai erzino ir apetitas sumažėjo. Tuo metu galvojau, kad tai dėl atostogų, – mat dviems savaitėms buvome išvykę pailsėti ir valgėme viešbutyje. Maniau, kad tiesiog nesu pratusi prie kitokio maisto, prieskonių, ir dėl to jie man nepatinka.
Grįžus namo, jautrumas kvapams tęsėsi dar apie savaitę, bet paskui dingo. Apetitas grįžo! Galvojau, kad man tiesiog pasisekė, nes daugelis mano draugių bei kolegių kentė pykinimus, jautėsi išsekusios fiziškai ir morališkai, jaudinosi dėl kūdikio vystymosi ir apskritai joms nėštumas buvo pats blogiausias gyvenimo periodas. Tiek mano, tiek vyro mamos nėštumo metu taip pat patyrė, ką reiškia rytinis pykinimas.
Ir tik visai neseniai aš viską supratau! Pasirodo, mano gera savijauta buvo visai ne atsitiktinumas. Aš jau prieš keletą metų pradėjau vartoti transderminį magnį. Atradau jį visai netikėtai, kai ieškojau informacijos apie sveiką gyvenimo būdą. Perskaičiau knygą apie jį, kuri vadinasi „Magnio stebuklas” (angl. The magnesium miracle). Mane labai nustebino, koks svarbus yra magnis ir kiek mažai mes apie jį žinome. Tada ir pradėjau reguliariai naudoti Epsom druską bei magnio aliejų.
Žinojau, kad magnis yra labai svarbus nėščiosioms, tik nežinojau, kad jis yra lemiamas veiksnys rytiniam pykinimui gydyti. Šią naujieną išgirdau visai neseniai. Tada man ir paaiškėjo, kodėl per atostogas mane pradėjo erzinti kvapai – aš nebuvau pasiėmusi magnio!
Internete radau nemažai istorijų iš užsienio, kur transderminio magnio produktai yra daug geriau žinomi. Moterys pasakoja, kaip kankinosi nuo pykinimo, kol atrado stebuklingą magnio poveikį. Todėl noriu pasidalinti savo istorija ir paskleisti šią žinią Lietuvoje. Pykinimas nėštumo metu neturi būti savaime suprantamas dalykas!
„Mamos žurnalas“
