Psichologės patarimai, kaip atsitiesti po priešlaikinio gimdymo

depresija

Pexels.com

Priešlaikinis gimdymas – skaudi patirtis tiek moteriai, tiek jos partneriui. Patyrusios priešlaikinį gimdymą, moterys dažnai vengia kalbėtis, savyje užsklendžia jausmus, bijo pastoti ar jaučia stiprų nerimą kito neštumo metu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos psichologė Agnė Mišeikaitė teigia, kad rūpintis savo psichologine sveikata yra būtina ir kreiptis pas specialistus niekada nevėlu.

„Psichologinė pagalba reikalinga tam, kad prieš tai buvusi patirtis nedarytų įtakos dabartinei patirčiai ar būsimam nėštumui, – sako psichologė. – Moterys turi nebijoti kreiptis į specialistus, kurie padės joms suprasti ir suvaldyti kylančias nemalonias emocijas.“

Kur moteris gali rasti psichologinę pagalbą, įvykus priešlaikiniam gimdymui? Kodėl ji yra reikalinga?

Priešlaikinis gimdymas – emociškai sudėtinga patirtis. Jam įvykus, moteris gali jausti įvairius jausmus: liūdesį, savęs kaltinimą, nerimą, baimę. Psichologinė pagalba moterims, patyrusioms priešlaikinį gimdymą, gali būti suteikiama gydymo įstaigoje, kurioje moteris gimdė. Čia ją konsultuoja psichikos sveikatos specialistai. Kilus norui išsikalbėti, kai jau moteris grįžo į namus, psichologinę pagalbą galima gauti poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose, krizinių nėštumų centruose.

Kaip turėtų elgtis partneris po įvykusio priešlaikinio gimdymo?

Šiuo laikotarpiu svarbiausia užduotis vyrui – būti kartu ir išklausyti moterį, išbūti su kylančiais jausmais, kurie gali būti sunkūs ir nemalonūs. Nerekomenduojama bandyti keisti skaudžių išgyvenimų ir bandyti pralinksminti moterį, pagreitinti jos pagerėjimą bei sakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tokie žodžiai gali tik suerzinti. Įvykus skaudžiam įvykiui, moteriai svarbu nesijausti vienišai ir visus jausmus išgyventi kartu su partneriu.

Moteris jaučia fizinį priešlaikinio gimdymo simptomą, nors nuvykus apžiūrai pas specialistus paaiškinama, kad viskas yra gerai. Kodėl jaučiami tokie jausmai?

Tai – psichosomatiniai skausmai, kai žmogaus kūnas kalba už jį patį. Gydytojams nenustačius jokios skausmų medicininės priežasties, rekomenduojama tokios savijautos priežasčių ieškoti emocinėje sveikatoje. Dažnai moterys negali įvardinti savo jausmų, juos slopina, todėl kūnas pradeda duoti signalus, norėdamas pasakyti, kad ne viskas yra gerai. Tai ženklas daugiau patyrinėti save, savo vidų, suprasti, kas vyksta emociškai ir kodėl moteris taip jaučiasi.

Dažnai nerimo pilnas laikotarpis yra iki tol, kol peržengiama prieš tai buvusio priešlaikinio gimdymo savaičių riba. Ir tik po to moteris pradeda pasitikėti savo jėgomis. Ką daryti, kad taip nebūtų?

Siekiant, kad priešlaikinis gimdymas nedarytų įtakos kito nėštumo metu, svarbu įveikti prieš tai buvusius psichologinius sunkumus. Svarbiausiai neužsisklęsti ir psichologinės pagalbos kreiptis laiku.

Kaip kito nėštumo metu labiau pasitikėti savimi?

Dažnai žmonės, išgyvendami sunkias patirtis, nori nieko nejausti. Tačiau reikėtų nevengti jausmų, o juos išgyventi, apie juos kalbėtis. Taip pat svarbu atsipalaiduoti fiziškai – meditacija, kvėpavimo pratimai, nėščiųjų mankštos gali padėti moteriai nurimti. Ši veikla padės lengviau išgyventi skaudžią patirtį ir labiau pasitikėti savimi kito nėštumo metu.

Kauno klinikų informacija

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 + aštuoni =

Kitos temos: